Prancūzijos prezidentas ir toliau tvirtai reikalauja išlaikyti tokią pat prieigą prie britų vandenų, kokią turi jo šalies žvejybos pramonė šiandien, teigia pareigūnai, susipažinę su derybomis. Tai pykdo britus ir kelia įtampą net tarp jo sąjungininkų pačioje ES.
„Brexit“ deryboms įžengiant į paskutinį kelių kritinių savaičių etapą, abiejų pusių pareigūnai išsako abejonių, ar jiems pavyks pasiekti galutinį susitarimą. Pasak ES derybininkų, kol jie laukia, kol premjeras Borisas Johnsonas pasiūlys nuolaidų dėl valstybinės paramos – dar viena rimta kliūtis kelyje į susitarimą, – Paryžiaus pozicija dėl žuvies tampa antru svarbiu momentu, keliančiu susirūpinimą.
B. Johnsonas ir E. Macronas palaiko šiltus asmeninius santykius, sako šaltiniai, matę juos kartu dirbant, bet to gali neužtekti norint įtikinti prancūzą surizikuoti atstumti rinkėjus suteikiant nuolaidų senam savo šalies varžovui. ES ambasadoriai trečiadienį turėjo aptarti susiklosčiusią padėtį Briuselyje.
Klausimas, dėl kurio jie ginčijasi, ekonominiu požiūriu nėra labai svarbus, bet yra neatsiejamas nuo didžiulių politinių padarinių. E. Macronas sumodeliavo kietą ES poziciją – esą Jungtinė Karalystė turėtų įsipareigoti tiekti tiek pat žuvies, kiek tiekė būdama ES nare, – ir iki šiol tvirtai jos laikosi.
Visas Jungtinės Karalystės-ES susitarimas gali žlugti neišsprendus šio vieno klausimo.
B. Johnsonas sako norįs būti tikras, kad susitarimas bus pasiektas iki spalio 15 dienos, kitaip jis žada pasitraukti iš derybų. Jo atstovas spaudai Jamesas Slackas antradienį sakė, kad Jungtinė Karalystė yra „įsipareigojusi“ stengtis pasiekti susitarimą.
„Lieka dar nemažai neišspręstų klausimų, o laiko nedaug“, – sakė jis žurnalistams.
Kantrybė senka daugelyje Europos šalių, ypač dėl to, kad JK parlamentas vis dar svarsto premjero Vidaus rinkos įstatymo projektą, įstatymą, kuris griauna „Brexit“ skyrybų susitarimo elementus ir pažeidžia tarptautinę teisę. Anot B. Johnsono vyriausybės, įstatymo projektas yra svarbi apsidraudimo politika siekiant išlaikyti pačios JK vidaus rinkos funkcionavimą.
Bet Norbertas Roettgenas, Vokietijos Bundestago užsienio reikalų komiteto vadovas, antradienį pareiškė, kad B. Johnsonu negalima pasitikėti, nebent jis atšauktų šį ginčytiną įstatymo projektą.
„Mano nuomone, tai taktinis ėjimas, – sakė jis interviu „Bloomberg Television“. – Tokia taktika nesuveiks.“
Europos Sąjunga yra nusiteikusi nepasiduoti B. Johnsono provokacijoms dėl termino ir pasiruošusi pratęsti derybas dar kelioms savaitėms, teigia pareigūnai.
Jungtinei Karalystei žvejybos klausimą nurodant kaip prioritetinį, o ES derybininkams labiau susitelkus ties nuolaidomis dėl valstybės paramos, pareigūnai įžvelgia galimo konsensuso kontūrus, – bet tam reiktų, kad B. Johnsonas žengtų žingsnį, be to, E. Macronas yra nepasirengęs atsisakyti savo pozicijos dėl žuvies.
Kitos Europos vyriausybės viešai palaiko E. Macroną. Panašaus požiūrio laikosi ir kitos žvejyba besiverčiančios šalys, tokios kaip Nyderlandai ir Danija. ES taip pat mano, kad jai pavyktų išsireikalauti didžiąją dalį nuolaidų iš Jungtinės Karalystės, sudarius vieningą frontą, ir kad E. Macrono tvirtos pozicijos akcentavimas tik apsunkintų jo galimybes nusileisti.
Bet užkulisiuose aukštesnio rango diplomatai kalba apie tvyrančią įtampą tarp Paryžiaus, Berlyno ir Briuselio, jiems ruošiantis baigiamajam derybų etapui. Nors jie laikosi nuomonės, kad tam tikra E. Macrono pozicija yra derybinė taktika, pasitikėjimas Prancūzijos prezidentu beveik išgaravo, sako diplomatai. Jie yra įsitikinę, kad dėl E. Macrono užsispyrimo susitarimas gali būti nepasiektas.
Šis klausimas gali pasiekti kritinę stadiją, kai lyderiai susitiks spalio 15-16 d. viršūnių susitikime Briuselyje aptarti „Brexit“. Bet labiau tikėtina, kad jie vengs ginčytis dėl savo pačių pozicijos ir toliau spaus Jungtinę Karalystę daryti nuolaidas, sakė pareigūnai. ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier aptars šį klausimą su Prancūzijos parlamento nariais.
„Žvejyba neturėtų būti aukojama ar naudojama mainų susitarimams“, – sakė Jeanas-Pierras Pontas, įstatymų leidėjas, atstovaujantis Bulonei, svarbiam Prancūzijos žvejybos uostui, ir Emmanuelio Macrono įkurtos partijos „La Republique En Marche“ narys. – M. Barnier kaskart kalbėdamas mums pabrėžia, kad nebus jokio susitarimo, jeigu nebus susitarta dėl žvejybos. Iki dabar šią poziciją gina visa ES. Būtų katastrofa, jei nebūtų pasiektas susitarimas, – ir pačiai Jungtinei Karalystei taip pat.“
