Miestas, kuriame gyvena beveik du milijonai gyventojų, yra vienas iš paskutinių pasipriešinimo bastionų prieš nacionalistinę, „jie-prieš-mus“ politinę jėgą, pavertusią Lenkiją labiausiai Europos Sąjungoje maištaujančia valstybe. Šių metų spalio 21 dieną Lenkijoje planuojami vietos valdžios rinkimai, per kuriuos populistai sieks sustiprinti savo kontrolę visose Lenkijos visuomenės srityse prieš opoziciją, žūtbūt siekiančią išlaikyti savo pozicijas.
„Tai istorinė akimirka, kuri gali nulemti mūsų ateitį ištisoms kartoms, – sakė Kamila Gasiuk-Pihohovicz, įstatymų leidėja, atstovaujanti Lenkijos opozicinei partijai – Šiuolaikinei partijai (Nowoczesna), ir viena iš žinomiausių antivyriausybinių protestų lyderių. – Mes arba liksime Europos Sąjungos dalimi, arba trauksime į Rytus“.
Valdančioji Lenkijos partija „Teisės ir teisingumas“ kontroliuoja viešajam sektoriui priklausančius transliuotojus, didžiausias bendroves ir teismus, nuo tada, kai užsitikrino pirmąją daugumą parlamento rinkimuose Lenkijos postkomunistinėje eroje prieš trejus metus. Ji taip pat ėmė ginti Lenkijos nacionalinį katalikiškąjį tapatumą.
33-jų metų partijos „Teisės ir teisingumas“ kandidatas Patrykas Jakis, kaip rodo apklausos, faktiškai sumažino atotrūkį nuo savo pagrindinio priešininko Rafalo Trzaskowskio. 46-erių metų R. Trzaskowskis turėtų pirmauti antrajame rinkimų rate. Jeigu jis pralaimėtų ir valdančioji partija susigrąžintų valdžią ir kitose regioninėse tarybose, opozicinės grupės tvirtina, kad padariniai atsilieptų metų metus, ypač po to, kai partijas „Teisės ir teisingumas“ pakeitė vietos rinkimų taisykles, siekdama vyriausybei suteikti didesnių proceso priežiūros galių.
Lenkijos santykiai su Europos Sąjunga (ES) jau dabar atsidūrę ties užsitęsusia aklaviete dėl galimo šalies nesilaikymo demokratinio teisinės valstybės principo. Lenkija yra didžiausia bendro ES biudžeto lėšų grynoji gavėja, ir esama požymių, kad šalies ekonomika vis labiau tampa priklausoma nuo šių lėšų.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis teigia, kad situacija puiki ir kad bet kokia kritika tiesiog stengiamasi nukreipti dėmesį nuo Lenkijos daromos pažangos.
Mateuszas Morawieckis apsidžiaugė „tikru ekonominiu stebuklu“, kai Lenkijos indeksų sudarytojas „FTSE Russell“ akcijų biržą priskyrė iš besivystančios rinkos prie išsivysčiusių rinkų. Šią savaitę premjeras atmetė pranešimus žiniasklaidoje, kuriuose jis siejamas su skandalu dėl aukštų Lenkijos pareigūnų slaptų įrašų, kaip provokaciją artėjant vietos rinkimams.
Varšuva yra pagrindinis kovos laukas kartu su Baltijos jūros uostu Gdansku, kur prasidėjo „Solidarumo“ sukilimas, galutinai nuvertęs komunizmą, ir kuris dabar yra opozicijos „Pilietinės Platformos“ („Civic Platform“), valdžiusios Lenkijoje 2007-2015 metais, tvirtovė. Lecho Walesos sūnus, iškėlė savo kandidatūrą miesto mero rinkimuose.
Antradienį P. Jakis pažadėjo, pasinaudojus vyriausybės parama, nutiesti naujas metro linijas, kuriose būtų siūloma kava pėstiesiems Varšuvos centre. O R. Trzaskowskis dovanojo storus bukletus su savo rinkimų programa.
„Varšuva yra liberalus šalies centras ir itin sudėtinga teritorija partijai „Teisė ir teisingumas“, tačiau partijai atstovaujantis kandidatas vykdo nepaprastai aktyvią kampaniją“, - savo tinklaraštyje rašė Sasekso universiteto (Jungtinė Karalystė) šiuolaikinės Europos studijų profesorius, politikos ekspertas Aleksas Szczerbiakas. Tačiau R. Trzaskowskis išlieka favoritu būsimuose rinkimuose, ir „Teisės ir teisingumas“ partijos pergalė Varšuvoje „būtų politinė sensacija“, sakė jis.
Vienas iš P. Jaki‘o kampanijos ramsčių - bandymas sustiprinti savo vaidmenį vyriausybės paskirtoje komisijoje, tiriančioje pažeidimus grąžinant komunizmo laikmečiu konfiskuotą Varšuvos nuosavybę. Būtent šis klausimas persekiojo pasitraukiančią merę Hanną Gronkiewicz-Waltz, buvusią centrinio banko valdytoją.
„Mes norime panaikinti korumpuotas struktūras“ Varšuvoje, sakė P. Jakis po susitikimo su rinkėjais miesto centre esančioje kavinėje vieną rugsėjo popietę.
„Bus labai lengva, bet aš tikiu, kad mes nugalėsime“, - sakė jis.
Per susibūrimą P. Jakis išgirdo tokių prašymų kaip įvesti didesnius eismo apribojimus Varšuvoje. Tarp susirinkusiųjų buvo Antonis Bojanowskis, balsavęs už opozicijos kandidatą per 2015 m. prezidento rinkimus, bet dabar P. Jakį jis mato kaip vadovą, kuris galėtų išspręsti daugelį problemų, tarp jų ir tą, su kuria jis susiduria asmeniškai: dėl ikikarinio buto, kuriame gyvena, nuosavybės teisės.
„Partija „Teisė ir teisingumas“ gali nugalėti Varšuvoje, nes P. Jakis neturi pakankamai stipraus konkurento, - sakė A. Bojanowskis. – Stokodama įtikinamos žinutės, opozicija iš tiesų padeda „Teisei ir teisingumui“.
Susiklosčiusi situacija kelia nerimo opozicijos lyderiams, sakė K. Gasiuk- Pihowicz. Varšuvos mero postas yra labai svarbus, nes jis visų pirma atveria galimybę būti matomam nacionalinėje žiniasklaidoje. Ji cituoja Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, „Teisės ir teisingumas“ lyderio Jaroslawo Kaczynskio sąjungininką. Jaroslawo Kaczynskio velionis dvynys brolis Lechas, atstovaujantis minėtai partijai, ėjo Varšuvos mero pareigas 2002-2005 metais.
V. Orbano Vengrijos pilietinė sąjunga Fideš („Fidesz“) Budapešto mero rinkimus laimėjo pirmą kartą 2010 metais, tais metais, kai V. Orbanas buvo perrinktas. Nuo tada jis išsaugo premjero postą, užsitikrindamas vis didesnę paramą, kuri leidžia jam didinti kontrolę daugumai žiniasklaidos priemonių ir teismams ir imtis griežtų priemonių prieš nevyriausybines organizacijas.
Europos Parlamentas rugsėjį sukritikavo V. Orbaną dėl jo „neliberalios demokratijos“. Vis dėlto prieš jį nebus taikomos faktinės sankcijos, nes kelios rytų Europos vyriausybės, įskaitant Lenkiją, pareiškė, kad tokiu atvjeu jas vetuotų.
„Jeigu pralaimėsime, galiausia mūsų laukia ta pati dalia kaip opozicijos Vengrijoje, kuri dabar beveik neegzistuoja“, - sakė Gasiuk-Pihowicz.
