aA
Vadinamųjų „mažų skolų“ ekonomikose, prisijungusiose prie Europos Sąjungos (ES) griuvus Berlyno sienai, vyksta pokyčiai.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Scanpix

Nenoras skolintis – ypatybė, kitados būdinga didžiajai daliai bloko buvusio komunistinio kontingento, – po 2008 m. pasaulinės krizės ir COVID-19 pandemijos, smogusios po beveik daugiau nei dešimtmečio, silpsta. Didžioji šio regiono dalis, ilgą laiką pirmavusi pagal ekonominį augimą žemyne, dabar pasirengusi kurį laiką taikstytis su didesniais įsiskolinimais.

„Jeigu susiduriame su kartą per 50 metų supurtančiu sukrėtimu, turėtume šias skolas grąžinti per 50 metų, – sakė vyriausioji ekonomistė Beata Javorcik iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), įkurto 1991 metais specialiai posovietiniam perėjimui išlyginti. – Mes išmokome per finansų krizę, kad pirmalaikis griežtas taupymas duoda priešingų rezultatų.“

Nors dabar daugelis šalių nerimą dėl skolų nustūmė į šalį ir pagrindinį dėmesį skiria pastangoms padėti pandemijos ištiktoms ekonomikoms, permainos Rytų Europoje, kur skolinimasis tradiciškai laikomas tam tikru tabu, įgyja ypatingą svorį.

Griežtos taupymo priemonės, kurių devintajame dešimtmetyje griebėsi Nicolae Ceausescu, kad padengtų užsienio paskolas, sukėlė maisto trūkumo ir elektros tiekimo problemų, galiausiai pakursčiusių revoliuciją, per kurią jam buvo įvykdyta mirties bausmė. Rusija 1998 metais neįvykdė su valstybės skola susijusių įsipareigojimų, ir tai lėmė didelį skurdą plačiu šalies mastu.

Dėl atsargumo politikos skolinimosi lygis čia buvo daug žemesnis nei Vakarų Europoje, obligacijų pelningumas smuko, o skolinimosi reitingai augo. Tačiau giliausios per tris dešimtmečius recesijos, purtančios regioną, skatina keisti taktiką.

Mažų įsiskolinimų era Rytų Europoje baigiasi: ar skolų duobė netaps per gili
© Bloomberg

Kaip pavyzdį panagrinėkime Rumuniją. Vyriausybė nugrimzdo į 2008 m. pasaulinę finansų krizę su maždaug 12 proc. skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykiu. Šis rodiklis vėlesniais metais išaugo daugiau nei trigubai ir iki COVID-19 pandemijos pradžios ženkliai nesumažėjo.

Prognozuojama, kad 2021 metais jis sieks 55 proc., o pasitelkus kovos su krize priemones, įskaitant nuolatines išlaidų eilutes kaip pensijų didinimas, sumažinti šį skolos ir BVP santykį bus nelengva. Šalies investicinio lygio kredito reitingui gresia pavojus.

Tokia tendencija stebima ne visur. Sekdama Vokietijos pavyzdžiu, Čekija susigrąžino didžiąją dalį lėšų, kurias ji buvo pasiskolinusi po 2008 m. krizės ir gali pamėginti dar kartą. Vengrijos skolos lygis jau seniai pagerintas.

Bet Lenkija, manoma, peržengs konstitucijos numatytą vyriausybės skolos 60 proc. ribą, tuo tarpu Kroatijos rodiklis nuo 2008 metų šoktelėjo daugiau nei dvigubai ir kitais metais priartės prie 90 proc. lygio. Net Estijoje, kurios skolos našta jau seniai yra žemiausia Europoje ir nesiekia 10 proc., skolinimosi mastas iki 2024 metų, manoma, išaugs daugiau nei trigubai.

Ardo Hansenas, buvęs Estijos centrinio banko vadovas, neslėpė dėl to susirūpinimo, pavadinęs ateinančių metų fiskalinio konsolidavimo planus pernelyg silpnais.

Vyriausybė, ko gero, „kasa duobę, kuri bus per gili išlipti, taip sudarydama sąlygas stabiliam valstybės skolos didėjimui“, – nuomonių skiltyje rašė A Hansonas, buvęs Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys.

Kai kurie pareigūnai teigia, kad jiems prižiūrint taip nenutiks.

„Ilgalaikėje perspektyvoje fiskalinis švelninimas neturėtų kelti problemų skolų grąžinimui, jeigu tik grįš ekonominis pakilimas“, – sakė Grazyna Ancyparowicz, Lenkijos centrinio banko pareigūnė.

Bet Rytų Europos augimo tempai per artimiausius dvejus metus, regis, sulėtėjo, kaip įprasta labiau išsivysčiusioje euro zonos dalyje.

Mažų įsiskolinimų era Rytų Europoje baigiasi: ar skolų duobė netaps per gili
© Bloomberg

Kaip teigia „BRD Asset Management“ (Bukareštas) vyriausiasis vykdomasis direktorius, padedantis valdyti 1 mlrd. dolerių Europos skolų ir nuosavo kapitalo investicijų, dėl to regionui gali būti sudėtingiau padengti naujus įsiskolinimus.

„Mes matome spartų skolų augimą, nors realusis BVP ir infliacija, regis, daug sunkiau kopia į viršų, bent jau vidutiniu laikotarpiu, – sakė jis. – Dabartiniai COVID-19 scenarijai ir daugelyje šalių įvesti karantinai greičiausiai tik dar labiau padidins įsiskolinimus ir nusmukdys BVP.“

Lėtesnė plėtra gali paveikti socialines išlaidas, kurios šoktelėjo Lenkijoje ir Rumunijoje. Lenkijos skola vidutiniu laikotarpiu stabilizuosis iki žemiau nei 60 proc. ribos, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris praėjusią savaitę skelbė, kad „tikslingesnis socialinių išmokų taikymas“, be kitų priemonių, galiausiai prisidėtų prie fiskalinio konsolidavimo.

„Mes susiduriame su nauja paradigma, – sakė ERPB vyriausioji ekonomistė B. Javorcik. – Artimiausioje ateityje skolos lygiai išliks aukštesni.“

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.0000

Privačių lėktuvų rinka bunda iš miegų – gamintojai nespėja vykdyti užsakymų (15)

Kennas Ricci, „Flexjet“ vadovas ir privačių lėktuvų verslo veteranas, prisipažįsta, kad jam...

Dabar jau aišku: Jungtinė Karalystė dėl COVID-19 padarė lemtingą klaidą

Boriso Johnsono vadovaujama Jungtinės Karalystės vyriausybė ankstyvajame koronaviruso...

Perspėja dėl piktybiško Kremliaus plano: tai jau nebe geopolitiniai žaidimėliai, Europa stumiama į pavojingą situaciją (527)

Žiema dar net neatėjo, o Europoje jau gilėja dujų rinkos krizė – auga paklausa, o pasiūla tik...

Kova tarp ES ir maištaujančių jos narių jau peraugo į didelio masto konfliktą: pirštinė mesta (145)

Kova tarp Europos Sąjungos ir jos narių Lenkijos ir Vengrijos dėl teisės viršenybės peraugo į...

JK įmonės didina atlyginimus ir vis tiek neranda darbuotojų (91)

Remiantis apklausa, atskleidžiančia, kad darbo jėgos trūkumas vis aštrėja, aštuonios iš...

Top naujienos

Ekspertai apie „bandomąjį projektą“ Vokietijos mieste: tai tik pradžia, būkit pasiruošę (129)

Žinia, jog Vokietijos katalikybės sostine laikomame Kelne nuo šiol aidės muedzino šauksmas,...

Po lietuviškomis etiketėmis – baltarusiškas alus: tokių prekių pirkimą vadina karo finansavimu mūsų lėšomis (120)

Socialiniuose tinkluose gyventojai ėmė piktintis tuo, kad parduotuvių lentynose parduodamas...

Savaitę užbaigsime rudeniška dargana: saulės nesitikėkite

Šiandien išliksime šiauriau Lietuvos slenkančio ciklono įtakoje. Vyraus debesuotas su...

Vaidas Mikaitis | D+

Europos šalis, kurią prisijungti atsisakė net SSRS: dabar ji mėgstama dėl pigaus alkoholio ir sekso (8)

Lietuvai įstojus į ES, ilgą laiką buvo akcentuojama, kad štai mes, periodiškai apsikeisdami su...

Su siaubu prisimena slaptas orgijas prie Vilniaus: jis man vis kartojo „ateisi išpažinties pas kunigėlį“ (64)

Iš vieno Aukštaitijos kaimo į Vilnių su draugu atvykęs penkiolikmetis jaunuolis tikėjosi, kad...

Julija Leimonė | D+

Kauno elito šėlionės „Metropolyje“ perspjautų ir šias dienas: nesibaigiantys baliai su pusnuogėmis šokėjomis – tik viena iš detalių

1899-ieji, Kaunas . Tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų bręsta įtampa, vėliau išvirsianti į...

Lietuvoje skursta kas penktas: palygino, kiek gauna 20 tūkst. turtingiausių ir didžioji dauguma (588)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie...

ES kova su narkotikų platintojais: kai kurios nusikaltėlių veikimo schemos darosi vis aiškesnės (52)

Nei pandemija, nei buvusios krizės ne tik nesutrukdė organizuoto nusikalstamo grupuotėms vykdyti...

„Šok su žvaigžde“ eteryje – dramatiška kova dėl išlikimo ir netikėtumas: aikštelę paliko pirmoji pora (62)

Šeštadienio vakarą su žiūrovais vėl sveikinosi pasaulį ir Lietuvą užbūręs projektas „...

Aprašė ypatingą naktį motelyje: išvesk mane iš doros kelio (18)

Noriu vesti tave iš proto. Vilkėti raudoną suknelę ir tapti deginančia lava, naikinančia visas...