Sprendimas įvesti sostinėje griežčiausius COVID-19 suvaržymus priimamas baigiantis metams, per kuriuos Londono darbo rinka patyrė skaudesnį smūgį nei kiti šalies regionai. Miestas, kuris sudaro daugiau nei vieną penktadalį Jungtinės Karalystės ekonomikos, išgyvena dar vieną sunkų išbandymą: pasauliniai bankai perkelia dalį savo darbuotojų ir aktyvų į kitas Europos šalis.
Ketvirtadienį JK Fiskalinių studijų instituto (IFS) publikuoti duomenys parodė, kad lapkritį vartotojų išlaidos Londone buvo vis dar 10 proc. mažesnės nei prieš krizę.
Sunkumai iškėlė svarbių klausimų: kaip Londonui pavyks adaptuotis po daugiau nei tris dešimtmečius trukusio augimo, kurį skatino pasaulinio kapitalo įplaukos į bankus, nekilnojamąjį turtą ir nesuskaičiuojamą virtinę įmonių, susikūrusių finansinio centro poreikiams patenkinti.
„Nepakankamas ekonominis atsigavimas COVID eroje, 3 lygio apribojimai ir nepalankaus „Brexit“ poveikio galimybė – visi šie veiksniai, regis, kelia tikrą audrą dėl Londono“, – sakė Richardas Burgė, Londono prekybos ir pramonės rūmų generalinis direktorius.
Šios visos grėsmės susikerta Londono bankininkystės rajone, arba dar vadinamame Sityje. Pirmadienį Sičio gatvės, paprastai tokiu laikotarpiu sklidinos šventinio kalėdinio šurmulio, buvo apytuštės, dalis barų net nesivargino atsidaryti. Grovlando rūmų gatvelėje, kur kitados buvo įsikūrusi Londono merų rezidencija, esanti smuklė „Williamson’s Tavern“ ir kokteilių baras „The Four Sisters Townhouse“ uždaryti.
Nors sumažėjusios vartotojų išlaidos reiškia galimybę sukaupti didesnes santaupas iki tol, kai ekonomika atsivers, Londonas vargu ar turės iš to naudos dėl pakitusių darbinių įpročių.
Sostinė jau pajuto, kad į biurus dirbti grįžta daug mažiau darbuotojų nei, tarkim, Honkonge ar Vokietijos žemių miestuose, įskaitant Frankfurtą. Dėl to pirmadieniais-penktadieniais pastebimai sumažėjo į Sitį vykstančių darbuotojų, o sumenkusių srautų padarinius neišvengiamai pajuto Sičio parduotuvės, restoranai bei barai.
Be to, pagal trečiadienį įsigaliosiančius 3 lygio apribojimus, užsidarys ir barai bei restoranai, – jiems bus leidžiama tik tiekti maistą išsinešti.
Tai sukelia didžiulių problemų „žmonėms dėl atsargų, restoranams bei barams ruošiantis karščiausiai metų savaitei, ir personalui, priklausomam nuo per šias dvi intensyvias savaites uždirbto pelno, teigė Wiilas Beckettas, „Hawksmoor“ mėsos restoranų įkūrėjas. – Visa tai atsieis labai brangiai, ir ilgainiui dar daugiau maitinimo įstaigų bus priverstos visam laikui užsidaryti.“
Anot pareigūnų, griežtesni ribojimai buvo būtini norint pažaboti užsikrėtimo atvejų augimą. Sveikatos sekretoriaus Matto Hancocko teigimu, jie padės išvengti dar žalingesnių ir ilgiau trunkančių problemų ateityje.
Nors pažanga vakcinų kūrimo srityje teikia vilčių kitiems metams, „Brexit“ derybos parodė, kad finansų likimas nėra svarbiausias prioritetas JK politinei valdžiai. Išlieka ilgalaikė rizika, kad Londono pasaulinės pozicijos susilpnės, jeigu nepavyks susitarti dėl prieigos prie finansų rinkų su Europos Sąjunga.
Tačiau kai kurių nuomone, toks modelis, pagal kurį pirmenybė teikiama paslaugoms, o ne gamybai, Londonui, o ne likusiai šalies daliai, subrendo pokyčiams.
Per eilę metų nuo devintojo dešimtmečio, kai buvo atšauktas reguliavimas, Londonas suklestėjo ir jo bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui išaugo iki 70 proc. virš JK vidurkio. Šiame amžiuje vidutinė metinė plėtra siekė vidutiniškai 3 proc. per metus, ir tai buvo sparčiausiai augantis regionas.
Didėjanti takoskyra paskatino premjerą Borisą Johnsoną siekį „sulyginti“ šalį užtikrinant daugiau galimybių visoje Britanijoje, ne tik Londone, paskelbti pagrindiniu pažadu per savo kampaniją, padėjusį jam laimėti įtikinamą parlamentinę daugumą praėjusiais metais. Tačiau finansų sektoriaus sėkmė tebelieka svarbi Jungtinei Karalystei. Jis apima 7 proc. šalies ekonomikos, kaip ir per milijoną darbo vietų.
„Brexit“ ir JK pandemijos valdymas reiškia, kad tik 10 proc. didžiųjų finansinių paslaugų įmonių planuoja kurti ar plėsti veiklą Jungtinėje Karalystėje ateinančiais metais, lapkritį paskelbė konsultacinė įmonė EY. Balandį šis rodiklis siekė 45 procentus.
Miesto viešbučiai, darbo dienomis paprastai užpildyti verslininkų, o savaitgaliais – keliautojų, taip pat patyrė skaudų smūgį.
Vienas iš pagrindinių pramonės pelningumo rodiklių pernai smuko daugiau nei 80 proc., skelbia STR, duomenų analizės įmonė, renkanti informaciją apie turizmą ir viešbučius. Susilpnėjusi nuomos per „Airbnb“ platformą paklausa privertė savininkus siūlyti būstus ilgalaikiams nuomininkams, dėl to 25 proc. smuko išnuomojamų būstų apimtys centriniame Londone.
„Verslovės – ypač mažmeninės prekybos ir viešbučių bei maitinimo sektoriuose, – daug vilčių dės į šventinį pagyvėjimą, kuris kiek padėtų sušvelninti daug mėnesių besitęsiančius sunkumus, – sakė Eddie‘is Curzonas, lobistinės grupės Britų pramonės konfederacijos Londono skyriaus direktorius. – Iškilo pavojus tūkstančiams darbo vietų ir pragyvenimo šaltiniams.“
