Iranas – antroji šalis po Kinijos, kur nuo koronaviruso mirė daugiausia žmonių. Virusas visur – atvejai fiksuojami visose šalies provincijose. Oficialus aukų skaičius siekia 34, tačiau neabejojama, kad realybė žymiai baisesnė. Vienas Irano parlamentaras sako, kad vien šventajame Komo mieste aukų skaičius siekia 50. Oficialusis Teheranas sako, kad tokie skaičiai smarkiai perdėti.
Irano žmonės žino, kad šalies valdžia pasitikėti neverta, o naujienos iš Teherano byloja apie vis augančią paniką. Ir situacija tik blogės, turint omenyje, kad valdžios pareigūnas, atsakingas už koronaviruso suvaldymą šalyje ir pats pasigavo pavojingą ligą.
Vos prieš dieną Irano sveikatos reikalų viceministras pats užsikrėtė virusu. Irajas Harirchi per spaudos konferenciją primygtinai neigė kaltinimus, esą, valdžia slepia tikruosius skaičius ir situaciją, nors jau pats jautė ligos simptomus. Ir toliau vaidindamas, kad viskas gerai, I. Harirchi ir toliau vaikščiojo po televizijos studijas ir juokavo apie savo kosulį.
Mąstančius žmones erzina neatsakingas požiūris ir piktavališkas aplaidumas. Niekas nežino, kiek šimtų žmonių turėjo tiesioginį kontaktą su I. Harirchi. Nepaisant to, visą kaltę dėl nežmoniško šalies valdžios elgesio suversti vienam savo sveikata ir gyvybe rizikuojančiam valdininkui būtų nesąžininga. Net ir paaiškėjus tiesai dėl Irano sveikatos reikalų viceministro sveikatos būklės, prezidentas Hassanas Rouhani ir toliau tvirtina, kad ši krizė gali būti „priešų sumanytas ginklas“, kaip pakenkti Irano ekonomikai. Jis atsisako skelbti miestų ar rajonų karantiną, nors ir pasigirsta vis daugiau raginimų uždaryti Komą, kur virusas pareikalavo pirmųjų aukų.
Visa tai neturėtų stebinti. Teherano režimas jau seniai garsėja pavojingais manevrais ir pavojingų sąlygų sudarymu – tiek savo žmonėms, tiek kaimyninėms valstybėms. Gaji tendencija meluoti apie krizes, neseniai visu gražumu atsiskleidusi elgesiu numušus Ukrainos oro linijų lėktuvą, dar labiau pagrindžia teiginius, esą, pirmieji koronaviruso ženklai buvo pastebėti dar vasario 13 dieną, o šalies valdžia šį faktą pripažino tik dar po šešių dienų.
Irano kaimynai šalies valdžios pareiškimų klausimais nusiteikę skeptiškai. Dauguma jau uždarė sienas ir atšaukė skrydžius. Irake, Bahreine, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kuveite, Omane ir Libane tokių priemonių imtasi per vėlai – virusas iš Irano jau buvo atėjęs ir pas juos.
Kaip ten bebūtų, izoliuoti vieną valstybę – neįmanoma misija. Irano žmonės daug ir dažnai keliauja po visus Artimuosius Rytus ir Vidurio Aziją, ir tikrai ne visi naudojasi oficialiais maršrutais. Be to, nė viena kaimyninė Irano valstybė, kurios valdžia prielanki Teheranui (Libanas, Irakas ir Sirija) neverta pasitikėjimo bet kokių draudimų ar ribojimų pritaikymo klausimu.
Ypatingą nerimą kelia Irakas. Šalies šventovių miestai traukia minias piligrimų iš Irano, kur jie bendrauja su maldininkais iš viso musulmonų pasaulio. Šiitų kovotojai, kuriuos kontroliuoja Islamo revoliucijos gvardija, apie sienas negalvoja. Be to, Irakas – labai svarbi Irano eksporto rinka. Kitos šalys neabejotinai paseks Kuveito, nutraukusio skrydžius iš ir į Iraką, pavyzdžiu.
Toks fragmentuotas veiksmų planas tikrai neįkvepia didelio pasitikėjimo, juo labiau dėl to, kad Irano pareigūnai ir toliau slepia tikruosius viruso krizės skaičius (Komo medicinos universiteto, kuriame taip pat paskelbtas karantinas, direktorius teigia nurodęs šalies sveikatos apsaugos ministerijai neviešinti su viruso proveržiu susijusios informacijos).
Svarbiausia nebeleisti Iranui žaisti su šia pavojinga krize. Tarptautinė bendruomenė privalo spausti šalies valdžią pagaliau surimtėti ir liautis žaidus slėpynių. Norint būti tikriems, kad taip ir nutiks, Pasaulio sveikatos organizacija turi visoje šalies teritorijoje dislokuoti medikų komandų ir stebėti valdžios pastangas kovoje su virusu bei suteikti visą reikiamą pagalbą.
Tai reiškia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija privalo deramai įvertinti Irano kompetencijos stygiaus keliamą pavojų visam pasauliui ir panaikinti sankcijas medicinos ištekliams ir personalui, kaip kad buvo pasielgta su Šveicarijos bankininkystės kanalu humanitarinei pagalbai.
Teherano valdantysis režimas galbūt ir nesuka galvos pavojaus savo žmonėms ir kaimynams, bet pasaulis neturėtų į tai žiūrėti pro pirštus.
