aA
Didėja Lenkijai daromas spaudimas: arba ši sutiksianti su Europos Sąjungos (ES) planais ir per artimiausius tris dešimtmečius pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos išlaikant anglies dvideginio pusiausvyrą, arba galimai neteksianti milijardų eurų paramos iš Briuselio.
Europos parlamentas
Europos parlamentas
© AFP / Scanpix

Lenkijai keliami reikalavimai pabrėžia augančią įtampą dėl trilijono eurų Bendrijos biudžeto ir ambicingų kovos su klimato kaita tikslų. Likus vos keletui dienų iki ES vyriausybių šaukiamo neeilinio viršūnių susitikimo, aplinkosaugos aktyvistai siekia apriboti šalies prieigą prie 7,5 mlrd. eurų (8,1 mlrd. JAV dolerių) pereinamojo fondo. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pareiškė sieksiantis apriboti paramą valstybėms, kurios negalėjo įsipareigoti įgyvendinti tikslo - iki 2050 m. pasiekti, kad ES poveikis klimatui būtų neutralus.

„Tiktai tos šalys, kurios iš tiesų įsipareigojo pasiekti neutralaus poveikio klimatui iki 2050 metų, turėtų turėti galimybę gauti finansavimą, – per spaudos konferenciją antradienį Briuselyje kalbėjo „Climate Action Network“ direktorius Wendelis Trio. – Turėtų būti aišku, kad pinigai keliauja ten, kur jie turi didžiausią vertę, nebūtinai toms valstybėms, kurios kelia didžiausias problemas Europos sprendimų priėmimo procese.

Lenkija vis dar smarkiai priklausoma nuo anglių – daugiau nei 80 proc. Lenkijos elektros energijos pagaminama būtent anglies elektrinėse. Ir nors Rytų Europos didžiausia ekonomika palaiko ES tikslą išsaugoti anglies dioksido pusiausvyrą, Lenkija yra vienintelė iš 27 bloko šalių, atsisakiusių pritarti terminui, nors ji pabrėžė negailėsianti nei pastangų, nei išlaidų, kad iki amžiaus vidurio būtų smarkiai sumažintas išmetamas teršalų kiekis.

ES siekia skirti 25 proc. 2021-2027 metų biudžeto kovai su klimato kaita, arba „Žaliojo susitarimo“ politikai, kuria siekiama, kad blokas iki 2050 m. taptų pirmuoju pasaulyje anglies atžvilgiu neutraliu žemynu. Tokie „žalieji fondai“ turės poveikį visoms ekonomikos sferoms, nuo žemės ūkio ir energetikos iki miestų projektavimo bei prekybos.

Europos „Žaliąjį susitarimą“ sudaro vadinamasis pereinamojo laikotarpio mechanizmas, skirtas padėti šalims, vis dar labai priklausomoms nuo iškastinio kuro ir daug anglies naudojančių procesų, prisitaikyti prie pokyčių, kartu su 7,5 mlrd. eurų fondu „Just Transition Fund“ jų ekonomikoms remti. Iš viso, gali būti mobilizuota apie 100 mlrd. eurų, pasitelkus finansavimą iš ES bendrojo biudžeto, taip pat iš nacionalinių vyriausybių bei įnašų iš Europos investicijų banko (EIB) bei privataus sektoriaus.

Lenkija galėtų būti didžiausia viso mechanizmo naudos gavėja, gaudama apie 27 mlrd. eurų, įskaitant du milijardus iš fondo „Just Transition Fund“, rodo Europos Komisijos (EK) paskaičiavimai. Vokietija galėtų tikėtis 13,4 mlrd. eurų, Rumunija - 10,1 mlrd. eurų, ir Čekija – 7,8 mlrd. eurų.

Ch. Michelis, pirmininkaujantis per ES lyderių susitikimus, praėjusią savaitę pasiūlė, kad ES narėms, kurios dar nėra įsipareigojusios įgyvendinti tikslo - iki 2050 m. pasiekti, kad ES poveikis klimatui būtų neutralus, prieiga prie „Just Trnasiotn Fund“ fondo lėšų būtų apribota iki 50 proc. jų nacionalinių kvotų, o kita pusė būtų prieinama, sutarus dėl termino.

Nors ES vyriausybių vadovai per ketvirtadienį vyksiantį susitikimą daugiausia dėmesio skirs biudžeto klausimams, prie klimato neutralumo klausimo jie sugrįš iki birželio. Vienas aukšto rango Lenkijos vyriausybės pareigūnas šią savaitę minėjo, kad jo šalis nėra pasiruošusi atnaujinti derybas dėl šimtmečio vidurio tikslo ir nori daugiau laiko išsiaiškinti savo investicijų poreikius ir būsimo energijos balanso galimybes.

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
3.8750

Top naujienos

Apsisprendimo metas: kaip geležinius karantino gniaužtus atlaisvina kitos šalys (31)

Panašu, kad griežtos karantino sąlygos Lietuvoje bus dar sugriežtintos Velykų savaitgalį ir pats...

Ekonomistas išanalizavo, kaip karantino laikosi Baltijos šalys: Lietuva išsiskiria (162)

Ekonomistas išanalizavęs „Google“ paviešintus gyventojų mobilumo duomenis padarė išvadą,...

Pažiūrėkite į savo majonezo indelio etiketę: mokslų daktarė paaiškino, kas ten parašyta (29)

Majonezas yra vienas populiariausių padažų visame pasaulyje. Toks, kokį mes šiandien žinome,...

Paskelbė naujus užsikrėtusių koronavirusu maršrutus: lankėsi parduotuvėje, vairavo ir tarpmiestinį autobusą (8)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) paskelbė ir atnaujino užsikrėtusiųjų...

Prezidento Gitano Nausėdos tėčiui atlikta širdies operacija (110)

Prezidento Gitano Nausėdos tėvui Antanui Nausėdai Kauno klinikose antradienį buvo atlikta...

Turkijoje gyvenantis Sirijos kurdas Ali apie pabėgimą iš tėvynės: tegul žmonės sužino viską iš pirmų lūpų (17)

Praeitų metų du rudens mėnesius praleidau Gaziantepe (Turkijoje), kur vietinį jaunimą mokiau...

Improvizacijų šou „Gero juoko dozė“. Dramatiška Amerikos bardo M. Nedzinsko mirtis Anykščiuose

Daugiau ištraukų rasite teatro „ Kitas kampas “ „Youtube“ paskyroje Kitas kampas....

Paaiškėjo, kokias subsidijas už prastovas gaus darbdaviai: Seimas patvirtino naująją mokėjimo tvarką (152)

Antradienį Seimas galutinai apsisprendė ir kaip atrodys subsidijos darbo vietas išlaikantiems...

Vokietijoje sunkūs ligoniai nuo koronaviruso bus gydomi eksperimentiniu preparatu (22)

Vokietijoje koronavirusu užsikrėtę sunkios būklės pacientai ateityje galės gauti...

Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms – mokytojus į neviltį varančios rekomendacijos: kai kurie gavo raštus eiti priverstinių atostogų (163)

Nuotolinio ugdymo rėmai nelabai tinka ikimokyklinio ugdymo įstaigoms – šitaip nusprendė Lietuvos...

|Maža didelių žinių kaina