Jei trūkumas dar labiau išaugs, Europos vyriausybės galėtų apriboti gamtinių dujų ir elektros energijos pardavimą kitiems regionams. Dar ekstremalesnis scenarijus būtų sustabdyti srautus iš vienos šalies į kitą regiono viduje, nes tai galėtų paskatinti politinę ir ekonominę krizę.

„Jei pasidarys labai šalta, net pačioje Europoje girdėsime šalis sakant: „Mes dujų dar vis turime ir ketiname imtis skubių saugumo priemonių, kad per kitas dvi savaites niekas negalėtų jų eksportuoti, – teigia Marco Alvera, Italijos energetikos infrastruktūros kompanijos „Snam SpA“ generalinis direktorius. – Per pastaruosius 20 metų girdėjau panašių grasinimų iš kelių šalių. Politikų prioritetas – išsaugoti savo rinkėjus.“

Europos Sąjungos dujų rezervuarai šiuo metu užpildyti maždaug 77 proc. Tai kur kas mažiau nei įprasta šiuo metų laiku. Užklupus sunkiai žiemai valstybės narės turės dorotis su dideliais sunkumais.

Bloomberg“ siūlo pažvelgti, ko reikėtų, kad Europos politikai nuspaustų jungiklius, ir kurios šalys yra labiausiai pažeidžiamos.

Ar vyriausybės grasina blokuoti eksportą?

Nors nė viena Europos vyriausybė kol kas nepasakė, kad stabdys eksportą, kuo aukščiau kils energijos kainos, tuo labiau didės tokia rizika.

Norvegijoje, vienoje iš pagrindinių Europos energijos eksportuotojų, elektros kainos nuo praėjusių metų išaugo septyneriopai.

Centro partijos, kuri netrukus gali tapti koalicinės vyriausybės dalimi, lyderis teigė svarstantis, ar legalu sumažinti pardavimus į ES. Serbija gali uždrausti elektros eksportą, kad „žmonių namuose būtų šilta“, šį mėnesį pareiškė prezidentas Aleksandras Vu
ičius. O Prancūzija pagrasino apriboti tiekimą į JK priklausančias Normandijos salas, kilus ginčui dėl žvejybos vandenų.

Praėjusią žiemą Airijos tinklo operatorius daugiau nei kartą uždarė jungtis, siunčiančias vėjo energiją į žemyninę Didžiosios Britanijos dalį. Airija pranešė, kad energijos stygius šalyje toks didelis, jog gali kilti elektros energijos tiekimo nutraukimo pavojus.

Kas labiausiai pažeidžiamas?

Išorės tiekimas sudaro maždaug 80 proc. ES sunaudojamų dujų, o pagrindinis eksportas atvyksta iš Rusijos, Norvegijos ir Alžyro.

Kai kurios didžiausios bloko ekonomikos gali būti ir labiausiai pažeidžiamos. Pavyzdžiui, Vokietija importuoja 90 proc. visos sunaudojamos energijos.

Pasak konsultacinės įmonės „Verisk Maplecroft“ analitiko Fabrizio Farinos, tokios šalys kaip JK, Belgija, Ispanija ir Portugalija papildomai susiduria su nepakankamu dujų saugojimo pajėgumų problema.

Žemyne yra galybė vamzdynų ir daugelis jų kerta keletą sienų, sukurdami daugybę galimų užstrigimo taškų. Vieni didžiausių dujotiekių – „Yamal“, einantis iš Rusijos per Baltarusiją ir Lenkiją, kol pasiekia Vokietiją, ir TAG, gabenantis rusiškas dujas į Austriją ir Italiją.

Žemyno elektros tinklas taip pat vis labiau susiraizgęs. Nors teoriškai tai turėtų padėti sutelkti išteklius ir sukurti integruotą energijos rinką, kai kurios šalys gali nukentėti dėl tiekimo blokavimų.

Kaip šalys galėtų blokuoti eksportą?

ES yra paskelbusi vadinamuosius „solidarumo principus“, kurie turėtų neleisti bet kuriai valstybei blokuoti elektros ar dujų eksporto, „apvalgant“ kitą narę, ypač kai tai susiję su tiekimu namų ūkiams.

„Kad ir kaip viliotų tokia mintis, ES valstybės narės negalės užblokuoti dujų tiekimo į sunkiau besiverčiančias kaimynines šalis, jei laikysis ES taisyklių“, – sakė F. Farina.

Tačiau ši sistema dar nebuvo išbandyta esant energetinei krizei.

„Praktiškai bus žiauriai sunku, – teigė buvęs energijos prekybininkas Thierry Brosas, šiuo metu dėstantis Paryžiaus politikos mokslų institute. – Valstybės narės pradės ginčytis. Šią žiemą Vokietijai gresia didžiausia sutrikimų rizika, nes ji sunaudoja daug energijos, o jos saugyklos beveik tuščios. Nemanau, kad ispanai, prancūzai ar lenkai entuziastingai puls gelbėti vokiečių.“

Tinklo operatoriai teigia, kad jiems leidžiama sustabdyti arba nukreipti elektros energijos srautus tarptautiniais kabeliais, jei pritrūksta energijos savame tinkle. Tokį sprendimą gali priimti ir vyriausybės.

„Kai teks stoti akistaton su realia krize ir elektros tiekimo nutraukimo perspektyva, labai gali būti, kad politikai nuspręs sustabdyti eksportą, kad apsaugotų savo rinkėjus, – sakė „Aurora Energy Research Ltd.“ direktorius Benjaminas Collie. – Kad taip nutiktų, tiekimo sutrikimai vienu metu turi vykti keliose tarpusavyje susijusiose rinkose.“

Kitas scenarijus būtų toks, kad energija nebūtų blokuojama, bet nukreipiama iš skurdesnių šalių į turtingesnes, tokias kaip Vokietija, kuri gali susidoroti su aukštesnėmis kainomis.

„Ir tai labiau tikėtina už aktyvų blokavimą“, – sakė Londono „Chatham House“ tyrėjas Antony Froggatas.

Kas gresia nuspaudus jungiklį?

Bet kuri srautus sustabdžiusi šalis netektų pajamų iš eksporto ir tranzito mokesčių. Finansiniai nuostoliai gali būti visai nemenki. Tačiau vyriausybės gali nutarti, kad tai niekai, palyginus su politiniais padariniais, jei jų piliečiai nebegalės įsijungti lempų ir šildytuvų.

Ar „Brexit“ tam turi kokios nors įtakos?

JK pasitraukimas iš ES reiškia, kad jai nebereikia laikytis solidarumo principų. Dėl to Londonui teisiškai lengviau sumažinti energijos eksportą į bloką.

Tačiau šalis yra grynoji importuotoja ir didžiąją dalį dujų bei elektros gauna iš ES.

„Dėl „Brexit“ Jungtinei Karalystei kyla didesnė rizika būti paliktai be energijos, jei ES šalys nuspręstų ją pasitelkti kaip derybų įrankį arba šią žiemą patirtų rimtų trūkumų“, – sakė F. Farina.