aA
Jungtinių Tautų (JT) dabartinėmis prognozėmis, iki 2027 metų Indija pralenks Kiniją kaip tankiausiai apgyvendinta šalis. Kai kuriais paskaičiavimais, per artimiausius tris dešimtmečius Indijos ir Nigerijos gyventojų, drauge sudėjus, padaugės 470 mln. žmonių, tad iki 2050 metų pasaulio populiacija išaugs kone ketvirtadaliu.
Mihir Sharma: kad taptų turtingos, skurdžios šalys nebeturi daug laiko
© AP / Scanpix

Tačiau, kaip rodo naujas Vašingtono universiteto (UW) tyrimas, kelioms besivystančioms šalims toks vadinamasis demografinis dividendas, manoma, nebus toks palankus, kaip gali atrodyti.

„The Lancet“ žurnale publikuotas UW tyrimas pakoregavo JT modelį, kitaip sumodeliuodamas gimstamumą ir labiau susiedamas jo mažėjimą su kontraceptikų prieinamumu bei išsilavinimo plėtra. Pavyzdžiui, daugelyje Indijos dalių bendras gimstamumo rodiklis – tikimybinis rodiklis, parodantis, kiek vaikų per visą savo gyvenimo vaisingą laikotarpį pagimdytų moteris, – jau dabar nesiekia 2,1 ribos ir mažėja sparčiau nei tikėtasi.

Tyrime, kuriuo taip pat mėginama atsižvelgti į grįžtamąjį ryšį tarp išsilavinimo, mirštamumo ir migracijos, daroma išvada, jog pasaulio populiacijos trauksis greičiau ir sparčiau nei tikimasi.

Pavyzdžiui, Pietų Azijoje 2100 metais, manoma, gyvens 600 mln. žmonių mažiau nei prognozuota anksčiau, daugiausia dėl mažesnio nei tikimasi gimstamumo. Užuot nuosekliai augusi, Indijos populiacija piką pasieks 2050 metais, o tada iki amžiaus pabaigos sumažės iki 70 proc. rodiklio. Tuo pačiu metu, apie 2100 metus, Kinijos populiacija sieks maždaug pusę dabartinio jos dydžio. Kita vertus, Užsachario Afrika turėtų toliau plėstis, Nigerija į 22-ąjį amžių įžengs kaip antra didžiausia pagal gyventojų skaičių pasaulyje šalis, atsilikdama nuo Indijos ir nežymiai aplenkdama Kiniją ir Pakistaną.

Indijos bei kai kurių kitų besivystančių ekonomikų politikos formuotojams tai nėra gera žinia. Kaip nurodoma UW tyrime, mažėjanti pasaulio populiacija turi „teigiamą poveikį aplinkai, klimato kaitai ir maisto gamybai“. Bet tuo pat metu tai reiškia, kad šių šalių plėtros laikas senka – tiesą sakant, galbūt jau išseko.

Kiniją demografijos sektoriuje iš tiesų lydi sėkmė; ji pasiekė piką itin tinkamu metu. Darbinio amžiaus Kinijos gyventojai, tiek pagal bendrą skaičių, tiek kaip populiacijos dalis, pasiekė viršūnę kaip tik tuo metu, kai pasaulinė prekyba buvo didžiąja dalimi atvira. Dėl to atsivėrė daug platesnės galimybės į gamybą orientuotam augimui nei bet kada anksčiau.

Kitoms Kinijai ant kulnų lipančioms šalims – ypač Indijai bei Pakistanui – atsiveria daug uždaresnio pasaulio perspektyvos, Ir dar – kas yra dar blogiau, – jos jau dabar supranta, kad būtent šiuo metu dirbantiems žmonėms ar vaikams, besimokantiems mokyklose, teks svarbi misija: pakelti šalį į klestėjimo lygį.

Šalyse, kurių gyventojų skaičius pradės mažėti šio amžiaus penktajame dešimtmetyje, ši ir būsima darbuotojų karta tampa kertiniu akmeniu: jie privalo, kaip teko ir jų partnerei Kinijai pastaruosius du dešimtmečius, stumti savo ekonomiką pirmyn nuo žemės ūkio link pramonės.

Šiuo metu Indijos gynėjai propaguoja, esą šalies darbinio amžiaus gyventojų skaičius per mėnesį išauga milijonu ir kad toks augimas skatina ekonominį augimą. Jeigu toks demografinis kilimas išseks anksčiau nei tikėtasi, plėtra priklausys nuo individualaus darbo našumo, ne vien nuo gyventojų skaičiaus rodiklio.

Tai reiškia, kad išsilavinimas ir sveikatos priežiūros sistema, ir panaši „minkšta“ infrastruktūra nebeatrodo kaip turtingos šalies prabanga. Jeigu šios sistemos per artimiausią dešimtmetį – faktiškai, per artimiausius penkerius metus, – nebus deramai sutvarkytos, tokios valstybės kaip Indija, Indonezija ir Brazilija, gali niekada netapti turtingos.

Yra ir kitų pavojų, apie kuriuos užsimenama „The Lancet“ žurnale. Tai moterų išsilavinimo bei moterų reprodukcinių teisių plėtra, siejama su gimstamumo mažėjimu. Jeigu moterys neįgis didesnės politinės įtakos, galiausiai jos gali būti „apkaltintos“ dėl gyventojų senėjimo sukelto nacionalinės galios praradimo. Šios sunkiai įgytos teisės gali pradėti būti ribojamos. Vietovėse su ypač gaja patriarchaline visuomene, – pavyzdžiui, didžiojoje Pietų bei Vakarų Azijos dalyje, – toks pavojus dar didesnis nei kur kitur.

Net ir toms šalims, kurioms labiausiai pasisekė, teks būti atsargesnėms. Iki 2050 metų, kaip prognozuojama, Kinija taps didžiausia pasaulio ekonomika. Bet tyrimo autoriai prognozuoja, kad, mažėjant Kinijos populiacijai, imigracija teoriškai turėtų ir toliau palaikyti Amerikos darbo jėgą. Jungtinės Valstijos gali ir vėl tapti didžiausia pasaulio ekonomika 2098 metais – jeigu šalis pateisins savo idealus ir toliau įsileis pasaulio migrantus. Nėra geresnio būdo užtikrinti, kad Amerika vėl taptų didžia.

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
3.5556

Startuoliai skuba kurti technologijas, kurios apsaugotų darbo vietas nuo COVID-19 (5)

„Smithfield Foods Inc.“ įsivaizdavo, kad jai puikiai sekasi. Per pirmąjį šių metų ketvirtį...

Darbas iš namų JAV baigiasi, bet pandemija – dar ne (8)

„JPMorgan Chase & Co.“ praėjusią savaitę paskelbė, kad bent dalis darbuotojų –...

„Bloomberg“: Baltarusijoje – slapta Putino karinė intervencija (179)

Jeigu tikėsite iš Kremliaus siunčiama žinia, Rusija šiuo metu neplanuoja siųsti policijos ar...

Kantrybė senka: viena valstybė „įkaitais paėmė“ visą ES (281)

Europos Sąjungos pastangos daryti spaudimą Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai...

Kinija papasakojo savo „tiesą“ apie koronavirusą, aršios reakcijos ilgai laukti nereikėjo (26)

Pasipiktinimas, kurį sukėlė per Kinijos televiziją pradėtas transliuoti serialas apie šalyje...

Top naujienos

Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė dar 2 žmonės

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad Lietuvos sveikatos mokslų...

Įamžino klaidą, dėl kurios vairuotojai pažymėjimą gali „padėti“ į stalčių vos per akimirką (11)

Vadovautis blaiviu protu – tokį patarimą duoda ir vairavimo instruktoriai, ir draudikai, ir...

Lietuva su nerimu stebi, kokią kainą Lukašenka už paramą mokės Rusijai: tai gali virsti iššūkiu visam NATO (146)

Nors Aliaksandras Lukašenka viešai griaudėja grasinimais, kol kas realių pasekmių neįžvelgiama,...

Prabilo buvusi „Bruneros“ virėja: maisto vaikams gamybos detalės kelia šleikštulį (291)

Galimai iš atliekų pagaminto maisto moksleiviams skandalas įsisiūbuoja. Į LNK žinias kreipėsi...

Lukašenka slapta inauguruotas Baltarusijos prezidentu uždarytas visas Minsko centras (527)

Aliaksandras Lukašenka slapta inauguruotas Baltarusijos prezidentu.

Prie Danijos krantų susidūrė Rusijos karo laivas ir krovininis laivas (87)

Eresundo sąsiauryje, tarp Danijai priklausančios Zelandijos salos ir Skandinavijos pusiasalio,...

Navalnas paskelbė pirmą nuotrauką po išrašymo iš ligoninės sureagavo Kremlius (25)

Rusijos opozicijos aktyvistas Aleksejus Navalnas į socialinį tinklą „Instagram" įkėlė...

Netikėti duomenys: kai kurios gydymo įstaigos skurdo, kitos turtėjo (6)

Koronavirusas iš esmės pakeitė gydymo įstaigų kasdienybę ir padidino kai kurias išlaidas....

Iš naujo restoraną atidaręs Liutauras Čeprackas: jaučiu baimę ir nerimą (1)

„Restoranas – tarsi laikrodis. Sureguliuoji, paleidi, patikrini, jei reikia, dar kartą...

Nausėda konstatuoja: nei slapta, nei vieša ceremonija Minske Lukašenkai nepadės (58)

Lietuva nepripažįsta Aliaskandro Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu, ir Minske surengta...

|Maža didelių žinių kaina