„Mes įdarbinome bedarbius, dalis jų buvo trisdešimties su viršum metų, dar niekada niekur nedirbę, – telefonu kalbėjo Alta-Mari Grebe, bendrovės generalinė direktorė. – Pradžia iš tiesų buvo daug žadanti.“

Staigiai persigalvojus Pretorijos vyriausybei, daug vilčių teikusi vėjo bei saulės energijos programa buvo sustabdyta. Šių metų birželį DCD moderni įranga buvo parduota aukcione.

DCD nerealizuotas potencialas yra viso labo nereikšmingas įvykis Pietų Afrikos pastarojo dešimtmečio istorijoje, viena iš chroniškų efektyvumo spragų, stumiančių dominuojantį žemyno variklį ekonominės bei politinės katastrofos link.

Didėjant skoloms ir iškilus grėsmei, kad dėl pandemijos ūkio nuosmukis gali būti didžiausias per beveik 90 metų, verslo lyderiai perspėja, kad prezidento Cyrilo Ramaphosos vyriausybė nebegali ilgiau delsti. Situacijai sparčiai prastėjant, sako jie, Pietų Afrika yra priversta rinktis: arba aukoti savo asmeninius interesus vardan radikalių – ir greičiausiai skausmingų – reformų, arba rizikuoti, provokuojant valstybės skolos krizę ir ilgalaikius randus.

„Mes matome sąstingį, – sakė Martinas Kingstonas, bendrovės „Rothschild & Co.“ Pietų Afrikos padalinio pirmininkas ir verslo centro „Business Unity South Africa“, pagrindinės šalies verslo organizacijos, prezidentas. – Jei artimiausiu metu nebus imtasi būtinų priemonių, padariniai bus katastrofiški.“

Tas faktas, kad vyriausybės pareigūnai iš esmės pritaria prognozėms, pabrėžia, kokia rimta Pietų Afrikos padėtis. Vis dėlto šalinti pritvinkusius pūlinius toli gražu nėra paprasta, tam reikia, kad vyriausybė su Afrikos Nacionalinio Kongreso (ANC) partija priešakyje kardinaliai pakeistų savo požiūrį į 350 mlrd. dolerių ekonomikos valdymą.

Investuotojai, investuojantys lėšas į Pietų Afriką, silpnai pažįsta šalies politikos nenuoseklumą. Aklavietę atsinaujinančios energijos sektoriuje lėmė buvusio prezidento Jacobo Zumos sprendimas nuo maždaug 2014 pradėti branduolinį bendradarbiavimą su Rusija, ilgainiui virtusį fiasko – pirkimo sutartys su atsinaujinančios energijos įmonėmis taip ir nebuvo pasirašytos. Dėl to galiausiai buvo sustabdyta viena iš sėkmingiausių pasaulyje švarios energijos programų.

Telekomunikacijų bendrovės jau daugiau kaip dešimtmetį laukia, kada jiems bus sudarytos sąlygos plėsti savo paslaugas, ir galimi šelfinės naftos ištekliai glūdi nepajudinti, nes nebuvo priimti atitinkami įstatymai. Profsąjungos naudojasi savo politinėmis galiomis užblokuoti bet ką – nuo švietimo reformų iki smarkiai teršiančių anglimi kūrenamų jėgainių uždarymo.

Panašu, kad Pietų Afrika artėja prie akligatvio. Jeigu nebus imtasi skubių priemonių, nacionalinė skola iki dešimtmečio pabaigos gali viršyti 140 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip matyti iš birželį priimto ypatingojo biudžeto. Šis rodiklis beveik prilygsta Libano skolos lygiui ir yra daug didesnis, lyginant su 2008 metais (tik 26 proc.), kai prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė.

COVID-19 tik spartina nuosmukį (Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neseniai įspėjo, kad Pietų Afrika tampa nauju pandemijos epicentru). Kovą, kai šalyje buvo įvesti apribojimai dėl koronaviruso pandemijos, Pietų Afrika jau buvo nugrimzdusi į recesiją, o nedarbas buvo didžiausias per septyniolika metų – 30,1 procento. Vienas iš griežčiausių pasaulyje karantinų greičiausiai dar labiau padidino bedarbių armiją ir nusmukdė ekonominį našumą, nors patvirtintų atvejų nesumažino, – atvirkščiai jų padaugėjo iki daugiau nei milijono.

Šalies ekonomika antrąjį ketvirtį, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, susitraukė daugiau nei 30 proc., rodo centrinio banko prognozės, o investicijų portfelio nutekėjimas per tris pirmuosius 2020 mėnesius buvo didžiausias per visą istoriją.

Vartotojų pasitikėjimas yra žemiausias nuo 1985 metų, kai Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba paragino įvesti papildomas ekonomines sankcijas Pietų Afrikai dėl šalies rasinės segregacijos politikos, ir vien iš baltųjų sudaryta vyriausybė paskelbė dalinę nepaprastąją padėtį.

Visa tai – bloga žinia C. Ramaphosai, kuris stojęs prie valdžios vairo žadėjo atgaivinti ekonomiką. Didėjanti skola ir stagnuojanti ekonomika jam pakenktų, atverdama duris populistams iš ANC, kurių kišimasis gali dar labiau susilpninti investuotojų pasitikėjimą.

Po dviejų dešimtmečių valdžioje didėja spaudimas Nelsono Mandelos partijai. Per 2016 metų savivaldos rinkimus ji pirmą kartą prarado didžiausio šalies miesto, Johanesburgo, ir sostinės Pretorijos kontrolę, perleidusi ją opozicinėms koalicijoms. Nors politinė opozicija nacionaliniu mastu išlieka susiskaidžiusi ir neveiksminga, ANC laimėjo praėjusių metų rinkimus, surinkusi mažiausiai per visą istoriją rinkėjų balsų.

Vyriausybė nusiteikusi veikti. Šalies finansų ministro Tito Mbowenio ypatingajame biudžete pabrėžiama, kad būtina sukontroliuoti skolos augimą. Liepą Pietų Afrika pirmą kartą paėmė paskolą iš valstybinio lygio organizacijos, iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasiskolinusi 4,3 mlrd. dolerių. Prezidentas birželį ėmėsi iniciatyvos per artimiausią dešimtmetį pritraukti privačių investicijų į infrastruktūrą.

Pirmą kartą vyriausybės pareigūnai, profsąjungų nariai ir verslo lyderiai vieningai pasisako už permainų būtinybę, siekiant įveikti gausybę problemų, nuo nedarbo iki būstų trūkumo. Tačiau dėl būsimų veiksmų jie nėra tokie vieningi.

Pietų Afrika nėra iš šalių, kurios stokoja planų. Jos problema glūdi kitur: jai trūksta politinės valios perkopti stiprius asmeninius interesus ir įgyvendinti iškeltus tikslus, teigia Thabi Leoka, nepriklausoma ekonomistė iš Johanesburgo.

„Mes nepriimame sunkių sprendimų, kuriuos turėtumėme priimti, – sakė ji. – Mes tematome du planus, vieną iš kurių paskelbė ANC, kitą –verslas, o tai reiškia, kad mes ir toliau kuriame planus, užuot perėję prie jų gyvendinimo.“

O kalbant apie bendrą vyriausybės retoriką, pirmieji ženklai nėra džiuginantys.

Įtarimai korupcija, susiję su pastangomis įsigyti asmenines apsaugos nuo viruso priemones, siekia pačią prezidentūrą, į skandalą įsipainiojus spaudos atstovei. Užtruko daugiau nei mėnesį, kol buvo paskelbta apie pirmuosius projektus, siejamus su C. Ramaphosos iniciatyva pritraukti privačių investicijų į infrastruktūrą, nors buvo žadėta imtis jų artimiausiomis dienomis. Ir nors šalis reguliariai kenčia nuo elektros energijos tiekimo sutrikimų, energetikos ministras vilkina pradėti naują švarios energijos investicijų raundą.

„Krizės – štai ko reikia, norint išsikapstyti iš dabartinės politinės aklavietės ir įgyvendinti svarbias reformas, tačiau vis labiau aiškėja, kad krizė, šiuo atveju COVID-19, yra prarasta galimybė, – „Bloomberg Economics“ sakė Afrikos ekonomistas Boingotla Gasealahwė. – Baisu ir pagalvoti, kiek dar pablogės situacija, kol galiausiai bus imtasi bent kokių nors veiksmų.“

Viena iš galimybių – panaudoti pensijų fondus, kurie pertekę pinigų, suteikiant Pietų Afrikai finansinių galių daliai problemų išspręsti. Kartu su privačiais pensijų bei bankų aktyvais Pietų Afrika turi 12 trln. randų (700 mlrd. JAV dolerių) prieinamų lėšų investicijoms, nurodo „Business for South Africa“, pagrindinių šalies verslo organizacijų aljansas.

Vis dėlto kol kas sunku būtų tvirtinti, kad daug kas pasikeitė. Valstybinės bendrovės, užgultos sunkios skolų naštos, kuri susikaupė per devynerių metų skandalingą J. Zumos valdymą, ir toliau lieka nefunkcionalios, šalyje priimta labai mažai naujų įstatymų, ir tik saujelė žmonių buvo nuteista už kyšininkavimą, nepaisant gausių įrodymų dėl išsikerojusios korupcijos.

Tiesa, T. Mbowenis pažadėjo sumažinti vyriausybės išlaidas 230 mlrd. randų per artimiausius dvejus metus, iš dalies įšaldant daugumos valstybės tarnautojų atlyginimus – nors kiek anksčiau buvo sutarta juos didinti, nepaisant keletą metų virš infliacijos lygio augančio darbo užmokesčio. Bet galbūt jis pakovos už savo idėją, pasipriešindamas ryžtingai nusiteikusiai opozicijai.

Tad visa tai leidžia prognozuoti mūšį dėl Pietų Afrikos ekonominės bei politinės ateities.

„Struktūrinės ekonominės reformos sulauks pasipriešinimo – didelio, labai didelio pasipriešinimo, – sakė Lumkilė Mondis, Johanesburgo „The Witwatersrand“ universiteto ekonomikos dėstytojas. – Uždavinys bus labai labai nelengvas.“