aA
Koronaviruso mirčių skaičiui peržengus 250 000, o pasauliui paskubomis kuriant vakciną, nauja mokslininkų darbo grupė keliauja į laukinę gamtą, kur ieškos būdų, kaip sustabdyti naują pandemiją.
Mokslininkų detektyvų būrys ruošiasi naujai pandemijai
© Zuma Press / Scanpix

Po dešimtmečius trukusių fragmentiškų pasaulinių investicijų į ryšio tarp gyvūnų ir žmonių sveikatos tyrimus daugiau kaip 40 mokslininkų dalyvaus Australijos vyriausybės finansuojamoje programoje, kurioje pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno veterinarijos specialistai bus mokomi, kaip aptikti infekcines ligas, kol jos dar nepersimetė į žmonių populiaciją.

„Dauguma užkrečiamųjų ligų yra zoonozinės, vadinasi, perduodamos iš gyvūnų žmonėms“, – teigia Sidnėjaus universiteto veterinarijos biostatistikos ir epidemiologijos docentas Navneetas Dhandas.

Anksti aptikus ligas gyvūnų populiacijose, tai padėtų užkirsti kelią būsimiems protrūkiams tarp žmonių, sako N. Dhandas, vadovaujantis mokslininkų darbo grupei. Šiam tikslui įgyvendinti Australijos vyriausybė pažadėjo skirti 4,3 mln. Australijos dolerių (2,8 mln. JAV dolerių) – projektas truks trejus metus ir apims 11 šalių visame regione. Tai dalis jau vykdomos 300 mln. dolerių Indijos ir Ramiojo vandenyno programos, kuri skatina proaktyviau kovoti su pandemijomis ir stiprinti sveikatos apsaugą.

Mokslininkai sutaria, kad naujasis koronavirusas kilo iš gyvūnų, nors vis dar nežinoma, kaip ir kada jis persidavė žmonėms. Nors tyrėjai ragina kuo anksčiau stabdyti ligų plitimą, nes tai geriausia gynyba nuo protrūkių ateityje, vyriausybės investicijos į tokias strategijas iki šiol toli gražu nebuvo pakankamos.

Nepakankamas dėmesys

Australijos, garsėjančios unikalia laukine gamta ir 48 mlrd. dolerių žemės ūkio pramone, kuri sudaro didžiąją ekonomikos dalį, mokslininkai teigia galintys perduoti unikalias žinias mažiau išsivysčiusiems regionams.

N. Dhando komanda apmokys daugiau kaip 200 Pietryčių Azijos veterinarų ir paraveterinarų, kad šie galėtų rinkti ir sekti duomenis apie sergančius gyvūnus – tiek gamtoje, tiek ūkiuose.

Dalyviai bus mokomi įvairių įgūdžių, pvz., kaip atvykus į ūkį apžiūrėti ir ištirti sergantį gyvūną ne vien dėl akivaizdžiai matomos ligos, arba kaip patikrinti, ar nėra išplitimo tarp kitų gyvūnų, su kuriais jis buvo kontaktavęs, požymių.

Jie taip pat mokysis imti gyvūnų mėginius, kad sukurtų duomenų bazę, kuri laikui bėgant galėtų padėti įžvelgti tam tikras ekologines tendencijas ir gyvūnų elgsenos modelius. Tai padėtų išsiaiškinti, kuriose vietovėse protrūkiai yra labiau tikėtini ir kaip jie gali plisti, tokiu būdu suteikiant mokslininkams įžvalgų apie ligos perdavimą.

Ilgainiui šios pastangos gali padėti sustabdyti ligos plitimą dar nepasiekus tos stadijos, kai ji gali persiduoti žmonėms.

Gyvūnų ligų perdavimo žmonėms galimybės didėja kartu su spartėjančia urbanizacija ir gyventojų skaičiaus augimu. Žmonės dabar gyvena arčiau laukinės gamtos ir dažniau su ja kontaktuoja, teigia N. Dhandas.

Per keturis dešimtmečius būta bent šešių didelio masto zoonozinių ligų protrūkių, įskaitant H1N1 gripą, SARS ir ŽIV, kurie kartu paėmus lėmė milijonų žmonių mirtį ir paveikė pasaulio ekonomiką.

Tačiau šiems protrūkiams praėjus buvo dedama palyginti mažai pastangų užkirsti kelią naujų atsiradimui.

„Toks atsainus požiūris susiklostė istoriškai, nes daug dėmesio skiriama reagavimui į ekstremalias sveikatos situacijas, tačiau nepakankamai rūpinamasi šių situacijų prevencija, – pažymėjo Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos prezidentas Markas Schippas. – Iš tiesų gyvūnų ligos nuolat persiduoda žmonėms.“

Tikrasis ekonominis poveikis

Zoonoziniai patogenai, galintys užkrėsti žmones, yra tik dalis grėsmės. Net jei liga niekada nepersiduos žmogui, jos protrūkiai gyvūnų populiacijose daro įtaką maisto saugumui ir tarptautinei prekybai.

2018 m. afrikinio kiaulių maro protrūkis sunaikino kiaulienos atsargas, paveikdamas milijonų žmonių mitybą Kinijoje, kur kiauliena yra pagrindinis baltymų šaltinis. Jis taip pat smogė skaudų ekonominį smūgį įvairiems žemės ūkio sektoriams, įskaitant kiaulių augintojus.

„Nekontroliuojamų nezoonozinių gyvūnų ligų, nuo kurių būtų galima apsisaugoti vakcinomis, poveikis yra kur kas didesnis nei zoonozinių ligų, jei jos tinkamai apskaičiuojamos“, – teigia Robyn Alders, „Chatham House“ Visuotinio sveikatos saugumo centro vyresnioji techninė patarėja. Tačiau duomenų apie maisto saugą „nėra, kad būtų parodytas tikrasis poveikis ekonomikai“.

Dabar, kai koronaviruso pandemija daugelyje šalių pradedama suvaldyti, įgyvendinant socialinio atsiribojimo priemones, kyla tikimybė, kad visuomenės dėmesys nukryps kitur, o vyriausybės vėl nesirūpins investicijomis į prevencines strategijas.

„Problema su gyvūnų sveikata yra ta, kad suvaldžius ar ženkliai sumažinus suvokiamą grėsmę žmonėms, numatyti pinigai kažkur išgaruoja“, – pažymi R. Alders.

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(29 žmonės įvertino)
3.4828

Top naujienos

Lietuvoje pasikeitė COVID-19 situacija: Vilniuje – ryškus kritimas, bet likusioje šalies dalyje – neramūs signalai (124)

Koronaviruso ( COVID-19 ) situacija Lietuvoje nevienoda. Vilniuje – ryškus atvejų kritimas,...

Naujų automobilių pardavėjai perspėja: derybinė galia – ne pirkėjų rankose, parduoti nėra ko (40)

Naujų automobilių paklausa šiuo metu viršija pasiūlą, o tam įtakos turi ir tam tikrų...

Seimo nariai susikirto dėl Nausėdos žodžių per Šeimos gynimo maršą: ką iš tiesų pasakė prezidentas?

Šeštadienį vykusiame „Didžiajame šeimos gynimo marše“ transliuotą prezidento Gitano...

Lietuvos „fintech“ įmonė – įsisukusi „Wirecard“ skandale papildyta (13)

Per Vilniuje registruotą finansinių technologijų įmonę „Finolita Unio“ atlikta per 100 mln....

Čekijos prezidentas: Rusija padarė kvailystę (131)

Rusijos sprendimas įtraukti Čekiją į „nedraugiškų“ valstybių sąrašą yra kvailas,...

Stulbinantis radinys pajūryje: bangos išplovė į geltoną virvę panašų darinį, o paaiškėjo, kad tai – unikalus padaras (4)

Tai, kas iš pirmo žvilgsnio primena krūvą šiukšlių, pasirodė esantis tam tikros rūšies...

Kęstutis Girnius. Pažemintųjų sukilimas Šventojoje žemėje (110)

Tęsiasi Izraelio antpuoliai prieš taikinius Gazos ruože, malšinami arabų protestuotojai...

Šeimos gynimo maršo atgarsiai: policija tirs karantino pažeidimus, savivaldybė fiksavo gausų alkoholio vartojimą (1061)

Daugiau nei 10 tūkstančių žmonių sutelkęs „Šeimos gynimo maršas“ apsiėjo be didelių...

Bloomberg | D+

Tėvai turėtų sunerimti dėl „TikTok“: nekaltai atrodančioje aplinkoje vaikų tyko ne tik iškrypėliai

„TikTok“ geriausiai žinoma dėl juokingų „memų“, šokių ir lūpų judesių...

Inetos Stasiulytės mama papasakojo apie laimingą garsios dukros vaikystę, nesuvaidintą talentą ir įmantrius anūkių vardus (2)

„Ineta yra mano angelas. Mes su ja galim šnekėtis net mintimis. Paskui, kai susitikusios...