aA
Švedijos centrinio banko „Riksbank“ pareigūnai vis labiau įsitikina, kad atsisakyti neigiamų palūkanų normų yra daug paprasčiau nei įtikinti žmones, kad tokia politika pasiteisins.
Eurai
Eurai
© Shutterstock

Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo tada, kai oficialiai įsigaliojo naujoji Švedijos bazinė palūkanų norma – kai centrinis bankas padidino ją nuo minus 0,25 proc. iki nulinės. – svarstymai netyla. Argumentas dėl tvariai stiprios infliacijos, kurio laikosi „Riksbank“ grįsdamas sprendimą padidinti palūkanų normą, vis dar kelia klausimą ir verčia investuotojus spėlioti, ar bankui galiausiai neteks vėl taikyti daugiau fiskalinės paskatos priemonių.

Švedijos centrinis bankas yra vienintelis iš penkių pasaulio centrinių bankų, kuris išdrįso nutraukti neigiamų palūkanų ciklą, pasiryžęs eksperimentui, kurį kiti analogiški bankai atidžiai stebėjo. Rizika, su kuria susiduria banko valdytojas Stefanas Ingvesas, yra ta, kad pasukus nuo kurso, kuris, manoma, yra žalingas finansų pramonei, prastėjanti infliacijos perspektyva išprovokuoja trikdantį radikalų posūkį.

„Jeigu „Riksbank“ siekai šitaip gudriai išspręsti šią problemą, jis turėtų jau dabar koreguoti savo infliacijos prognozę, – sakė Thomas Elofssonas, Stokholmo investicinės įmonės „Catella“ portfelių valdymo skyriaus vadovas. – Yra rizikų, kad rinka nustatys kainą už palūkanų normų sumažinimą, ir tai būtų didelė nesėkmė, nes, mano nuomone, „Riksbank“ iš tiesų nenori grįžti prie neigiamų palūkanų normų.“

Gruodį paskelbdamas apie palūkanų normų didinimą, centrinis bankas jau buvo priverstas apkarpyti savo metinės infliacijos iki pat 2022 metų prognozę. Politikos formuotojams ruošiantis priimti savo pirmąjį sprendimą šiais metais trečiadienį, perspektyvos tik pablogėjo, nes dėl šiltos ir drėgnos žiemos iškilo pavojus, kad nukris elektros kainos, be to, smuko ir naftos kainos.

Olle Holmgrenas, SEB ekonomistas iš Stokholmo, šiuo metu prognozuoja, kad infliacija iki vasaros nukris iki 0,8 procento. Toks rodiklis smarkiai atsilieka nuo pareigūnų iškelto tikslinio rodiklio.

„Nematau jokių infliacijos ženklų – aišku viena, kad centriniam bankui bus nelengva pasiekti savo užsibrėžtų tikslų, – sakė Magnusas Billingas, didžiausio Švedijos pensijų fondo „Alecta“ vykdomasis direktorius. – Čia veikia svarbūs veiksniai, išlaikantys žemą infliaciją, tokie kaip demografija, produktyvumas, aukštas taupymo lygis, sparti technikos plėtra.“

Silpstantis kainų spaudimas Švedijos politikos formuotojus gali įstumti į bėdą. Jeigu nebus imamasi jokių priemonių, silpna infliacija gali įgyti savaiminę dinamiką, tuo tarpu, jeigu bus įvesta daugiau finansinių paskatų – arba vėl mažinant palūkanų normas ar spartinant kiekybinio palengvinimo programų gyvendinimą, – galima tikėtis sparčios visiškai priešingos atomazgos.

„Riksbank“ bankui, kuris sulaukė ilgalaikės kritikos už, Nobelio laureato Paulo Krugamno žodžiais, „sadomonetarinį“ griežtinimo politikos ciklą, pradėtą 2010 metais, fiasko dėl dar vienos klaidos ir vėliau grįžimas tuo pačiu keliu, būtų, ko gero, skausmingi.

Ir vis dėlto centrinis bankas pasiryžo atsisakyti neigiamų palūkanų normų, vis dažniau susidurdamas su neigiamais padariniais, tokiais kaip ribotas finansinių įmonių pelningumas ir per didelės rizikos skatinimas.

Maža to, kitiems centriniams bankams nervinantis, kad jiems gali neužtekti parako įveikti naują krizę, „Riksbank“ žengė svarbų žingsnį, papildydamas savo pajėgumus.

„Įvesti neigiamas palūkanų normas buvo klaida, ir manyčiau, istorija įrodys, kad toks žingsnis sukėlė daugiau problemų nei jų išsprendė, – sakė Fransas Lindelow, „Skandia“, Švedijos draudimo bendrovės ir banko, generalinis direktorius. – Iš esmės „Riksbank“ sprendimas pakilti nuo nulio, yra gera naujiena.“

Švedijos parodytas pavyzdys atkreipė dėmesį į kitus centrinius bankus: ar jie turėtų pasekti švedų pavyzdžiu ir pasitraukti iš neigiamų palūkanų politikos. Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde kategoriškai pareiškė nedarysianti jokių išvadų po tokio sprendimo, kai tuo tarpu Šveicarijos nacionalinio banko vadovas Thomas Jordanas yra tvirtai įsitikinęs, kad tokios pat sąlygos netinka jo šaliai.

Kol kas naujoji „Riskbank“ politika funkcionuoja vos kelias savaites, tad bet kokios išvados dėl jos poveikio būtų pirmalaikės. Jeigu institucijai tektų keisti kursą, pareigūnai pabrėžė, kad grįžimas prie neigiamų palūkanų normų pozicijos vis dar yra vienas iš variantų. Tačiau S. Ingvesas užsiminė, kad jis mieliau tokiu atveju rinktųsi didelio masto aktyvų pirkimą.

„Tai nėra mūsų pagrindinis scenarijus, bet jeigu centrinis bankas nuspręs vėl imtis priemonių, mūsų vertinimu, obligacijų pirkimų pratęsimas ar išplėtimas būtų labiau tikėtinas nei palūkanų normų sumažinimas“, sakė „Bloomberg Economics“ ekonomistė Johanna Jeansson.

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.5000

Koronavirusu užsikrėtęs Irano viceministras vaikšto po TV studijas ir juokauja apie savo kosulį Irano veiksmai kelia grėsmę visam pasauliui (1)

Jeigu Pasaulio sveikatos organizacija bent trumpam paliktų ramybėje Pekiną, jai vertėtų savo...

Britų pramonė perspėja apie rizikas prekybai po „Brexit“ (15)

Dvigubas čiužinių deginimas, atliekant atsparumo ugniai testą. Šimtai svarų sterlingų...

Europa neria į pasaulines lenktynes dėl svarbios vietos pramonėje (32)

Vokietijoje, už Arnštato miesto, Kinijos energijos taupymo įmonės „Contemporary Amperex...

JAV specialistas: pandemija neišvengiama ir ji bus skausminga gera žinia, kad koronavirusas gailestingas vaikams (117)

Tuščios mokyklų klasės, duris užvėrę restoranai ir pacientais užgrūstos ligoninės. Tokius...

Pandemijos scenarijus ECB gali reikšti grįžimą prie jau išsemtų priemonių (14)

Jeigu koronaviruso protrūkis peraugs į regioninę ekonominę krizę, Europos centrinis bankas ( ECB...

Top naujienos

Įspėja dėl Turkijos įsiūčio: nepavykus susitarti Europos laukia chaosas (227)

Jei nenorite mums padėti – turėkite tuos pabėgėlius. Tokiais grasinimais Europos Sąjungai...

Po koronaviruso atvejo Lietuvoje profesorius Čaplinskas įsitikinęs: jau aišku, kad bus dar ne vienas toks atvejis (292)

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Šiauliuose patvirtinus pirmąjį koronaviruso atvejį...

Nepaisant rekomendacijų, Kaziuko mugės neatšauks: koreguojama šventės programa (277)

Trečiadienį Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją dėl koronaviruso plitimo Europoje,...

Seime – bandymas inicijuoti valstybinio komercinio banko steigimą (1)

Valdančiajai koalicijai priklausantys parlamentarai siekia inicijuoti valstybinio komercinio banko...

Koronavirusu užsikrėtęs Irano viceministras vaikšto po TV studijas ir juokauja apie savo kosulį Irano veiksmai kelia grėsmę visam pasauliui (1)

Jeigu Pasaulio sveikatos organizacija bent trumpam paliktų ramybėje Pekiną, jai vertėtų savo...

Turtingiausias Lietuvos žmogus Nerijus Numavičius susitrumpino pavardę (170)

Vienos didžiausių Lietuvoje vadinamosios „VP grupės“ pagrindinis akcininkas ir vienintelis...

Sprendimas dėl paauglę žiauriai užpuolusio jurbarkiečio sukėlė klausimų – užkliuvo viena detalė (30)

Sveiki, rašau dėl Jurbarko bylos . Rašėte, kad girtas vaikinas, bandęs išžaginti paauglę ir...

Aidas Petrošius. Valdydami koronaviruso grėsmę nepamirškime likti žmonėmis (4)

Epidemijai pasiekus mano šalį , krizių valdymo mašina peršoko į aukščiausiąją pavarą....

Šiaulių ligoninėje – nerimas, pacientai ir medikai drąsina vieni kitus (157)

Šiaulių respublikinėje ligoninėje, kur paguldyta pirmoji šalyje koronavirusu užsikrėtusi...

|Maža didelių žinių kaina