aA
Automobilių bei gamyklų sukeliama oro tarša daugumos pasaulio valstybių reguliuojama nuo praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio. O dūmijantiems laivams, naudojamiems pasaulinės prekybos sistemoje, galioja daug švelnesnės taisyklės.
Krovininis laivas
© Shutterstock

Tačiau didelių pakeitimų laukiama nuo kitų metų sausio, kuomet pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) daug ilgų diskusijų sukėlusius standartus bus reikalaujama ženkliai sumažinti sieros emisijas, siejamas su kvėpavimo takų ligomis ir rūgščiuoju lietumi. Daug griežtesnės taisyklės turėtų įsigalioti 2050 metais, kai IMO pareikalaus, kad laivai perpus sumažintų ir anglies dvideginio emisijas.

Vien tik įvedus kitais metais numatytą apribojimą kasmet galėtų būti užkirstas kelias 150 000 priešlaikinių mirčių ir milijonams astmų vaikystėje atvejų, rodo tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature“. Be to, bet kuriai pramonei aplinkosaugos standartų vykdymo vilkinimas kainuotų dešimtis milijardų dolerių.

Kaip sakoma, vargas visko išmoko, tad keletas atsargiausių bendrovių pradeda eksperimentuoti su švaresniais degalais ir naujausiomis technologijomis. Žemiau pateikiamos kelios drąsios bei naujos idėjos ekologiškoje laivyboje:

1. Burės!

„A.P. Moller-Maersk A/S“ svarsto galimybę naudoti šiuolaikišką senamadiškos burės versiją laivui varyti. Įrenginiai, kurie šiuo metu testuojami vienoje iš „Maersk“ milžiniškų tanklaivių, veikiau primena milžiniškas marmurines kolonas nei tai, ką galima būtų tikėtis išvysti tradicinėje jachtoje. Dviejų dešimties namo aukštų aukščio cilindrų naudojamos bendros vėjo energijos gali pakakti pakeisti 20 proc. laivo iškastinio kuro, skelbia jų gamintoja „Norsepower Oy Ltd“.

„Eco Marine Power“, startuolis, įsikūręs Japonijoje sukonstravo dar vieną burę – šįkart su saulės baterijomis korpuse. Anot vyriausiojo technologijų vadovo Grego Atkinsono, įmonė pradėjo derybas su viena iš didžiausių pasaulyje krovinių vežėjų dėl šios įrangos bandymų, kuriuos planuojama pradėti jau šiais metais.

Krovininiai laivai
Krovininiai laivai
© Bloomberg

2. Burbuliukai

Lygiai taip, kaip automobilių gamintojai tobulina savo transporto priemonių aerodinamiką, kad degalai būtų naudojami kuo veiksmingiau, taip ir laivų statytojai mėgina sumažinti trintį tarp laivo korpuso ir vandens. Parinkti tinkamiausią korpuso formą – viena strategija.

Kitas būdas, kurį išbando tokios įmonės kaip „Samsung Heavy Industries Co.“ ir „Mitsubishi Heavy Industries Ltd.“ yra burbulų srautai iš mažyčių angučių laivo dugne, naudojami tarsi tepalas, siekiant sklandesnio slydimo vandens paviršiumi. Jį būtų galima sulygtini su slydimu „oro kilimu“. „Samsung“ teigia jau instaliuojanti tokią sistemą viename laive, kuris statomas bendrovei „Mediterranean Shipping Co.“ ir jau sulaukusi dviejų naujų užsakymų. Minėtos technologijos gali sumažinti degalų sunaudojimą 4-5 proc., skelbia įmonė.

3. Robotai-valytojai

Nuo pat pirmųjų kelionių jūra jūreiviams sunkumų kėlė žolės, polipai ir kiti organizmai, prilimpantys prie laivo korpuso. Visos didžiausios krovininių laivų linijos šiais laikais naudoja povandeninius robotus, tokiems dariniams pašalinti ir pagerinti degalų sunaudojimo efektyvumą.

Vienas įrenginys, kurį sukūrė Japonijos startuolis „Hullbot“, atrodo kaip propelerio varomas vežimėlis su nailoniniais šepetėliais ir siurbliuku apačioje. „Nugarinėje“ dalyje įmontuota trauką generuojanti įranga padeda išlaikyti prietaisą prie laivo korpuso. Nors šiai misijai atlikti narų nereikia, vis dėlto be žmogaus operatoriaus, kuris įrenginį valdytų nuotoliniu būdu, nepavyks apsieiti.

4. Vandenilio kuras

Didžiausia pasaulyje laivų gamintoja, „ Hyundai Heavy Industries Co.“, pernai paskelbė kurianti vandeniliu varomus variklius savo didžiuliams laivams. Minėtos technologijos yra gana ankstyvoje stadijoje, bet dalinių šios idėjos įrodymų tikimasi sulaukti dar šiais metais, kai San Fransisko įlankoje pradės kursuoti nedidelis laivas, vadinamas pirmuoju kuro elementų varomu keleiviniu keltu, – „Water-Go-round“.

Keltų sistemos vandenilio pagrindu planuojamos ir Norvegijoje bei atokiosiose Škotijos Orknio salose.

5. Akumuliatoriais varomi laivai

Iššūkiai, su kuriais susiduria elektriniai automobiliai dėl jų riboto nuvažiuojamo atstumo, atrodo mažiau bauginantys nei tie, kurie laukia vandenyną skrodžiančių laivų, kurie gali sverti apie 600 000 tonų ir kuriems dažnai tenka nukeliauti tūkstančius mylių. Laivų statytojai šiais laikais eksperimentuoja statydami mažesnius upių laivus ir kitokius laivelius, liekančius netoli kranto.

Norvegijoje, kur vyriausybė siekia, kad iki 2030 metų būtų elektrifikuoti du trečdaliai visų keleivius bei automobilius gabenančių keltų, kursuojančių palei Atlanto vandenyno pakrantę, tarptautinė technologijų grupė „Kongsberg Gruppen ASA“ siūlo akumuliatorių baterijos maitinamus laivų variklius ir kuria trumpojo nuotolio elektra varomą konteinerinį laivą.

Kinijoje pastatytas ir 2017 metais į Perlų upę (šalia Honkongo) paleistas laivas buvo pirmasis vien tik elektra varomas krovininis vežėjas, rodo korporacijos „China State Shipbuilding Corp.“ duomenys. Laivas neteršia oro, bet 2000 tonų sveriantis laivas gali nukeliauti tik maždaug 50 mylių be papildomo įkrovimo, teigia Kinijos naujienų tarnyba.

6. Išmetamųjų dujų skruberiai (valytuvai)

Per artimiausius kelerius metus maždaug 10-15 proc. laivų turėtų būti įmontuota skruberių (valytuvų) sistemos, panašios į tas, kurios naudojamos gamyklų kaminuose, siekiant užkirsti kelią sierai ir išmetamosioms smulkiosioms dalelėms prieš joms ištrūkstant pro išmetamųjų dujų dūmtraukius.

Įrenginių gamintojai, tokie kaip Suomijos „Wartsila OYJ“ ir Švedijos „Alfa Laval AB“, teigia, kad jau dabar yra daugybė vėluojančių užsakymų, todėl daugelyje laivų iki 2020 metų, kai įsigalios naujos taisyklės, tokia įranga nebus įrengta laiku. „Bloomberg NEF“ apskaičiavimais, iki 2025 metų minėti skruberiai bus įrengti apie 4800 laivų.

7. Iškastinio kuro pakeitimas

Skubiausias – ir svarbiausias – pokytis yra įprasčiausias: perėjimas prie lengvesnio jūrinio gazolio, kuris lyginamas su dyzelinu, naudojamu magistralinių krovininių transporto priemonių. Nors tai vis tiek iškastinis kuras, jis mažiau teršiantis, nes yra kruopščiau išvalomas.

Jūrinis gazolis jau naudojamas išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose, pavyzdžiui, šalia Europos krantų, bet tam, kad jis būtų naudojamas visu pajėgumu pagal naująsias emisijos taisykles, laivybos bendrovėms gali tekti kasmet pakloti papildomą 40-60 mlrd. JAV dolerių sumą, skelbia „Goldman Sachs Group Inc.“ ir pasaulinė tyrimų bendrovė „Wood Mackenzie.“.

Suskystintos gamtinės dujos (SGD) yra dar vienas variantas, tačiau švaresniems degalams reikalingi visiškai nauji varikliai ir atitinkama uosto infrastruktūra jiems laikyti. 2016 metais pasaulinė laivybos bendrovė „Nippon Yusen KK“ pristatė pirmąjį pasaulyje SGD varomą laivą, skirtą automobiliams vežti, o praėjusių metų spalį Rusijos supertanklaivis, sulig kelių futbolo aiškių dydžio, kirto Baltijos jūrą, varomas suskystintomis dujomis.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Samsung“ sulankstomi telefonai: ar jie išgyvens? (55)

Vienas opiausių klausimų dėl sulankstomų telefonų: ar jie išgyvens tą... sulankstymą? Panašu,...

„Tiffany“ apmoko afrikiečius apdoroti regiono deimantus

Bendrovė „ Tiffany & Co.“ plečia savo darbo jėgos gretas Užsachario Afrikoje, –...

Komikas, kaip galimas būsimas prezidentas, kelia rimtų klausimų Ukrainai (123)

Regis, jeigu yra vienas dalykas, kurio išmoko Volodymyras Zelenskis , vaidindamas prezidentą...

„Airbnb“ vadovauja 160 milijonų dolerių investicijai į verslo kelionių startuolį (1)

„ Airbnb Inc.“ vadovauja 160 milijonų dolerių investicijai į prabangių butų nuomai...

„Volvo“ generalinis direktorius įspėja dėl galimų Bezoso planų (13)

„Volvo Car“ neketina priešintis naujiems transporto priemonių pardavimo būdams – nesvarbu,...

Top naujienos

Antanas Saulaitis – apie lietuvius, šventes ir nuodėmes: pasižiūri į žmones ir negali žinoti, ar čia laidotuvės, ar Velykos (25)

„Vienoje šeimoje buvo keturios mergytės, jos kiekvieną dieną sutaupė po vieną saldainį per...

Darbas su nepilnamečiais vieno pavojingiausių Vilniaus mikrorajono gatvėse: nedraudžiame muštis, gerti ar rūkyti (9)

Naujininkai, vienas prieštaringiausiai vertinamų sostinės mikrorajonų, pamažu atgimsta....

Orai: pirmąją Velykų dieną gamtą gaivins lietus (2)

Po ilgokai užsitęsusio sausringo laikotarpio, pirmąją Velykų dieną pagaliau žemę drėkins lietus.

Rinkimų kampanija Ukrainoje pranoko visus Kremliaus lūkesčius (512)

Artėjant prezidento rinkimams , kampanijos pačios tapo informacinio karo dalyvėmis, ir tai labai...

Doveika skurdo statistikoje norėtų išskirti dar vieną skaičių: kiek yra tinginių? (443)

Vasarį Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje 75 proc. žmonių teigia esą laimingi,...

80-metis radiologas seniai svajoja apie pensiją, bet išeiti dar negali: turi patarimą, kaip ilgiau gyventi (73)

„Mes, radiologai, juokaujame, kad mūsų tokia profesija, jog reikia turėti geras akis ir vieną...

Siaubingo Paryžiaus katedros gaisro tyrime – pirmosios išvados (247)

Prancūzijos tyrėjai nustatė tikslią vietą, kur kilo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą praėjusį...

Maža kaimo krautuvėlė prie didelio kelio: su pirkinių sąrašais čia sugrįžta net iš kitų miestų (11)

Talačkonių parduotuvė , priklausanti tiems patiems šeimininkams, kaip ir Ustukių malūnas ,...

Mokslininkai: protėvių poravimasis su kitomis žmonių rūšimis keitė mūsų genus (42)

Neseniai Naujojoje Gvinėjoje atrasta nauja žmonių giminė, kurios atstovai poravosi su...

Absurdiškiausi patarimai sekso tema kitados pateikti kaip labai rimtos rekomendacijos (14)

Įvairiuose gyvenimo būdo, psichologiniuose ir pramoginiuose žurnaluose galima rasti galybę kartais...