aA
Laimingiausios tautos Žemėje valdžia ruošiasi gyventojams padėti valdyti savo finansus. Suomijoje, kuri užima pirmąją poziciją neseniai paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“, centrinis bankas rengia finansinio raštingumo strategiją savo piliečiams.
Helsinkis
Helsinkis
© Shutterstock

Šalyje, kuri jau dabar lenkia daugumą turtingųjų pasaulio šalių pagal išsilavinimą, tokia strategija siekiama išsiaiškinti, ar kiek didesnis finansinio pasaulio išprusimas padėtų suomiams skolintis mažiau.

Suomijos namų ūkių skolos per pastaruosius du dešimtmečius išaugo dvigubai, krentant palūkanų normoms ir palaipsniui nykstant gryniesiems pinigams, kaip atsiskaitymo formai.

Žmonės gyvenantys šalyje, kurioje veikia tokios žinomos bendrovės kaip „Nokia“ ir populiaraus žaidimo „Angry Birds“ kūrėja „Rovio“, garsėja daug didesniu technologijų išmanymu nei daugumos kitų šalių gyventojai. Bet jų noras pirmenybę teikti veikiau skaitmeniniams mokėjimams nei atsikaitymams grynaisiais sutampa su silpnesne drausme ugdant savo išlaidų įpročius.

Šiuo metu net 7 proc. 5,5 mln. Suomijos piliečių nepajėgia apmokėti savo sąskaitų, trečdaliu daugiau nei prieš dešimtmetį. Pastaraisiais metais šalies valdžia paskelbė pavojaus signalą ypač dėl vartojimo kreditų augimo.

Nesugebėjimas sumokėti

Juha Pantzaras, vadovaujantis fondui „Guarantee Foundation“, kuris padeda per daug įsiskolinusiems žmonėms susigrąžinti savo finansų kontrolę, teigia, kad tas faktas, jog „grynieji pinigai nyksta“, sukūrė naują realybę, kuri „užgožia žmonių supratimą apie pinigus“.

„Nemažai žmonių sunkiai orientuojasi, kur jie išleidžia pinigus, kiek jų liks mėnesio pabaigoje ir kiek jie gali leisti sau pasiskolinti“, – sakė jis.

Maždaug prieš dvidešimt metų grynaisiais pinigais buvo atsiskaitoma už 70 proc. pirkinių parduotuvėse, likusi dalis operacijų buvo atliekama kortelėmis. Dabar rodiklis iš esmės pakeitė kryptį: 2018 metais kortelėmis, mobiliuoju telefonu ir kitomis skaitmeninėmis atsiskaitymo priemonėmis buvo atsiskaitoma už daugiau nei 80 proc. operacijų, rodo centrinio banko surinkti duomenys.

Suomijos centrinio banko valdytojo Ollio Rehno teigimu, „vartotojai didžia dalimi jau perėjo prie skaitmeninio pasaulio“, kiek tai susiję su atsiskaitymais. „Žmonės nebeturi tokio „fizinių“ biudžeto apribojimų, prie kokių buvo anksčiau įpratę, ir dėl to jiems tampa sudėtingiau valdyti savo finansus“, – sakė centrinio banko valdytojas.

Atsižvelgdamas būtent į tokias aplinkybes, centrinis bankas tikisi susitelkti į tas sritis, kur būtų galima kažką pakeisti. Pirmasis banko žingsnis būtų surinkti duomenis ir geriausias praktikas iš organizacijų, kurios jau dabar darbuojasi šioje srityje, siekdamos proporcingai išplėsti savo veiklos mastą ir užtikrinti, kad visos visuomenės grupės sulauktų deramos pagalbos. Tada bankas nustatys nacionalinius finansinio raštingumo tikslus ir bendradarbiaus su trečiosios šalies tiekėjais, koordinuodamas bei įgyvendindamas nacionalinio plano uždavinius. (Centrinis bankas vis dar derina šios programos aspektus).

Skolinimosi karštligė

Suomija jau apsvarstė ir kitus būdus, kaip būtų galima sumažinti namų ūkių skolas. Finansinės priežiūros institucija nustatė ribą būsto paskoloms ties 85 proc. nuosavybės pirkimo kainos, be to, šalies finansų ministerija planuoja įvesti tolesnius apribojimus.

Šalies vyriausybė siekia iki 2023 metų parengti kreditų registrą pagal visų piliečių skolinimosi įrašus, kad kreditoriams būtų lengviau įvertinti, ar suteikti naują paskolą. Taisyklės dėl vartotojų paskolų buvo sugriežtintos praėjusių metų rudenį.

Suomijos valdžios institucijos nerimauja dėl žmonių skolų išlaidų, dėl kurių, kai kuriais išskirtiniais atvejais, žmonės kartais net stumiami iš darbo rinkos, nes darbdaviai vengia darbuotojų su prastomis kreditų istorijomis.

Suomija nerimauja ne tik dėl privačių namų ūkio skolų. Jeigu Danija, Švedija ir Norvegija džiaugiasi aukštais AAA reitingais, Suomija išsiskiria su savo AA+ reitingu, po to, kai valstybės skolos santykis ne kartą viršijo bendrojo vidaus produkto (BVP) lubas, nurodytas Europos Sąjungos.

Suomijos parlamente iš esmės sutariama, kad itin svarbu kiek įmanoma informuoti vartotojus apie įsiskolinimų pavojus. Tokį planą remia ir finansų sektorius.

„Reikėtų mokytis, kaip valdyti savo finansus, ne tada, kai skaudžiai pasimokoma iš nesėkmingų eksperimentų bei klaidų, – sakė banko „Finance Finland“ vykdomoji direktorė Piia-Noora Kauppi. – Tokie įgūdžiai turi būti ugdomi mokykloje – daug išsamiau ir daug anksčiau.“

Suomiai svarsto įvairias galimybes, kad jos piliečiai išmoktų, kaip elgtis su savo pinigais. Ateityje nauji įrankiai, įrengti mašininio mokymosi algoritmuose, padės prognozuoti žmonių finansinį elgesį ir ruošti asmenines pinigų srautų prognozes, taip pat teikti konsultacijas vartotojams, kaip tvarkyti savo išlaidas.

Čia būtina žinoti, jog „žmonės turi norėti ir būti motyvuoti naudoti tokius įrankius, – sakė P.-N. Kauppi. – Jeigu jūs nenorite matyti savo finansinės tikrovės, jokia tokia priemonė jums nepadės.“

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
4.5385

Didžiulės paklausos susilaukęs NT: vietoje – net aktyvus ugnikalnis (2)

Sumanymas įsigyti privačią salą – jau nebemadingas. Verčiau pasidairykite vietovės, kur esama...

Bruce Einhorn | D+

„Žinių nebesulaukiau“: kaip Kinija praleido progą sukurti vakciną

Telefonas suskambo pačioje „Covid-19“ pandemijos pradžioje. Drew Weissmanas, Pensilvanijos...

„Maersk“ generalinis direktorius: pasaulio ekonomikoje – jokių realių infliacijos rizikos ženklų (6)

Didžiausios pasaulyje laivybos kompanijos vadovas teigia nematantis jokių pavojingo infliacijos...

Kava be pupelių? Startuolis siūlo puodelį naujoviškos kavos (5)

Per kvartalą nuo „Starbucks“, judrioje Siatlo Vestern aveniu, moteris stovi palinkusi virš...

Išvydę rezultatus gyventojai liko sukrėsti: kas nutiko daugiausia žmonių paskiepijusioje pasaulio šalyje? (475)

Seišeliuose, kur gyventojų nuo COVID-19 paskiepyta daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje,...

Top naujienos

Dulkys: Šiauliuose ir anksčiau buvo tam tikrų signalų, po medikės mirties pasipylė skundai iš kitų gydymo įstaigų (249)

Praėjus savaitei po to, kai nusižudė jauna Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoja,...

Daiva Žeimytė-Bilienė. Nustokite bauginti (699)

Kas nepamena įvykių Garliavoje. Prieš dešimt metų visas Lietuvos dėmesys buvo Klonio gatvėje:...

Tragedija Kelmės rajone: tvenkinyje paskendo dvi mažos sesės papildyta (90)

Vėlų pirmadienio vakarą Kelmės rajone, Liolių miestelyje, tvenkinyje, nuskendo dvi 11 ir 12...

Kaimo turizmą slegia atšaukiamos šventės, o klausimų kyla ir dėl paso: įpareigoti būtų tikrinti ne klientą (11)

Pandemijos išvarginti Lietuvos poilsiautojai populiarius kurortus vis labiau linkę keisti į...

Po medikų išplatinto laiško - SAM reakcija: nuo darbo grupės vadovo pareigų nusišalino viceministras (63)

Po medikės savižudybės Sveikatos apsaugos sistemą krečiantis skandalas tęsiasi. Po pirmadienį...

Penkeri metai po lemtingos gegužės: Eligijus Masiulis stebisi, kodėl byloje vietos neatsirado Grybauskaitei (212)

Prieš penkerius metus prasidėjo garsi ir skambi politinės korupcijos byla . Buvo sulaikytas...

Su sijonu-kiltu ant „Eurovizijos“ kilimo sužibėjęs „The Roop“ lyderis – apie žmonių reakcijas ir šiuo įspūdingu įvaizdžiu pasiųstą žinutę žiūrėkite vaizdo pokalbį (221)

Jau visai netrukus, šį antradienį, nuskambės taip ilgai lauktas pirmasis „Eurovizijos“...

Didžiulės paklausos susilaukęs NT: vietoje – net aktyvus ugnikalnis (2)

Sumanymas įsigyti privačią salą – jau nebemadingas. Verčiau pasidairykite vietovės, kur esama...

Pirmąją Europos čempionato dieną – kritęs pasaulio rekordas ir dukart skambėjęs Rusijos himnas (1)

Pirmadienį Vengrijoje startavo Europos plaukimo čempionatas ilgame 50 m baseine, vakare vykusiuose...