aA
Kai prabylama apie 60 mlrd. dolerių Vokietijos kovos su klimato kaita planą, aplinkosaugininkai ir oro teršėjai kaip reta laikosi vieningos nuomonės – esą, tai ne kas kita, o tikrų tikriausia nesąmonė.
Angela Merkel
© Sipa / Scanpix

Europos ekonomikos variklis panoro ir vėl atsidurtu kovos su klimato kaita ir atšilimo fronto priešakinėse linijose. Tačiau praėjusią savaitę Vokietijos kanclerė Angela Merkel ėmė ir sumaišė visas kortas: po kone visą naktį trukusių derybų ji pasirodė rankoje laikydama paketą priemonių, sutiktų, švelniai tariant, tikrai be didelio entuziazmo.

Deja, bet Vokietijos vyriausybės vadovei nepavyko susigrąžinti kovos su klimato kaita lyderės laurų, greičiau priešingai – politikė, pati to nenorėdama, pademonstravo dar vieną savo kaip lyderės silpnybę.

Aktyvistai jos inicijuotas priemones, pavyzdžiui, papildomus mokesčius skrydžiams ir daugiau iniciatyvų elektriniams automobiliams, įvardija kaip nepakankamas klimato kritinei situacijai spręsti. Ekonomistai kritikuoja anglies kainų siūlymus kaip pernelyg nuosaikų bandymą paspartinti anglies dvideginio emisijų mažinimą.

Pramonės gigantai ir kai kurie profesijų sąjungų lyderiai smerkia Vokietijos individualistinį pasirinkimą ir sako, kad jis padarys daugiau žalos nei atneš naudos – dalis žmonių neteks darbo, nukentės verslai.

Trumpiai tariant, nepatenkinti visi. Penktadienį tūkstančiai žmonių išėjo į Berlyno ir kitų pasaulio miestų gatves, reikalaudami politikų imtis veiksmų kovoje su klimato kaita. Ekspertai sako, kad būtent šis klausimas pastaruoju metu rinkėjams darosi ypač svarbus. Tarp protestuotojų buvo labai daug vaikų, kurių įkvėpimo šaltiniu tapo paauglė iš Švedijos Greta Thunberg. Vos per metus mergina tapo tikru kovos su klimato kaita veidu.

Aršiausi A. Merkel politiniai priešininkai netruko pasinaudoti jiems tarsi iš dangaus nukritusia proga.

„Merkel keliaklupsčiauja pamokas praleidinėjantiems moksleiviams. Viešpatauja nesibaigianti klimato isterija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė partijos „Alternatyva Vokietijai“ lyderis Joergas Meuthenas.

Radikaliosios dešinės partija, nuolatinė rakštis A. Merkel šone, viešai abejoja moksliniais klimato kaitą įrodančiais duomenimis ir pritaria, kad A. Merkel planas „tikrai per brangus“.

Apklausos atskleidžia, kad vis daugiau vokiečių labiau nerimauja ne dėl darbo vietų, o būtent dėl klimato kaitos. Rekordus mušančios karščio bangos, senkantis Reinas ir reguliariai užklumpančios audros privertė ne juokais sunerimti dėl klimato problemų ir padėjo Žaliųjų partijai šoktelti į antrą populiariausių partijų sąrašo vietą.

Nepaisant to, aplinkosaugos ekspertai mano, jog A. Merkel planas – ne kas kita, kaip „tušti pažadai ir oro pilys“. Vokietijai tikrai nepavyks pasiekti 2020 metams užsibrėžtų kovos su klimato kaita tikslų, o tam sutrukdys augančios transporto ir šildymo emisijos. Naujas planas numato iki 2030 metų emisijas, lyginant su paskutiniu XX amžiaus dešimtmečiu, sumažinti 55 proc.

„Esu labai nusivylusi. Vyriausybei nepavyko itin svarbi humanitarinė užduotis – užtikrini klimato apsaugą“, – sako viena iš Žaliųjų partijos lyderių Annalena Baerbock.

Po grasinimų trauktis iš A. Merkel koalicijos, socialdemokratų partija šiuo metu, panašu, kiek atsileido. Šeštadienį partijos parlamento frakcijos vadovas Matthiasas Mierschas sako, jog pasiektas susitarimas padėjo pagrindą kovos su klimato kaita pokyčiams.

Vokietija – ne vienintelė valstybė, bandanti suderinti klimato poreikius ir chaotišką politiką besikaupiančių recesijos debesų fone. Svarbu ne tik patenkinti pramonės poreikius ir neleisti nestabiliai ekonominei situacijai dar pablogėti, tačiau tuo pačiu metu dar labiau nesupykdyti aplinkosaugininkų.

Kanadoje spalį vyksiantys rinkimai padės išsiaiškinti, ar Justinas Trudeau pristatys mokesčius už anglies dvideginio emisijas. Prancūzijoje Geltonųjų liemenių aktyvistai išėjo į gatves, protestuodami prieš šalies prezidento Emmanuelio Macrono politiką dyzelinio kuro klausimu.

Jungtinėse Valstijose prezidentas Donaldas Trumpas kovą su klimato kaita bando perkelti į Kaliforniją, kur planuoja panaikinti valstijos teisę pačiai reguliuoti transporto emisijas.

Šiame žaidime – labai daug žaidėjų, o pamoka, kurią šiuo metu mokosi A. Merkel, labai paprasta – norisi įtikti visiems? Deja, nepavyks įtikti nė vienam.

Liūdindama aplinkosaugininkus, A. Merkel nė kiek nenuramina iškastinio kuro pramonės lyderių. Pavyzdžiui, ar didesni mokesčiai Vokietijos skrydžių bendrovių skrydžiams nepadarytų paslaugos užsienio konkurentams, kuriems tokie mokesčiai netaikomi?

„Itin konkurencingoje aviacijos rinkoje priimtas sprendimas nesumažins anglies dvideginio emisijų, tiesiog jos bus perkeltos į kitą vietą, o tai ekologine prasme yra paprasčiausiai beprasmiška, o ekonomiškai dar ir labai skausminga Vokietijos skrydžių bendrovėms“, – teigia įtakingiems skrydžių bendrovės lobistams vadovaujantis BDL vykdomasis vadovas Mathhiasas von Randow.

Profesinės sąjungos, ginančios energetikos ir chemijos pramonių darbuotojus, sako, kad šalies valdžia nesiskubina imtis Vokietijos elektros tiekimo tinklo atnaujinimo darbų, būtinų energijai iš atsinaujinančių šaltinių laisvai cirkuliuoti šalies teritorijoje.

Bandymams tiesti naujus elektros tiekimo linijas pagalius į ratus kiša ir vietinių protestai, kurie piktinasi: „Kur norite, bet tik ne mano kieme“.

Tos priemonės „iš tikrųjų daro viską, ko pati kanclerė sako norinti išvengti“, savo pareiškime teigia IGBCE lyderis Michaelas Vassiliadis.

Be to, A. Merkel ir jos aplinką kaip reikiant suklaidino ir iš vėžių išmušė neteisingai interpretuota visuomenės nuomonė: savaitės viduryje paviešinti ARD duomenys atskleidė, jog rinkėjai šiuo metu labiau nerimauja dėl klimato kaitos, o ne dėl ekonominės gerovės.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
2.6923

Top naujienos

Turistus viliojantis miestas pasitinka griežtomis taisyklėmis ir „sausuoju“ įstatymu (20)

Prakalbus apie Jungtinius Arabų Emyratus dažniausiai iš karto pagalvojama apie Dubajų. Tačiau...

Psichozė, neįgalumas ar net mirtis: populiarėjančių naujų narkotikų poveikis gąsdina patyrusius Lietuvos medikus (55)

Kai kalbame apie naująsias psichoaktyviasias medžiagas, galime pasakyti, kad tai yra terra...

Trumpas užsimojo prieš dar vieną sutartį: šį kartą gali nukentėti ir Lietuva (218)

Į lėktuvą sulipa kelių šalių ginkluotės inspektoriai, orlaivis pakyla ir skrenda virš šalies...

Julijai anytos išmokytas užsiėmimas virto sėkmingu verslu: klientai nepagaili atvažiuoti ir keliasdešimt kilometrų (36)

Prieš keletą metų per motinystės atostogas iš savo anytos išmokusi gaminti sūrius, Julija...

Arūnas Valinskas turi genialų klausimą tėčiams, kurie mano, kad vaikų auginimo atsakomybė skirta tik moterims

Seime dirbantis Arūnas Valinskas jaunesnysis ir jo mylimoji, burnos higienistė Viktorija...

Smurtą arenoje pasmerkęs Adomaitis: tai blogiausios sezono rungtynės (101)

LKL lyderių akistatoje intriga laikėsi tik pirmą ketvirtį: Vilniaus „Rytas“ (5/1) namuose...

Deimantė Kazėnaitė: savo neturėjimas yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui

Žinoma vizažistė ir populiari nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė nuolat žavi tobulais...

Panevėžys prieš 400 metų: legendos apie vilku paverstą seniūno sūnų ir krikščionybei besipriešinantys vietiniai (18)

Tarpukaryje rytų Lietuvos sostine tituluoto miesto gyvenimas tekėjo vėžio žingsniu. Manoma, kad...

Okinavos ilgaamžių paslaptis – kitokia mityba (7)

Įvairių šalių gyventojai nuo seno ieško jaunystės eliksyro, o neseniai buvo susidomėta...