aA
Europos Sąjunga (ES) rimtai ruošiasi uždrausti įstatymu kai kuriuos vienkartinio naudojimo plastikinius gaminius, tokius kaip stalo įrankiai, šiaudeliai, maišikliai kavai ir ausų krapštukai, – tačiau prieš gamintojus nukreiptos priemonės pernelyg siauros bei švelnios, kad turėtų esminį poveikį aplinkai. ES, kaip viena didžiausių plastiko atliekų gamintojų bei eksportuotojų, turėtų griebtis ryžtingesnių priemonių.
Plastiko tarša
Plastiko tarša
© Shutterstock

Trečiadienį parlamentas didele balsų dauguma pritarė naujosioms taisyklėms dėl plastiko, tai yra siūlymui Europos Sąjungoje uždrausti kai kuriuos vienkartinio naudojimo plastikinius gaminius. ES narės privalo pritarti tokiai priemonei, ir tai beveik garantuota, nes galutinis pasiūlymas buvo su jomis derintas. Buvo susitarta uždrausti naudoti dešimt plastiko gaminių, teršiančių Europos paplūdimius, taip pat plastikinius žvejybos įrankius, dar vieną rimtą šaltinį jūros taršos, kuri, Europos Komisijos paskaičiavimais, bloko ekonomikai kainuoja iki 695 mln. eurų (780 mln. JAV dolerių) per metus, padarydama žalos turizmui bei žvejybos pramonei.

Tačiau uždrausti plastikines šakutes, šiaudelius ir tuos baisingus maišiklius nuo 2021 metų ir užtikrinti, kad plastikiniai dangteliai neatsiskirtų nuo butelio, jį atidarius, – vargu ar tai didelis žingsnis į priekį. Plastiko pramonė, kuri darė didelį spaudimą siekdama sušvelninti įstatymą, vis tiek yra nepatenkinta dėl „griežtų gamintojo reikalavimų“ maisto dėžučių, puodelių, cigarečių filtrų, drėgnų servetėlių, plastikinių maišelių bei žvejybos tinklų gamintojams. Šioms įmonėms teks padengti valymo darbų ir perdirbimo išlaidas. Bet ES narės privalo įgyvendinti programas. Dėl to toks metodas bei požiūris tampa neveiksmingas, ypač naujesnėse ES narėse, kurios silpnesnės institucijos.

Vis dėlto situacija ES pagal plastmasės atliekų perdirbimą yra geresnė nei kitur. Perdirbimo rodiklis viršija 40 proc. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2014 metų duomenimis, Europa perdirbo apie 30 proc. savo atliekų, tris kartus daugiau nei Jungtinės Valstijos. Japonija bei Australija, jau neminint besiformuojančių ekonomikų, taip pat atsilieka.

Bet Europa gamina tiek daug plastiko, jog ji yra didžiausia eksportuotoja, nepaisant aukšto perdirbimo rodiklio.

Kinijos, kuri buvo laikoma didžiausia pasaulyje teršėja plastiku, taikomi apribojimai drastiškai nusmukdė ES eksportą. Europa buvo priversta sumažinti atliekų išvežimą, bet iš esmės ji tik pakeitė Kiniją kitomis atliekas priimančiomis šalimis, tokiomis kaip Malaizija, Vietnamas ir Turkija. O šiose šalyse perdribimo pajėgumų žaibiškai nesukursi. Vietname surenkama tik 10 proc. vietos gamybos plastiko atliekų. Didelė dalis importo nukeliauja į vadinamąsias „amatininkų arteles“, kur plastiko nedideli kiekiai perdirbami neoficialiai, o nepanaudotos atliekos – iki 30 proc. – yra sudeginama arba išmetama į upes. Nieko keista, kad Vietnamas, kaip ir kai kurios kitos Azijos ekonomikos, ėmė riboti kai kurių plastiko atliekų importą praėjusiais metais.

Kaip Europos gyventojams, nesunkiai galima didžiuotis atliekų surinkimu bei perdirbimo praktikomis. Vokietijoje, pavyzdžiui, užfiksuotas aukščiausias perdirbimo rodiklis pasaulyje, 56 proc., o tinkamas atliekų rūšiavimas tapęs jau beveik instinktu. Tačiau eksportas ir tai, kas jam nutinka, man asmeniškai niekais paverčia tokį optimizmą. Optimizmu neturėtų trykšti ir ES bei nacionalinio lygio reguliuotojai. Švari, ekologiška Europa iš tiesų yra didelė šalių, ankstesnių jos kolonijų, teršėja.

Tikra principinga Europos plastiko politika turėtų neapsiriboti įstatymais, kuriems pritaria Europos Parlamentas. Nėra priežasties, dėl kurios visos ES mastu nenustatoma data, nuo kada būtų draudžiami visi vienkartinio naudojimo plastiko gaminiai, išskyrus biologiškai skaidžius ir visiškai perdirbamus. Įstatymu uždrausti maišiklius kavai, o ne plastikinius maišelius yra nelogiška. Reikalauti iš gamintojų padengti išlaidas, siekiant pagerinti sąmoningą suvokimą apie jų gaminamų plastikinių gaminių daroma žalą aplinkai, kaip kad numatyta naujomis taisyklėmis, yra sudėtingas bei painus būdas išspręsti problemą, kurią jau pripažįsta dauguma Europos vartotojų.

Svarbiausias akcentas turėtų būti telkiamas į patogias plastiko pakuočių alternatyvas, tarkim, apsiperkant prekybos centruose. Griežtesni reikalavimai gamintojams turėtų eiti išvien su plastiko atliekų eksporto bei atliekų užkasimo apribojimais. Jei to nebus daroma, toks palaipsnis proceso nutraukimas užtruks ilgai. Aš sutinku siurbčioti kokteilius be šiaudelio ar , tarkim, per popierinį, bet bent jau šiuo metu, tiesą sakant, nėra už ką kelti taurę.

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
5.0000

Robotai kėsinasi į 800 mln. darbo vietų visame pasaulyje įvardijo pažeidžiamiausias šalis (12)

Pažanga automatikos technologijų sektoriuje kelia grėsmę didelei daliai darbo vietų tose...

Kodėl žmonės moka šimtus dolerių, kad galėtų pavalgyti stovinčiame lėktuve (7)

Kai „Singapore Airlines Ltd.“ paskelbė, kad jo „Superjumbo“ lėktuve, pertvarkytame į...

„Bloomberg“: didžiumą autoritarinių lyderių dabar kausto baimė (32)

Jei po lapkričio pradžioje vyksiančių JAV prezidento rinkimų Donaldui Trumpui tektų palikti...

Skelbiama, kad „AstraZenecos“ vakcinos bandymo metu mirė savanoris papildyta (220)

Nuo koronaviruso sukeltų komplikacijų Brazilijoje mirė „AstraZeneca Plc“ COVID-19 vakcinos...

„Bloomberg“: Europa tampa Švedija (72)

Praeitą pavasarį, kai Europa duso nuo pirmosios COVID-19 bangos, Švedija tapo prieštaringai...

Top naujienos

Lietuvos ginklai prieš koronavirusą nė iš tolo neprilygsta Europai: skaičiuoja net namo ateinančius svečius (51)

Užsienio reikalų ministerijos (URM) spalio 19 dieną parengta koronaviruso valdymo situacijos...

Neapsigaukite pirkdami būstą: vilioja fantastiškais pažadais, kurie taip ir lieka neištesėti (5)

Įsigyti naujos statybos butą galima keliais būdais: pirkti jį jau baigtame statyti daugiabutyje...

Robotai kėsinasi į 800 mln. darbo vietų visame pasaulyje įvardijo pažeidžiamiausias šalis (12)

Pažanga automatikos technologijų sektoriuje kelia grėsmę didelei daliai darbo vietų tose...

Žurnalas „Moteris“ | D+ nariams

Išskirtinis interviu su Hugh Grantu: manau, kad mes visi esame blogi

Net ištikimiausi šio britų aktoriaus gerbėjai nežino jo viso vardo. Hugh Johnas Mungo‘as...

Rinkodaros specialistė be užuolankų apie Julijos Žižės konkursą bei „graudų“ jos atsiprašymą: ji sužlugdė savo reputaciją (9)

Skandalingojo konkurso , kuriame buvo galima laimėti naudotą BMW ir krūtų korekciją, tema...

„Žalgirio“ pergalių puota Eurolygoje baigėsi – kauniečiai neapžiojo Valensijos klubo (429)

„Žalgirio“ krepšininkai (4/1) prie Eurolygos stalo demonstravo neįtikėtiną apetitą: jie...

Kalėdos šiemet bus kitokios: Veryga jau braižo scenarijų, kaip viskas gali atrodyti (341)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga laidoje Delfi diena sako, kad šiais metais...

Daiva Bartkienė | D+ nariams

Vejos ruošimas rudenį: kad per žiemą ji nepražūtų ir pavasarį netektų graužtis nagų

Rudeniškos darganos nebetraukia iškylauti, tad atrodo, jog baigėsi ir vejų priežiūros sezonas....

Meksiką paskelbus saugia šalimi, Mantas įsigijo bilietą į vieną pusę ir išvyko: daug labiau bijau įstrigti Lietuvoje (196)

Praėjusiais metais prodiuseris ir aistringas keliautojas Mantas Bertulis aplankė 20 šalių, o...

Augalai indikatoriai – kaip pagal juos atskirti rūgščią ir šarmingą dirvas

Augalai indikatoriai rodo, kokia žemė yra jūsų sklype.

|Maža didelių žinių kaina