„Covid-19“ pandemija sutrikdė maisto tiekimo grandines, paralyžiuodama laivybą, susargdindama pasaulį maitinančius darbuotojus, o pernai visame pasaulyje galiausiai pakeldama ir maisto produktų kainas. Dabar ūkininkus, ypač tuos, kurie augina galvijus, kiaules ir naminius paukščius, slegia aukščiausios kukurūzų ir sojų pupelių kainos per septynerius metus. Dėl šios priežasties bandų išmaitinimo kaštai pakilo 30 proc. ar netgi dar daugiau. Bandydami dirbti pelningai, gamintojai, įskaitant „Tyson Foods Inc.“, kelia kainas, o tai vėlgi atsilieps tiekimo grandinėms ir ateinančiais mėnesiais visame pasaulyje pavirs aukštesnėmis jautienos, kiaulienos ir vištienos kainomis.
Pašarų kainos „čia kyla, čia mažėja, ir tenka su tuo susitaikyti, – sakė Didžiosios Britanijos vištienos ir kalakutienos gamintojo „Traditional Norfolk Poultry“ generalinis direktorius Markas Gortonas. – Bet kai kainos pašoka tiek, kiek dabar, jos pradeda smarkiai veikti verslą.“
Paskutinį kartą grūdai buvo tokie brangūs po JAV sausros 2012 m., ir mėsos kainos tada taip pat smarkiai išaugo. Dabar mėsa vėl pasirengusi tapti pasaulinės maisto infliacijos lydere: kyla vis garsesnės diskusijos dėl bendros infliacijos trajektorijos ir to, ką turėtų daryti centriniai bankai ir politikos formuotojai, kad pagelbėtų ekonomikai, kuri vis dar neatsigauna po pandemijos.
Tikimasi, kad skiepai, žadantys sugrįžimą prie įprasto gyvenimo, ir fiskalinių stimulų programos, siekiančios trilijonus dolerių, pagaliau išlaisvins paklausą ir paskatins vartotojų kainų augimą. JAV ir Europos obligacijų rinkos siunčia signalus, kad infliacija sugrįžta. Amerikiečių vienerių metų infliacijos lūkesčiai praėjusią savaitę pakilo iki didžiausio rodiklio nuo 2014 m.
Kalbant apie augančias pašarų kainas, taip nutiko dėl netikusių orų, kurie sumažino pasaulinį derlių. Paklausa taip pat kyla. Kinija, didžiausia grūdų pirkėja, naudoja rekordinius sukauptų atsargų kiekius, kad išmaitintų augančias kiaulių bandas.
Pagrindinių eksporto šalių mėsos gamintojai jau pajuto didesnių grūdų kaštų poveikį. Pasak valstybinės žemės ūkio tyrimų agentūros „Embrapa“, Brazilijoje, kuri yra didžiausia paukštienos eksportuotoja, dėl pabrangusių pašarų viščiukų auginimo išlaidos per metus šoktelėjo 39 proc. Praėjusį mėnesį kaštai vėl pakilo maždaug 6 proc., pranešė „Itau BBA“ bankas.
Europoje gyvulininkystės pelningumas sumažėjo tiek dėl išaugusių išlaidų pašarams, tiek dėl sumažėjusios paklausos „Covid-19“ karantino metu. Pasak „Rabobank“ vyresniosios analitikės Chenjun Pan, kai kurie smulkesni kiaulių augintojai gali būti priversti apskritai pasitraukti iš rinkos.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, sausio mėnesį pasaulinės mėsos kainos kilo ketvirtą mėnesį iš eilės.
Nuo gruodžio 1 d. kukurūzų ateities sandoriai Čikagoje išaugo 29 proc., o sojų pupelių –19 proc.
„Mes neabejojame, kad sumažės pelno maržos, o tada gamintojai turės kažkaip pradėti galvoti apie tai, kaip padengti tą kainą“, – teigė Maisto ir žemės ūkio organizacijos vyresnysis ekonomistas Upali Galketi Aratchilage.
Gyvūnų ligų protrūkiai taip pat gali pakelti mėsos kainas, nes kai kuriose Europos ir Azijos dalyse pastebėti paukščių gripo protrūkiai. Kitose šalyse ir toliau plinta mirtinas virusas, vadinamas afrikiniu kiaulių maru, kuris sunaikino Kinijos kiaulių bandas, o neseniai Filipinų kiaulienos kompaniją privertė pasitraukti iš rinkos.
Mažėjančios bandos
Mėsos kainos mažmeninėse maisto prekių parduotuvėse akivaizdžiausiai ėmė kilti po to, kai dėl mažėjančio pelno ūkininkai sumažino savo bandas. Tai procesas, kuriam reikia laiko, o tai reiškia, kad tarp pašarų kaštų infliacijos ir kylančių vartotojų kainų egzistuoja atotrūkis, teigė Willas Sawyeris, gyvulinių baltymų ekonomistas iš „CoBank ACB“.
JAV gyvulininkystės ir paukštienos operacijos jau pradėjo mažėti dėl pernelyg kuklaus pelno pandemijos metu. Amerikos kiaulių bandos gruodžio mėnesį, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo 0,9 proc., o galvijų – 0,2 proc., rodo vyriausybės duomenys.
Pelnas iš galvijų jau sumažėjęs. Oklahomos „CRI Feeders“ – šėrykla, kurioje kukurūzais penima 42 000 gyvūnų, jau nebeatneša pelno, sakė bendrasavininkas Scottas Andersonas. Besiplečianti sausra išdžiovino ganyklas, o pašarų kainos pašoko 30 proc.
Rinkos ir orų iššūkiai greičiausiai paskatins ūkininkus mažinti pajėgumus, teigė Kanzaso gyvulininkystės asociacijos vykdomasis direktorius Claytonas Husemanas.
„Prognozuojame, kad per ateinančius porą metų pasiūla iš tiesų sumažės“, – sakė C. Husemanas.
