aA
Jungtinių Tautų (JT) dabartinėmis prognozėmis, iki 2027 metų Indija pralenks Kiniją kaip tankiausiai apgyvendinta šalis. Kai kuriais paskaičiavimais, per artimiausius tris dešimtmečius Indijos ir Nigerijos gyventojų, drauge sudėjus, padaugės 470 mln. žmonių, tad iki 2050 metų pasaulio populiacija išaugs kone ketvirtadaliu.
Mihir Sharma: kad taptų turtingos, skurdžios šalys nebeturi daug laiko
© AP / Scanpix

Tačiau, kaip rodo naujas Vašingtono universiteto (UW) tyrimas, kelioms besivystančioms šalims toks vadinamasis demografinis dividendas, manoma, nebus toks palankus, kaip gali atrodyti.

„The Lancet“ žurnale publikuotas UW tyrimas pakoregavo JT modelį, kitaip sumodeliuodamas gimstamumą ir labiau susiedamas jo mažėjimą su kontraceptikų prieinamumu bei išsilavinimo plėtra. Pavyzdžiui, daugelyje Indijos dalių bendras gimstamumo rodiklis – tikimybinis rodiklis, parodantis, kiek vaikų per visą savo gyvenimo vaisingą laikotarpį pagimdytų moteris, – jau dabar nesiekia 2,1 ribos ir mažėja sparčiau nei tikėtasi.

Tyrime, kuriuo taip pat mėginama atsižvelgti į grįžtamąjį ryšį tarp išsilavinimo, mirštamumo ir migracijos, daroma išvada, jog pasaulio populiacijos trauksis greičiau ir sparčiau nei tikimasi.

Pavyzdžiui, Pietų Azijoje 2100 metais, manoma, gyvens 600 mln. žmonių mažiau nei prognozuota anksčiau, daugiausia dėl mažesnio nei tikimasi gimstamumo. Užuot nuosekliai augusi, Indijos populiacija piką pasieks 2050 metais, o tada iki amžiaus pabaigos sumažės iki 70 proc. rodiklio. Tuo pačiu metu, apie 2100 metus, Kinijos populiacija sieks maždaug pusę dabartinio jos dydžio. Kita vertus, Užsachario Afrika turėtų toliau plėstis, Nigerija į 22-ąjį amžių įžengs kaip antra didžiausia pagal gyventojų skaičių pasaulyje šalis, atsilikdama nuo Indijos ir nežymiai aplenkdama Kiniją ir Pakistaną.

Indijos bei kai kurių kitų besivystančių ekonomikų politikos formuotojams tai nėra gera žinia. Kaip nurodoma UW tyrime, mažėjanti pasaulio populiacija turi „teigiamą poveikį aplinkai, klimato kaitai ir maisto gamybai“. Bet tuo pat metu tai reiškia, kad šių šalių plėtros laikas senka – tiesą sakant, galbūt jau išseko.

Kiniją demografijos sektoriuje iš tiesų lydi sėkmė; ji pasiekė piką itin tinkamu metu. Darbinio amžiaus Kinijos gyventojai, tiek pagal bendrą skaičių, tiek kaip populiacijos dalis, pasiekė viršūnę kaip tik tuo metu, kai pasaulinė prekyba buvo didžiąja dalimi atvira. Dėl to atsivėrė daug platesnės galimybės į gamybą orientuotam augimui nei bet kada anksčiau.

Kitoms Kinijai ant kulnų lipančioms šalims – ypač Indijai bei Pakistanui – atsiveria daug uždaresnio pasaulio perspektyvos, Ir dar – kas yra dar blogiau, – jos jau dabar supranta, kad būtent šiuo metu dirbantiems žmonėms ar vaikams, besimokantiems mokyklose, teks svarbi misija: pakelti šalį į klestėjimo lygį.

Šalyse, kurių gyventojų skaičius pradės mažėti šio amžiaus penktajame dešimtmetyje, ši ir būsima darbuotojų karta tampa kertiniu akmeniu: jie privalo, kaip teko ir jų partnerei Kinijai pastaruosius du dešimtmečius, stumti savo ekonomiką pirmyn nuo žemės ūkio link pramonės.

Šiuo metu Indijos gynėjai propaguoja, esą šalies darbinio amžiaus gyventojų skaičius per mėnesį išauga milijonu ir kad toks augimas skatina ekonominį augimą. Jeigu toks demografinis kilimas išseks anksčiau nei tikėtasi, plėtra priklausys nuo individualaus darbo našumo, ne vien nuo gyventojų skaičiaus rodiklio.

Tai reiškia, kad išsilavinimas ir sveikatos priežiūros sistema, ir panaši „minkšta“ infrastruktūra nebeatrodo kaip turtingos šalies prabanga. Jeigu šios sistemos per artimiausią dešimtmetį – faktiškai, per artimiausius penkerius metus, – nebus deramai sutvarkytos, tokios valstybės kaip Indija, Indonezija ir Brazilija, gali niekada netapti turtingos.

Yra ir kitų pavojų, apie kuriuos užsimenama „The Lancet“ žurnale. Tai moterų išsilavinimo bei moterų reprodukcinių teisių plėtra, siejama su gimstamumo mažėjimu. Jeigu moterys neįgis didesnės politinės įtakos, galiausiai jos gali būti „apkaltintos“ dėl gyventojų senėjimo sukelto nacionalinės galios praradimo. Šios sunkiai įgytos teisės gali pradėti būti ribojamos. Vietovėse su ypač gaja patriarchaline visuomene, – pavyzdžiui, didžiojoje Pietų bei Vakarų Azijos dalyje, – toks pavojus dar didesnis nei kur kitur.

Net ir toms šalims, kurioms labiausiai pasisekė, teks būti atsargesnėms. Iki 2050 metų, kaip prognozuojama, Kinija taps didžiausia pasaulio ekonomika. Bet tyrimo autoriai prognozuoja, kad, mažėjant Kinijos populiacijai, imigracija teoriškai turėtų ir toliau palaikyti Amerikos darbo jėgą. Jungtinės Valstijos gali ir vėl tapti didžiausia pasaulio ekonomika 2098 metais – jeigu šalis pateisins savo idealus ir toliau įsileis pasaulio migrantus. Nėra geresnio būdo užtikrinti, kad Amerika vėl taptų didžia.

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
3.5556

Europoje dėl koronaviruso daugėja įtampos ženklų: perspėja, kad sistema gali nebeatlaikyti jau lapkričio pradžioje (21)

Europai ruošiantis koronaviruso atvejų antplūdžiui ligoninėse, valdžios institucijos neslepia...

Plintančiam virusui žlugdant ekonomiką, ECB rengia daugiau pagalbos priemonių (18)

Pasak „ Bloomberg “ apklaustų ekonomistų, nauja koronaviruso infekcijų banga ir atnaujinti...

Pusei smulkesnių Europos įmonių gresia bankrotas, gali neišsilaikyti nė metų (24)

Daugiau nei pusė smulkių ir vidutinio dydžio įmonių pabrėžia didžiulę COVID-19 krizės...

COVID-19: Rytų Europai niūri prognozė darosi visiškai reali (79)

Čekijos Respublikoje ir Lenkijoje kalbama apie ketinimą dar labiau sugriežtinti įvestus...

Įtampa auga: po Erdogano komentarų Prancūzija atšaukia ambasadorių (104)

Prancūzija atšaukia savo ambasadorių Turkijoje, po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas...

Top naujienos

„Valstiečių“ palikimas konservatoriams: abejotina koronaviruso statistika ir gyvenimas „kaip bomba“ (716)

Dieną po rinkimų rinkėjų kelialapį į opoziciją gavusi „valstiečių“ Vyriausybė suskubo...

Mokesčių pakeitimai 2021 metais: perskaičiuota NT vertė, didesni akcizai, naikinama PVM lengvata įtakos turės ir „Brexit“ (164)

Kitų metų valstybės biudžete nenumatoma naujų pakeitimų mokesčių sistemoje, tačiau nuo sausio...

SAM: vietiniai karantinai įvedami dar aštuoniose savivaldybėse karantinuotose vietovėse - speciali kaukių dėvėjimo tvarka (48)

Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo 2020 m. spalio 28 d. 00:00...

Europoje dėl koronaviruso daugėja įtampos ženklų: perspėja, kad sistema gali nebeatlaikyti jau lapkričio pradžioje (21)

Europai ruošiantis koronaviruso atvejų antplūdžiui ligoninėse, valdžios institucijos neslepia...

Sejonienė: gavusi pasiūlymą užimti sveikatos apsaugos ministrės postą – svarstyčiau (25)

Kaip viena iš galimų kandidačių į sveikatos apsaugos ministrus minima su konservatoriais į...

Startuolio Jungtinėje Karalystėje tikslas – uždirbti iš energijos saugojimo galimybių (4)

„ Tesla Inc.“ akumuliatoriams pirmą kartą subalansavus pasiūlą ir paklausą Jungtinės...

Kšištofui Lavrinovičiui prireikė skubios medikų pagalbos: padėjusiam chirurgui iš jaudulio spurdėjo širdis (110)

Šis savaitgalis krepšininkui Kšištofui Lavrinovičiui (40) baigėsi skausminga nelaime....

Arūnas Spraunius | D+ nariams

Globalizacijos mama Amerika pralaimi, užtat išlošia imitatorė ir vagišė Kinija

Spalio 7-ąją JAV vidaus saugumo ministro pareigas einantis Chadas F. Wolfas Ministerijos interneto...

Mirė vos 38-erių sulaukęs Brunėjaus princas Azimas, mėgęs leisti laiką garsenybių draugijoje: šeima paviešino laidotuvių akimirkas (18)

Brunėjaus vyriausybė patvirtino žinią apie princo Azimo, Brunėjaus sultono sūnaus, mirtį....

Ši idėja visiškai pakeistų rinkimų sistemą: ką apie ją mano ekspertai (166)

Jau kurį laiką galima stebėti politikų, politologų ar kitų visuomenės narių nuomones apie...

|Maža didelių žinių kaina