Remiantis „ICE Futures Europe“ duomenimis, degalų ir žaliavos kainų skirtumas (naftos perdirbimo gamyklų naudai) siekia apie 6,20 dolerius už barelį. Nors tai daugiau už žemiausią lygį (2 doleriai) rugsėjo mėnesį, šis rodiklis vis dar silpniausias per daugiau nei dešimtmetį.
Kitas matuoklis, atspindintis pasiūlos įtampą, maždaug vasario viduryje kurį laiką rodė labiau įtemptą rinką, kadangi smarkiai atvėsę JAV orai tuo metu pakėlė pasaulinę rinką. Dabar matuoklis vėl rodo perteklių.
Nors rinkos pakilimas nuo praėjusių metų pabaigos atspindi pasaulinį krovinių bumą, mat žmonės savo pinigus skiria prekėms, o ne paslaugoms, tolesnis dyzelino atsigavimo etapas priklausys nuo to, kaip greitai regiono ekonomikos galės sušvelninti apribojimus kovojant su „Covid-19“ plitimu. Šiuo atžvilgiu keturių didžiausių žemyno ekonomikų – Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Italijos – pasirinkti keliai skiriasi.
„Kai karantinai sušvelnės ir vėl sugrįš pasitikėjimas, galėsime tikėtis stipresnės dyzelino paklausos – galbūt net artimiausiomis savaitėmis, – sakė Jonathanas Leitchas, „Turner, Mason & Co.“ EMEARC konsultacijų direktorius. – Vis dėlto mobilumas išlieka menkas, taigi augimas veikiausiai bus lėtas, nes didesnė Europos dalis atsidarys tik vasaros pabaigoje.“
Nuomonės išsiskiria
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pritarė koronaviruso apribojimų sušvelninimui, nepaisant vis dar aukšto infekcijų lygio, pripažindama, kad daugelis vokiečių pavargo nuo kasdienio gyvenimo suvaržymų po kelis mėnesius trukusio karantino. Jungtinė Karalystė šiuo metu beveik trečdalį savo gyventojų yra paskiepijusi bent viena vakcinos doze ir, įgyvendindama pakartotinio atsidarymo programą, pirmadienį ruošiasi atverti mokyklų duris. Prancūzija, priešingai, svarsto įvesti griežtesnius apribojimus dvidešimtyje regionų, o Italija kai kuriose vietovėse sugriežtino priemones po to, kai smarkiai išaugo atvejų skaičius.
Remiantis Paryžiuje įsikūrusios Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, visų keturių valstybių praėjusių metų bendras dyzelino suvartojimas (2,13 milijono barelių per dieną) sudarė 17 proc. viso EBPO Europos naftos poreikio.
Dyzelino ateitis svarbi ne tik nedidelei Europos degalų prekybininkų grupei. Šis naftos produktas, dažnai vertinamas kaip ekonominės sveikatos rodiklis, yra ir pagrindinis regiono rafinavimo kompanijų pelningumo rodiklis, kuris padeda skatinti pasaulinę naftos paklausą.
Pasak pramonės konsultanto „Energy Aspects Ltd.“, nuo vasario iki birželio visoje Europoje vidutiniškai bus sunaudojama maždaug 6,5 milijono dyzelino tipo degalų barelių per dieną. Nors tai ir daugiau nei sausio mėnesį, vis dėlto maždaug 5 proc. mažiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį.
Naftos kompanijų prekybininkų ir analitikų nuomonės apie tai, kas laukia artimiausioje ateityje, išsiskiria. Iš pustuzinio kalbintų pašnekovų du nematė jokių paklausos atsigavimo ženklų, dar du spėjo, kad ji atsigaus balandžio mėnesį, vienas prognozavo didelę paklausą EBPO Europoje, o paskutinis teigė manąs, kad paklausa auga Vokietijoje.
Bet net jei paklausa ir sugrįš, dyzelino laukia papildomos kliūtys. Šiuo metu Europos naftos rafinavimo gamyklos riboja savo perdirbamų žaliavų kiekį, tačiau tai gali greitai pasikeisti, jei vartojimas atsigaus. Be to, dėl „Covid-19“ išaugo kuro atsargos, kurių reikės atsikratyti prieš tai, kai rinka galės normalizuotis – net jei tai jau prasideda.
„Santykinis augimas bus palyginti mažas, – sakė „Energy Aspects“ naftos produktų analitikas Koenas Wesselsas. – Net jei, tarkim, išaugs itin mažai sieros turinčio dyzelino poreikis, jį atsvers sezoniškai sumažėjęs mazuto poreikis.“
