Tačiau, skirtingai nei Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo atveju, niekas nėra tikras, ar V. Putinas sugebės perduoti įgaliojimus, nesukeldamas destabilizuojančių peštynių tarp besivaržančių Kremliaus stovyklų, kurios jam valdant yra griežtai kontroliuojamos. Politinė ir asmeninė rizika V. Putinui – didelė.
Maskvoje aktyviai svarstomas galimas galios perdavimas, panašus į šiuo metu vykstantį Kazachstane, pranešė buvęs prezidento administracijos pareigūnas Andrejus Koliadinas, dabar dirbantis Kremliaus politiniu konsultantu.
„N. Nazarbajevo scenarijus galėtų tikti politiniam elitui, kuriam norisi turėti arbitrą, darantį įtaką procesui po valdžios perėmimo“, – teigė jis.
Problematiką užaštrino praėjusią savaitę priimtas 78-erių N. Nazarbajevo sprendimas perleisti prezidentavimą patikimam sąjungininkui, išlaikant pagrindinius įgaliojimus – Kazachstano saugumo tarybos viršininko ir tautos vado iki gyvenimo pabaigos.
66-erių V. Putinas laimėjo ketvirtąją ir, tikėtina, paskutinę kadenciją, pernai surinkęs rekordinius 77 proc. rinkėjų balsų. Nuo 2000 m., kai buvo išrinktas pirmą kartą, jis sutriuškino politinę opoziciją ir sutelkė valdžią savo rankose, tapdamas tokiu dominuojančiu lyderiu, kad daugelis rusų sunkiai sugalvoja potencialius įpėdinius, nors jo populiarumas ir mažėja.
V. Putinas, kurio kadencija baigiasi 2024 m., dar nepaskelbė savo įpėdinio, tačiau ne kartą pakartojo neketinąs keisti konstitucijos, kad pratęstų savo valdymą. Tai nesustabdė Viačeslavo Volodino, Rusijos žemutinių parlamento rūmų atstovo, ir gruodžio mėnesį jis iškėlė klausimą apie konstitucinės reformos galimybę.
Nauja valstybė
Kai kurie valdančiojo elito atstovai spaudžia Rusijos lyderį kuo ilgiau išlikti prezidentu, teigė trys žmonės, artimi Kremliui, prašydami neatskleisti jų tapatybių. Svarstomos galimybės apima kaimyninės Baltarusijos sujungimą su Rusija, kad būtų sukurta nauja valstybė, nes tokiu atveju V. Putinas galėtų nusižengti konstituciniam prezidentavimo termino apribojimui. Sutarto susijungimo scenarijaus, pasak respondentų, kol kas nėra.
Kad ir kaip ten būtų, „Putinas negali likti amžinai – jis irgi mirtingas“, – teigia sociologė Olga Krištanovskaja, tyrinėjanti Rusijos valdžios elitą Valstybiniame administracijos universitete Maskvoje.
„Jeigu jis neišpurens dirvos įpėdiniui, gali blogai baigtis. Visi kibs vieni kitiems į gerkles“, – sako ji.
V. Putinas kartą jau parengė valstybės valdymo perdavimą savo protežė Dmitrijui Medvedevui, paklusdamas konstituciniam draudimui nevaldyti daugiau nei dviejų kadencijų iš eilės. D. Medvedevas buvo prezidentu 2008–2012 m., o V. Putinas tuo metu apsiėmė ministro pirmininko vaidmenį, ir toliau valdydamas šalį, kol po ketverių metų galėjo sugrįžti į Kremlių.
Įgaliojimų perdavimas
Šį kartą V. Putinas galėtų perduoti pagrindinius prezidentinius įgaliojimus saugumo tarybai arba patariamajam organui – Valstybės tarybai, kurioms vadovauja dabar, o vėliau, palikęs postą, pasinaudoti jomis, kad ir toliau išlaikytų galią, teigia Maskvos politikos analitikai.
Tokie „mąstymo pratimai neturi nieko bendra su tuo, kas diskutuojama Kremliuje“, – ketvirtadienį per konferencinį pokalbį pareiškė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pareigūnai, pasak jo, dirba pagal „įtemptą darbotvarkę“, kuria siekiama įgyvendinti prezidento kampanijos pažadus iki jo kadencijos pabaigos.
Kremlius stebės, kiek kontrolės N. Nazarbajevas išlaikys Kazachstane, ir kaip pagal naująjį susitarimą bus perskirstyta galia, teigė Aleksandras Baunovas, Maskvos Carnegie centro vyriausiasis mokslinis darbuotojas. Rusija ir Kazachstanas pasižymi „panašia ekonomine struktūra ir autoritarizmo tipu“, – pridūrė jis.
Vis dėlto kyla abejonių dėl to, ar besivaidijantis Rusijos elitas ir toliau gerbtų V. Putino valdžią, jei jis perduotų prezidentavimą kitam, pabrėžė Kremliaus politinis konsultantas Sergejus Markovas.
Kazachstanas gali leisti N. Nazarbajevui tapti mentoriaus figūra, panašia į Singapūro įkūrėjo Lee Kuan Yew, tačiau „Putinas palikęs valdžią susidurtų su tiesioginiu iššūkiu“, – teigė jis.
N. Nazarbajevo strategijos pakartoti neįmanoma, nes Rusijos politinė sistema yra sudėtingesnė už Kazachstano, pridūrė politikos ekspertas iš Maskvos, kuris specializuojasi Vidurio Azijos reikaluose.
Palikimo apsaugojimas
Vyriausios N. Nazarbajevo dukters Darigos išrinkimas naująja Kazachstano senato pirmininke – iškėlimas ją į priekį eilėje perimti prezidento pareigas – yra pavyzdys, kuriuo V. Putinas vargiai seks, nors ir pats turi dukterų.
Baltarusijos nenoras prisijungti prie Rusijos taip pat apsunkina Kremliaus galimybes paversti V. Putiną naujos valstybės vadovu, teigė O. Krištanovskaja.
V. Putinas, ilgiausiai tarnaujantis Kremliaus lyderis nuo sovietinio diktatoriaus Josefo Stalino laikų, tikėtina, susidurs su augančiu spaudimu apsaugoti savo palikimą, nes ketvirtoji jo kadencija galiausiai irgi pasibaigs.
Buvęs KGB pareigūnas gali atsidurti tarp dviejų ugnių: noro išsaugoti politinį teisėtumą, parengiant kelią įpėdiniui, ir troškimo kontroliuoti galios sistemą, kurią pats ir sukūrė per beveik du dešimtmečius.
„Putinas gali tik pavydėti Nazarbajevo veiksmams, – teigė Dubnovas. – Bet jam pačiam toks modelis nesuveiks.“
