aA
Laimingiausios tautos Žemėje valdžia ruošiasi gyventojams padėti valdyti savo finansus. Suomijoje, kuri užima pirmąją poziciją neseniai paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“, centrinis bankas rengia finansinio raštingumo strategiją savo piliečiams.
Helsinkis
Helsinkis
© Shutterstock

Šalyje, kuri jau dabar lenkia daugumą turtingųjų pasaulio šalių pagal išsilavinimą, tokia strategija siekiama išsiaiškinti, ar kiek didesnis finansinio pasaulio išprusimas padėtų suomiams skolintis mažiau.

Suomijos namų ūkių skolos per pastaruosius du dešimtmečius išaugo dvigubai, krentant palūkanų normoms ir palaipsniui nykstant gryniesiems pinigams, kaip atsiskaitymo formai.

Žmonės gyvenantys šalyje, kurioje veikia tokios žinomos bendrovės kaip „Nokia“ ir populiaraus žaidimo „Angry Birds“ kūrėja „Rovio“, garsėja daug didesniu technologijų išmanymu nei daugumos kitų šalių gyventojai. Bet jų noras pirmenybę teikti veikiau skaitmeniniams mokėjimams nei atsikaitymams grynaisiais sutampa su silpnesne drausme ugdant savo išlaidų įpročius.

Šiuo metu net 7 proc. 5,5 mln. Suomijos piliečių nepajėgia apmokėti savo sąskaitų, trečdaliu daugiau nei prieš dešimtmetį. Pastaraisiais metais šalies valdžia paskelbė pavojaus signalą ypač dėl vartojimo kreditų augimo.

Nesugebėjimas sumokėti

Juha Pantzaras, vadovaujantis fondui „Guarantee Foundation“, kuris padeda per daug įsiskolinusiems žmonėms susigrąžinti savo finansų kontrolę, teigia, kad tas faktas, jog „grynieji pinigai nyksta“, sukūrė naują realybę, kuri „užgožia žmonių supratimą apie pinigus“.

„Nemažai žmonių sunkiai orientuojasi, kur jie išleidžia pinigus, kiek jų liks mėnesio pabaigoje ir kiek jie gali leisti sau pasiskolinti“, – sakė jis.

Maždaug prieš dvidešimt metų grynaisiais pinigais buvo atsiskaitoma už 70 proc. pirkinių parduotuvėse, likusi dalis operacijų buvo atliekama kortelėmis. Dabar rodiklis iš esmės pakeitė kryptį: 2018 metais kortelėmis, mobiliuoju telefonu ir kitomis skaitmeninėmis atsiskaitymo priemonėmis buvo atsiskaitoma už daugiau nei 80 proc. operacijų, rodo centrinio banko surinkti duomenys.

Suomijos centrinio banko valdytojo Ollio Rehno teigimu, „vartotojai didžia dalimi jau perėjo prie skaitmeninio pasaulio“, kiek tai susiję su atsiskaitymais. „Žmonės nebeturi tokio „fizinių“ biudžeto apribojimų, prie kokių buvo anksčiau įpratę, ir dėl to jiems tampa sudėtingiau valdyti savo finansus“, – sakė centrinio banko valdytojas.

Atsižvelgdamas būtent į tokias aplinkybes, centrinis bankas tikisi susitelkti į tas sritis, kur būtų galima kažką pakeisti. Pirmasis banko žingsnis būtų surinkti duomenis ir geriausias praktikas iš organizacijų, kurios jau dabar darbuojasi šioje srityje, siekdamos proporcingai išplėsti savo veiklos mastą ir užtikrinti, kad visos visuomenės grupės sulauktų deramos pagalbos. Tada bankas nustatys nacionalinius finansinio raštingumo tikslus ir bendradarbiaus su trečiosios šalies tiekėjais, koordinuodamas bei įgyvendindamas nacionalinio plano uždavinius. (Centrinis bankas vis dar derina šios programos aspektus).

Skolinimosi karštligė

Suomija jau apsvarstė ir kitus būdus, kaip būtų galima sumažinti namų ūkių skolas. Finansinės priežiūros institucija nustatė ribą būsto paskoloms ties 85 proc. nuosavybės pirkimo kainos, be to, šalies finansų ministerija planuoja įvesti tolesnius apribojimus.

Šalies vyriausybė siekia iki 2023 metų parengti kreditų registrą pagal visų piliečių skolinimosi įrašus, kad kreditoriams būtų lengviau įvertinti, ar suteikti naują paskolą. Taisyklės dėl vartotojų paskolų buvo sugriežtintos praėjusių metų rudenį.

Suomijos valdžios institucijos nerimauja dėl žmonių skolų išlaidų, dėl kurių, kai kuriais išskirtiniais atvejais, žmonės kartais net stumiami iš darbo rinkos, nes darbdaviai vengia darbuotojų su prastomis kreditų istorijomis.

Suomija nerimauja ne tik dėl privačių namų ūkio skolų. Jeigu Danija, Švedija ir Norvegija džiaugiasi aukštais AAA reitingais, Suomija išsiskiria su savo AA+ reitingu, po to, kai valstybės skolos santykis ne kartą viršijo bendrojo vidaus produkto (BVP) lubas, nurodytas Europos Sąjungos.

Suomijos parlamente iš esmės sutariama, kad itin svarbu kiek įmanoma informuoti vartotojus apie įsiskolinimų pavojus. Tokį planą remia ir finansų sektorius.

„Reikėtų mokytis, kaip valdyti savo finansus, ne tada, kai skaudžiai pasimokoma iš nesėkmingų eksperimentų bei klaidų, – sakė banko „Finance Finland“ vykdomoji direktorė Piia-Noora Kauppi. – Tokie įgūdžiai turi būti ugdomi mokykloje – daug išsamiau ir daug anksčiau.“

Suomiai svarsto įvairias galimybes, kad jos piliečiai išmoktų, kaip elgtis su savo pinigais. Ateityje nauji įrankiai, įrengti mašininio mokymosi algoritmuose, padės prognozuoti žmonių finansinį elgesį ir ruošti asmenines pinigų srautų prognozes, taip pat teikti konsultacijas vartotojams, kaip tvarkyti savo išlaidas.

Čia būtina žinoti, jog „žmonės turi norėti ir būti motyvuoti naudoti tokius įrankius, – sakė P.-N. Kauppi. – Jeigu jūs nenorite matyti savo finansinės tikrovės, jokia tokia priemonė jums nepadės.“

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
4.5385

„Bloomberg“: Putino planas žlugo, susitikimas su Lukašenka neišgelbėjo (351)

Vladimiro Putino netikėtas Rusijos vyriausybės atsistatydinimo inicijavimas ir konstitucinių...

„Bloomberg“: įtampa tarp JAV ir Europos pasiekė naują lygį, būgštaujama dėl pavojaus NATO (99)

Jungtinių Valstijų ir Europos nesutarimai dėl Kinijos technologijos grasinasi suardyti...

Koronavirusui įsisiautėjus, Rusijos eksportas į Kiniją nusmuko trečdaliu (14)

Rusijos eksporto į Kiniją apimtys per pirmąsias šešias metų savaites sumažėjo beveik...

Kipras perspėja sąjungininkus dėl leidimo Erdoganui laisvai viešpatauti regione (7)

Turkija naudojasi prastėjančiais santykiais tarp Rusijos ir Šiaurės Atlanto sutarties...

Pasaulinės ekonomikos kryptis dabar priklauso nuo kito Kinijos žingsnio (32)

Daugelio pasaulio centrinių bankų bei vyriausybių bendra politikos kryptis dabar priklauso nuo...

Top naujienos

Žiauriausias skerdynes pokario Europoje matęs taikdarys: jie žiūrėjo į mus su viltimi ir baime, o mes negalėjome nieko padaryti

Liepos 12-osios vakare pirmieji autobusai kirto fronto liniją ir pasiekė Kladanji pabėgėlių...

Lietuvos įmonės įvertino britų planus dėl atvykstančių darbuotojų: sužlugdytų patys save (42)

„Legalus darbas Anglijoje (amžius iki 60 metų)! Dirbk sandėliuose bei fabrikuose! Užsidirbk...

Orai: nemalonus reiškinys tęsis visą savaitgalį (6)

Po labai vėjuotos nakties, sekmadienio dieną vėjas aprims nežymiai. Vis dar daugelyje rajonų...

Gydymo įstaigoje – darbas baudžiavos sąlygomis: per mėnesį uždirba vos 195 eurus (152)

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) – neeilinė situacija, primenanti...

„Bloomberg“: Putino planas žlugo, susitikimas su Lukašenka neišgelbėjo (351)

Vladimiro Putino netikėtas Rusijos vyriausybės atsistatydinimo inicijavimas ir konstitucinių...

Po ilgos tylos Grybauskaitė prakalbo apie santykius su komanda bei ką būtų dariusi su Narkevičiumi (546)

10 metų Lietuvai vadovavusi kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su Knygų...

Turistų traukos taikinys Lietuvoje: žmonės čia netingi atvykti net iš tolimiausių šalies miestų (9)

Savaitgaliais į Pakruojį, esantį Šiaurės Lietuvoje , suvažiuoja nemažai automobilių, pilnų...

Internautus papiktino „TV pagalbos“ vedėjų elgesys ir žodžiai: gynė smurtavusį vyrą? (177)

Socialines problemas apžvelgiančioje laidoje „TV pagalba“ neseniai buvo rengiama laida apie nuo...

Liga, dėl kurios draugai ir kolegos gali virsti priešais: tokį sergančiojo elgesį sunku pakęsti net ir artimiesiems (3)

Vagystė dažnam asocijuojasi su neigiamais jausmais ne tik dėl to, kad tai – nusikaltimas....

Kodėl moterys patiria orgazmą: tai susiję ne tik su giminės pratęsimu (23)

Priežastys, kodėl moterys patiria orgazmą, mokslininkus domina jau gana seniai. Vyrams orgazmas...

|Maža didelių žinių kaina