Naujų technologijų įmonių banga dairosi į ūkius, kovojančius su nenuspėjamais orais

Kai netikėtos audros su krušomis smogia 6 000 akrų žemės plotui, kurį Trevoras Schermanas kasmet užsodina žirneliais, kviečiais, rapsais ir lęšiais, jis pirmiausia lekia ne prie savo furgono, kad apvažiuotų dirbamos žemės plotus ir įvertintų nuostolius. Dabar jis skuba prie savo „iPad“ planšetės.

Devynios mini meteorologijos stotys iš Kanados įmonės „Farmer‘s Edge“, taip pat kasdieniniai palydoviniai vaizdai iš San Franciske įsikūrusios „Planet“ suteikia T. Schermanui lengvai prieinamą įvertinimą-informaciją apie kiekvieną iš jo laukų.

Stotys, turinčios dirvos zondą, matuoja drėgmę bei temperatūrą ore ir šaknų zonoje, vėjo greitį bei kryptį, ir net rasos temperatūrą. Bendrovės priklauso bangai besikuriančių aukštųjų technologijų bendrovių, padedančių ūkininkams kovoti su istoriniu priešu – prastu oru, – kuris tampa vis piktesnis ir vis labiau nenuspėjamas. Tuo pat metu sėklų pardavėjai „Bayer Ag“, „Syngenta AG“ ir „DowDuPont Inc.“ yra nusiteikę toliau vadinamosios geoinžinerijos metodais kurti augalus, kurie tarptų ir esant atšiauriomis oro sąlygomis. Šioje srityje jau pasiekta tam tikros pažangos.

„Jau dabar matome naują etaloną kukurūzų ir sojų pupelių auginimo sferoje, – sakė agroklimatologas iš Linkolno (Nebraska) klimatologijos centro Alas Dutcheris. – Technologijų pažanga yra spartesnė už problemas.“

Investicijos į žemės ūkio technologijų bendroves didėja, – vien per pastaruosius penkerius metus jų apimtys siekė 6,7 mlrd. dolerių; plečiasi ir rizikos kapitalo sandorių mastas, teigia „Finistere Ventures“, San Diege įsikūrusi rizikos kapitalo įmonė. Per 2018 metų spalį pasauliniu mastu buvo sudaryti 28 sandoriai su įmonėmis, gaminančiomis jutiklius ir išmaniąją žemės ūkio įrangą, ir 19 sandorių – su palydovinių vaizdų bendrovėmis.

Įmonių vertė taip pat auga; pavyzdžiui, „Ceres Imaging Inc.“, naudojanti daugialypius jutiklius skrydžiams virš ūkių, pritraukia 25 mln. dolerių B serijos investicijų, rodo „Finistere“ duomenys.

Tuo pat metu tradicinės sėklų bendrovės ieško daugiau būdų, kaip apsaugoti augalus nuo klimato kaitos poveikio orams. Jie tyrinėja Afrikos veislių kukurūzų, galinčių kelias savaites išbūti be vandens, genetiką, taip pat pietryčių Azijos javus, pasižyminčius natūraliais apsaugos mechanizmais nuo ligų, kurias kursto šiltesnis ir drėgnesnis oras.

Meksikos kukurūzai

Genus, kurie padeda Meksikos kukurūzams vešėti spiginant dideliam karščiui, jau daugina platesniam vartojimui bendrovė „Bayer“. Iš pradžių numatyti žemės ūkiams, esantiems JAV pietuose, dabar jie naudojami ir šiaurinėje JAV dalyje, pavyzdžiui, Minesotoje.

Siekiant atremti orų kaitos iššūkius, joks privalumas nėra per mažas. Pavyzdžiui, kai kukurūzams katastrofiškai trūksta vandens, lapai susiraito, taip sumažindami fotosintezę ir pakenkdami būsimam derliui. Jei pavyktų atidėti lapų susiraitymą bent kelioms dienoms, jau būtų nedidelis pasiekimas, sakė Nathanas Fieldsas, Nacionalinės kukurūzų augintojų asociacijos (National Corn Growers Association) viceprezidentas.

„Iš tiesų, didžiausias augintojų rizikos veiksnys yra orai, ir visada taip buvo, – sako N. Fieldsas. – Ir jis tampa vis ryškesnis, nors augintojai jau yra išmokę prisitaikyti. Jie prie to įpratę. Ši rizika dabar didesnė, tačiau iš šiandien užauginamų sėklų, germoplazmos, užauga neįtikėtini augalai, kurie gali atremti nemažai panašus pobūdžio iššūkių.“

Augalų aukštis

Dar viena naujovė kukurūzų auginimo rinkoje laukia kito dešimtmečio pradžioje. „Bayer“ ir BASF SE mėgina sukurti sėklas, kurios ribotų augalų aukštį, taip siekiant pagerinti jų gebėjimą atremti didelius vėjus, sakė Bobas Reiteris, „Bayer“ mokslinių tyrimų ir plėtros skyriaus vadovas, pridurdamas, kad taip augalams, kad augtų, reikės mažiau maistingų medžiagų.

Ši kova nėra lengva. Ūkininkai susiduria su vis nepastovesniais orais. Pavyzdžiui, laukai šalia Vilmingtono, Šiaurės Karolinoje, per vieną dieną sulaukė mėnesinio masto lietaus kritulių, kai uraganas „Florence“ smogė valstijai praėjusių metų rugsėjį. Du ūkiai, esantys per šimtą mylių vienas nuo kito, gali susidurti su skirtingais iššūkiais: potvyniais viename ir sausra kitame.

Herbas Thomassonas, ūkininkas iš Melvilio, Luizianos, žino, kas yra ekstremalūs orai. Šiuo metu jis akylai stebi šalia esančią Ačafalajos upę, kuri – kaip ir Misisipės upė, – kelis mėnesius patvinusi ir kelia susirūpinimą daugeliui regionų – nuo Ajovos iki Meksikos įlankos.

„Baisiausias“ išbandymas

Tirpstant sniegui šiaurinėje dalyje ir ištisas savaites nepaliaujamai lyjant, laukai vis dar per drėgni augalams sodinti, sakė jis. Per pastaruosius kelerius metus buvo toks tarpas, kai Ačafalajos upė buvo, tikra to žodžio prasme, paskandinusi laukus, esančius arti upės, pasakojo H. Thomassonas, tuo tarpu laukai per kelią nuo jo namų, kurie buvo apsaugoti pylimo, kentė sausrą. O po kelių savaičių jo žemę nusiaubė tornadas. „Tai buvo baisiausia“, – praėjusią savaitę telefonu pasakojo H. Thomassonas.

„Mes turime bendradarbiauti su gamta, užuot mėginę ją pakeisti, – sakė Delas Ficke, ūkininkas iš Nebraskos valstijos, neseniai išgyvenusios didžiausius potvynius, kurie privertė 75 apygardas paskelbti nepaprastąją padėtį. – Nesvarbu, ar tikite klimato kaita ar ne, jis keičiasi.“

Regionų dinamika

Ne tik ekstremalesni ir labiau nenuspėjami tampa orai, keičiasi ir regionų dinamika, daranti poveikį pasėliams. 100-asis meridianas, šiaurės-pietų linija, einanti per Didžiąsias lygumas ir skirianti sausuosius Vakarus nuo drėgnųjų Rytų, pasislenka rytų kryptimi daugiau nei ketvirtadaliu mylios per dieną.

Bendrovės, tokios kaip „Reaktor Space Lab“ Helsinkyje, Suomija, tvirtina, kad įvairiausio spektro duomenys padės ūkininkams įveikti pokyčius. Lapkritį įmonė pristatė savo „Hello World“ kubo formos palydovą, kuris apsisuka aplink Žemę kas 95 minutės.

Palydovą, kuris vis dar bandomosios eksploatacijos etape, sudaro vaizdo formuotuvas, aptinkantis visą šviesos spektrą. Tai reiškia, kad jis gali ištirti dirvoje esančias maistingas medžiagas, drėgmės kiekį ir augalų chlorofilo lygį. Nors didieji valstybių palydovai gali kainuoti iki 300 mln. dolerių ir yra brangūs nuomotis, priešpiečių dėžutės dydžio palydovai kainuotų tik nuo vieno iki dviejų milijonų, – mažesnė būtų ir palydovų vaizdų kaina.

„Informuotumas apie padėtį“

Palydovų vaizdai, kuriuos kasdien gauna T. Schermanas savo ūkyje už Batlfordo miesto (Saskačevano provincija, Kanada), leidžia ūkininkams matyti kokybišką savo laukų vaizdą. „Kiekvieną dieną jūs gaunate informaciją apie situaciją savo laukuose, – sako Zara Khan, įmonės „Planet“ produktų rinkodaros vadovė, atsakinga už žemės ūkį, pažymėdama, kad tokios galimybės leidžia ūkininkams greitai reaguoti į meteorologines sąlygas.

Tuo tarpu T. Schermanas savo naujuosius „įrankius“ apibūdino vienu žodžiu. Jie „nuostabūs“, sakė jis, pridurdamas, kad jis jais naudojasi po ekstremalių reiškinių, kad būtų tikras, jog užfiksavo visą padarytą žalą. Palydovų vaizdų pagalba, sakė jis, žalą galima įvertinti realiu laiku, ir kartu greitai išsireikalauti tikslias draudimo išmokas.

Kaip niekada svarbu paskatinti tokius aukštųjų technologijų sprendimus pristatyti atskiriems ūkininkams, sakė vyriausiasis meteorologas Jimas Blockas iš DTN, Minesotoje įsikūrusios analitinės įmonės, aptarnaujančios platų spektrą pramonės šakų.

Liūtys, fiksuojamos gretimoje vyriausybinėje meteorologinėje stotyje gali būti 20 proc. didesnės ar mažesnės nei atskiro ūkininko lauke, sako J. Blockas, – toks skirtumas gali turėti ženklių padarinių kasdieniniams ūkininko sprendimams, pavyzdžiui, susijusiems su trąšų ar cheminių preparatų naudojimu pasėliams.

„Ūkininkai yra labai lankstūs, nes mes gerai žinome, kad niekada nesuvaldysime motulės gamtos, telieka su ja bendradarbiauti“, – telefonu sakė Debbie Borg, ūkininkė iš Alleno, Nebraskos. – O pasirodžiusios naujausios technologijos leidžia mums tokį bendradarbiavimą patobulinti.“