Naujasis „Brexit“ paradoksas: kaip kurti ekonomiką su mažiau žmonių ir atsisakyti priklausomybės nuo pigios darbo jėgos

Davidas Ellisas suko ratus apie pusiau pastatytą dangoraižį, kylantį virš Birmingamo, britų metropolio, visur kur mirgančio raudonomis statybinių kranų švieselėmis.

Stebint darbuotojų brigadą, montuojančią stiklo plokštes, staiga jo mintis perskrodė visas Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos – ir iš jos laisvo prekių, paslaugų bei žmonių judėjimo – padarinių mastas.

„Vieną trumpą akimirką man nušvito: čia dirba italų įmonė, kurios didžiausia įdarbintos darbo jėgos dalis – rumunai, vadovaujami portugalo, ir jie dirba itin profesionaliai,“ – savo prisiminimais apie subrangovą dalijosi D. Ellisas, „BAM Construct UK“ regiono direktorius, atsakingas už projektą.

Susirūpinimas dėl šios darbo jėgos pasiūlos tapo viena iš virtinės naujausių premjero Boriso Johnsono „Brexit“ problemų: kaip įgyvendinti stambaus kapitalo infrastruktūros projektus regionuose, kuriuose jų ypač trūksta, kai žmonės faktiškai nubalsavo užverti duris daugeliui iš darbuotojų, galinčių tokius projektus paversti realybe.

Vidaus reikalų sekretorė Priti Patel naująją migracijos politiką po „Brexit“, paskelbtą praėjusį antradienį, vadina „tvirta ir stabilia“ sistema. Siekiant užtikrinti, kad į šalį įvažiuotų daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų, šioje sistemoje naudojama atitinkama vertinimų skalė. Taip bus sumažinta ir pramonės sektorių, tokių kaip statybų, priklausomybė nuo, vyriausybės žodžiais, „pigios darbo jėgos“.

Tokiems žmonėms kaip D. Ellisas, kuriems dirba daugiakultūrė Europos darbo jėga, didžiulį susirūpinimą kelia faktas, jog 70 proc. ES darbuotojų, šiuo metu dirbančių Jungtinėje Karalystėje, neatitiks taisyklių, įsigaliosiančių nuo 2021 metų sausio.

„Darbdaviai turės prisitaikyti“, – teigia Vidaus reikalų ministerija.

Po politinės sklerozės metų, aklavietės parlamente bei kelių teismų sprendimų, B. Johnsonas per gruodį vykusius rinkimus išsikovojo pratęstą mandatą, leidžiantį jam paversti „Brexit“ tikrove. Jis deramai įgyvendino „Brexit“ sausio 31 dieną; nuo tada prasidėjo vienuolikos mėnesių trukmės pereinamasis laikotarpis, kuris tęsis iki 2020 metų pabaigos ir per kurį bus siekiama susitarti su Jungtine Karalyste dėl prekybinių ryšių po „Brexit“.

Dabar, visų akys nukreiptos į tai, kaip jam pavyks įgyvendinti savo tikslą ir grąžinti Jungtinę Karalystę į ekonominės galios avangardą.

Birmingame, antrajame pagal dydį JK mieste, D. Ellisas kalbėjo netrukus po to, kai B. Johnsonas pritarė vienam iš didžiausių Europos infrastruktūros projektų, vadinamojo „High Speed 2“ (HS2) greitojo geležinkelio tiesimui. B. Johnsonas išgyrė naująją liniją, jungsiančią sostinę su Birmingamu, o vėliau eisiančią iki Mančesterio bei Lidso, ir sakė esąs tikras, kad šis maršrutas padės sujungti „primirštas“ bendruomenes šiaurėje ir centrinėje šalies dalyje su gerovės centru pietuose. Šis projektas sukėlė daug ginčų net tarp jo paties konservatorių partijos narių, kurie atvirai išreiškė abejonių dėl projekto kainos; anot jų, kaina gali pakilti iki daugiau nei 100 mlrd. svarų sterlingų (129 mlrd. JAV dolerių).

Kovo 11 d. vyriausybės biudžete, manoma, bus numatytas tolesnis finansavimas, skirtas kompensuoti buvusiems pramoniniams centrams, kurių rinkėjus B. Johnsonas įtikino remti jo partiją.

Bet tam, kad būtų pertvarkyti ir atkurti ištisi regionai, reikalinga darbo jėga, o didžioji jos dalis Didžiojoje Britanijoje yra kilę iš Bendrijos„ iš kurios šalis ką tik pasitraukė. Maža to, milžiniški plėtros projektai, tokie kaip milijardų vertės geležinkelio jungtys, gali pervilioti darbo jėgą iš smulkesnių projektų, vykdomų aplink didmiesčius.

„HS 2 yra didelis didelis pliusas, – sakė Johnas Carlinas, „Wates Construction Ltd.“ vykdomasis direktorius, atsakingas už centrinę dalį. Jis sakė tikįs, kad vyriausybė sukurs deramą imigracijos sistemą, nors, „be abejonės, skaičiai gali nukentėti“, sakė jis. „Mes neturim tiek darbo jėgos šalies viduje, kurios užtektų augimui pramonėje patenkinti“, – sakė J. Carlinas.

Kas dešimtas statybininkas gimęs už Jungtinės Karalystės ribų. Londone kas trečias statybose dirbantis darbininkas yra iš ES, ir pramonė jau seniai nerimauja, kad britų darbo jėgos gali neužtekti užpildyti spragą, kuri atsivers sustojus naujų darbuotojų srautams iš Europos.

Šių metų pabaigoje baigs galioti pereinamojo laikotarpio sutartis, sudaryta tarp JK ir ES, laikrodukas tiksi, sako Ricas Wojtulewiczius, Nacionalinės statybininkų federacijos Būsto ir planavimo politikos skyriaus vadovas.

Apmokyti kvalifikuotą statybininką prireikia mažiausiai dvejų metų, vėliau dar dvejus metus jis turi semtis patirties statybų aikštelėje, sakė R. Wojtulewiczius, lenkų kilmės Birmingamo gyventojas. „Ir kaip bus įmanoma to pasiekti per vienuolika mėnesių? Neįsivaizduoju“, – gūžčiojo pečiais vyras.

Kai kurios bendrovės griebiasi neįprastų įdarbinimo metodų potencialui panaudoti.

40-ies metų Akhataras Khanas yra „Brexit“ šalininkas, bet per politinės sumaišties, kilusios po 2016 metų referendumo, jis sėdėjo kalėjime už narkotikų prekybą. Dabar jis vienas iš maždaug 9 000 žmonių, dirbančių prie HS2 projekto. Dar sėdėdamas kalėjime, A. Khanas mokėsi statybos paslapčių iš Birmingame įsikūrusios „RMF Construction Ltd.“. Pasak A. Khano, iš dalies už tai, kad sausį išėjęs iš kalėjimo, turėjo kur dirbti, jis turėtų būti dėkingas „Brexit“, kuris privertė statybų pramonę darbo jėgos ieškoti už Europos ribų.

30-ies metų Andrew Lee planuoja prisijungti prie A. Khano. Išėjęs iš kalėjimo, jis mokosi RMF statybininko įgūdžių RMS bendrovėje „Prie HS2, ko gero, dirbsiu didžiąją dalį savo gyvenimo“, – sakė jis telefonu.

Birmingamo miesto centras jau dabar mirga nuo skelbimų apie darbo vietas ir galimybes, kurias žada naujoji geležinkelio linija, nors traukiniai vargu ar bus paleisti anksčiau nei kitą dešimtmetį.

Europos darbuotojų išstūmimas gali virsti didesniu iššūkiu tose šalies dalyse, kur darbo ieško mažiau žmonių, sakė Adamas Marshallas, Britų prekybos rūmų generalinis direktorius.

Šiuose regionuose, „verslovės rėkte rėkia: pasamdyčiau bet ką, kas būtų pasirengęs dirbti ir mokytis. Mums tiesiog labai trūksta žmonių“, sakė A. Marshallas, Šioms įmonėms riekia „kvalifikuotos darbo jėgos visuose lygmenyse“, arba, vyriausybės žodžiais: „protingiausių ir geriausių“, sakė jis.

Darbams prie HS2 judant toliau į šiaurę, kita svarbi stotelė po Birmingamo bus Mančesteris, kuris jau dabar susiduria su statybų karštlige kitose srityse. Neilas Conlonas, bendrovės „Conlon Construction Ltd.“, statančios mokyklas ir restauruojančios miesto paveldo vietas, verslo plėtros vadovas, pastebi, kad šiuo metu yra iškelta mažiausiai 40 bokštinių kranų.

Miestas, neatsiejamas nuo pramoninės revoliucijos Britanijos klestėjimo laikotarpiu, per pastaruosius dešimtmečius išsiplėtė, nors 2015 metais buvo priskiriamas prie vienos iš skurdžiausių vietos valdymo sistemų Britanijoje, kur kas trečias vaikas gyvena skurde. Būtent šias „primirštas ekonomikas“ žadėjo prisiminti B. Johnsonas.

Atnaujindami Mančesterio pradinę mokyklą, bent du darbininkai džiaugėsi naujosios britų eros perspektyvomis:

35-erių metų Bulgarijos inžinierius Sotjanas Ivanovas tikino tikrai neieškosiąs kitos Europos vietos gyventi, net jeigu „Brexit“‚ skaudžiai atsilieps šalies ekonomikai. „Faktiškai aš jaučiuosi daug geriau čia“, – kalbėjo jis telefonu.

37-erių metų Victoras Chiranu, S. Ivanovo bendradarbis iš Rumunijos, jau turi leidimą gyventi Jungtinėje Karalystėje neapibrėžtą laiką. „Aš čia galiu likti visam gyvenimui, – sakė jis. – Ir mane tai visiškai tenkina.“