Šią savaitę Lenkijos vyriausybė gyrėsi savo ekonomine galia, užbaigusi 100 tonų metalo repatriaciją. O štai Vengrijoje prieš imigrantus nusistatęs ministras pirmininkas Viktoras Orbanas puolė kaupti aukso atsargas, kad padidintų valstybės rezervų saugumą.
Aukso karštligė atspindi Rusijos ir Kinijos veiksmus siekiant diversifikuoti didesnius nei 3 trilijonų dolerių rezervus ir atitolinti juos nuo dolerio, didėjant geopolitinei įtampai su JAV. Vis dėlto buvusio Europos komunistinio flango motyvai gali būti kiek kitokie.
Imkime paskutinį pavyzdį. Buvęs Slovakijos premjeras Robertas Fico, turintis realių galimybių sugrįžti į valdžią, ragina parlamentą įkalbėti centrinį banką sugrąžinti į šalį Jungtinėje Karalystėje saugomas aukso atsargas.
Priežastis? Kartais užsienio partneriai gali tave išduoti, pareiškė R. Fico, cituodamas 1938 m. paktą, pasirašytą Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Vokietijos, kuris leido Adolfui Hitleriui aneksuoti buvusią Čekoslovakiją, ir šviežesnį pavyzdį – Anglijos banko atsisakymą grąžinti Venesuelos auksą, remiantis politiniais nesutarimais.
„Po Miuncheno sutarties vargu ar galima pasitikėti net pačiais artimiausiais sąjungininkais, – žurnalistams kalbėjo R. Fico. – Garantuoju, kad jei kas nors nutiktų, savo aukso nė akyse neregėtume. Todėl padarykime tai kiek įmanoma greičiau.“
Toks komentaras buvo išsakytas nepaisant to, kad Jungtinė Karalystė buvo viena iš artimiausių Slovakijos sąjungininkių po sovietinės imperijos subyrėjimo, padėjusi jai patekti į Europos Sąjungą ir NATO. R. Fico pareiškė, kad „Brexit“ ir pasaulinės ekonominės krizės rizika pastatė Didžiojoje Britanijoje saugomą Slovakijos auksą į pavojingą situaciją.
Lenkų stiprybė
Auksas, kurį susigrąžino Lenkija, taip pat buvo atgabentas iš Jungtinės Karalystės, nors centrinio banko valdytojas Adamas Glapinskis Didžiosios Britanijos patikimumu neabejoja.
Jis teigė norįs pademonstruoti savo šalies 586 milijardų dolerių ekonomikos – didžiausios ES rytuose – stiprybę. Per pastaruosius dvejus metus Lenkija padvigubino savo aukso atsargas ir dabar turi jo daugiausiai visame regione.
Auksu susidomėjo ir Vengrija. Praėjusiais metais vengrų aukso atsargos išaugo dešimteriopai, pakurstydamos metalo karštligę ir aplinkinėse šalyse.
Serbijos lyderis Aleksandaras Vučičius reagavo į Vengrijos veiksmus, įsakydamas centriniam bankui padidinti rezervus ir spalio mėnesį įsigyti devynias tonas aukso. Praėjusią savaitę A. Vučičius pabrėžė, kad metalo reikės nusipirkti dar daugiau, nes „matome, kuria kryptimi juda pasaulinė krizė“.
Rumunija taip pat nutarė atsigabenti dalį savo aukso atsargų iš Jungtinės Karalystės, tačiau tie planai buvo atidėti, kai spalio mėnesį buvo nuversta šalies vyriausybė.
Praktiškiems Rytų Europos lyderiams pagrindinė nauda gali būti žinutė rinkėjams, kurią siunčia tokios gausios tauriojo metalo atsargos.
„Auksas yra simbolis, – pažymi Zagrebo politikos ekonomistas Vukas Vukovičius. – Kai valstybės jį perka, žmonės tai suvokia kaip ekonominio suvereniteto ženklą.“
