Virtualūs pietūs pakeitė biurų susibūrimus; mokyklos paskubomis organizuoja mokymąsi internetu; Tarptautinis valiutos fondas šią savaitę rengs virtualius pavasarinius susitikimus; o JAV Aukščiausiasis Teismas pirmą kartą išklausys argumentus telefonu ir leis tiesiogiai transliuoti garso įrašus.
Dėl karantino milijonai žmonių praranda darbą: nebereikalingi tampa padavėjai, skrydžių palydovai, pilateso instruktoriai ir kiti paslaugų teikėjai. Tai reiškia, kad pasaulio ekonomikai, kurią šiuo metu užklupęs vienas niūriausių laikotarpių nuo pat Didžiosios depresijos laikų, išsaugoti sektorius, galinčius funkcionuoti internetu, yra kaip niekada svarbu.
Įvertinti tikslų skaitmeninės ekonomikos dydį nėra paprasta: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija vertina, kad ji sudaro nuo 4,5 iki 15,5 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto. Nors skaičiai skiriasi priklausomai nuo valstybės, akivaizdu, kad kompanijos ir šalys, galinčios didžiąją komercijos dalį perkelti į internetą, pajėgs sušvelninti galutinę žalą.
„Futuristų laukia eksperimentas realiu laiku, – teigia Markas Herlachas, Vašingtono „Eversheds Sutherland LLP“ tarptautinių santykių advokatas. – Pasikeis tai, kaip statome miestus, kaip judame tuose miestuose ir kaip vartojame energiją. Mūsų laukia visa serija iš to išplaukiančių pasekmių.“
M. Herlachas, kuriam teko vesti derybas tarp klientų ir vyriausybės iš savo namų ir internetu rengti „laimingąsias valandas“ bei vakarienes, kad palaikytų ryšį su kolegomis ir draugais, teigia ligšiolinę patirtį vertinantis teigiamai, tačiau nerimauja dėl ilgalaikio izoliacijos jausmo, jei sušvelnėjus karantino sąlygoms daugiau žmonių pasirinks dirbti nuotoliniu būdu.
Pigesnis interneto ryšys leido sparčiai išpopuliarėti internetinėms priemonėms, leidžiančioms daugelį biuro darbų atlikti namuose ir palaikyti vadybininkų bei verslo savininkų ryšį su darbuotojais.
„Microsoft Teams“ vartotojai pasiekė naują dienos rekordą – 2,7 mlrd. susitikimų minučių, arba 200 proc. daugiau nei 900 mln. minučių kovo 16 d., pranešė bendrovė balandžio 9 d. Nepaisant abejonių dėl ryšio saugumo, „Zoom“, kuriuo anksčiau kasdien naudodavosi 10 mln. biuro darbuotojų, dabar pritraukia daugiau nei 200 mln. žmonių.
„Zoom'inimas“ tapo nauju veiksmažodžiu“, – teigia Michaelas Bowesas, advokatas ir „Outer Temple Chambers“ vadovas iš Londono. Kartu su kolegomis kiekvieną trečiadienį 16 val. jis organizuoja „Virtualią pasizoom'inimo arbatėlę“, kur kiekvienas atsineša savo puodelį arbatos ir pyragaitį bendram paplepėjimui su darbu nesusijusiais reikalais.
Jau dabar kai kurios kompanijos svarsto, kaip pakeisti operacijas net ir pasibaigus virusui. Kai kurios planuoja sumažinti brangių kelionių ir nekilnojamojo turto biudžetus, verčiau investuodamos į geresnes technologijas ir namų biurų steigimą, teigia Satishas Shankaras, „Bain & Company“ Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono vykdomasis partneris.
„Esame nusiteikę dramatiškai padidinti savo ekonomikų skaitmenizavimą“, – sako jis.
Vertinant tokius rodiklius kaip internetu teikiamos vyriausybės paslaugos, šviesolaidinis interneto ryšys ir žmonių, kurie jau dirba iš namų, dalis, Skandinavijos šalys išsiskiria ypatingai aukštu internetinės parengties lygiu. Pasak Londone įsikūrusio „HSBC“ ekonomisto Jameso Pomeroy'jaus, tokiose technologiškai pažangiose ekonomikose kaip Japonija ir Pietų Korėja labiausiai nukentėję sektoriai negali taip paprastai pereiti prie nuotolinės pozicijos.
Edas Yardeni, devintajame dešimtmetyje sugalvojęs terminą „obligacijų sargai“ (angl. bond vigilantes), savo naujausiame tyrime kalba apie tai, kaip jis pats šiuo laikotarpiu, kurį vadina didžiąja viruso krize, arba DVK, prisitaiko prie susitikimų ir kokteilių pasaulio, naudodamasis vaizdo programomis.
„Technologija tapo neatskiriama nuo DVK, kaip ir maistas ar tualetinis popierius“, – teigia „Yardeni Research Inc.“ prezidentas ir vyriausiasis investicijų strategas.
Ko gero, nė vienas sektorius nesusidūrė su tokiais iššūkiais kaip švietimas: mokyklų uždarymas paveikė 90 proc. viso pasaulio moksleivių arba, remiantis UNESCO duomenimis, daugiau kaip 1,5 mlrd. žmonių. Tai privertė mokytojus paskubomis suktis iš padėties ir kurti internetines užduotis. Įtaką jaučia visa ekonomika, nes tėvai yra priversti pritaikyti savo darbo grafikus prie vaikų poreikių.
Egzaminų tvarkaraščiams irgi iškilo grėsmė, nes valdžios institucijos planuoja baigiamuosius metų egzaminus atšaukti ar atidėti, arba išvesti pažymius remiantis ankstesniais rezultatais.
Pradinių klasių mokytoja ir mokytojų profesinės sąjungos vykdomojo komiteto narė iš Honkongo, kur mokyklos stovi uždarytos jau keletą mėnesių, Wong Mo Yee sako, kad krizė išryškino poreikį nusibrėžti aiškius tikslus, ko reikėtų mokyti namuose, užuot griežtai laikiusis klasės programos. Ji taip pat paminėjo per ilgo sėdėjimo prie ekranų keliamus pavojus.
„Namų mokymas yra visiškai kitoks, skiriasi bendravimas, skiriasi ir vadinamųjų vaizdo pamokų dinamika, – teigia Wong Mo Yee. – Įtraukti mokinius į vaizdo pamokas nėra taip paprasta.“
Labiausiai kenčia neturtingesni vaikai, kurių šeimos privalo dalytis įrenginiais arba jų apskritai neturi. Dar sunkiau tvarkytis šeimoms, kuriose tėvai turi išeiti iš namų darbo reikalais ir negali prižiūrėti vaikų mokymosi.
„Kuo ilgiau vaikai nelanko mokyklos ir nesimoko, tuo didesnė tikimybė, kad jie niekada nebegrįš į mokyklą“, – pažymi programos „Room to Read“ vyriausioji specialistė Heather Simpson.
Technologiniai apribojimai
Gamintojai taip pat atranda technologinius apribojimus. Vienas iš jų – Colinas Ngas, Honkonge įsteigęs kompaniją „Lincogn Technology Co.“, kuriančią ir gaminančią išmaniuosius buitinius prietaisus, tokius kaip veido atpažinimo technologija veikiančios durų spynos ir mobiliuoju telefonu valdomas apšvietimas, skirtus Honkongo, Kinijos, JAV ir Europos rinkoms.
Kelionės apribojimai pasienyje tarp Honkongo ir žemyninės Kinijos sutrikdė pagrindinę arteriją tarp nedidelės C. Ngo tyrimų ir plėtros komandos Honkonge ir kompanijos gamybos personalo kaimyniniame Guangdonge. Tai apsunkina procesą perkeliant naujus produktus iš tyrimų ir plėtros laboratorijos į gamyklą.
„Moderuoti diskusiją per vaizdo konferenciją yra labai sudėtinga, – sako C. Ngas. – Sunku per kamerą paaiškinti daug detalių, pokalbis tampa visiškai neefektyvus.“
Joergas Wuttke, Europos prekybos rūmų Kinijoje prezidentas, daugelį metų vystantis verslą antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje, teigia, kad nuotolinis darbas mažai naudingas tiems, kurie užsiima produktų kontrole, pardavimais ar gamyba.
„Kompanijos nekantrauja išbandyti naujas idėjas, – sako J. Wuttke. – Tačiau galiausiai kažkam juk tenka kasti iš žemės naftą ir anglį arba montuoti saulės baterijas.“
Yra ir kitų nepatogumų.
Augantis interneto naudojimas paskatino prezidentą Donaldą Trumpą vesti derybas su telekomunikacijų milžinais, siekiant užtikrinti, kad tinklai susidoros su papildoma apkrova. Europoje „Amazon.com Inc.“, „Netflix Inc.“ ir „YouTube“ turėjo sumažinti savo vaizdo srautų kokybę, kad užtikrintų, jog tinklai pajėgs suvaldyti padidėjusį naudojimą.
Kaip praneša tinklo greičio tikrinimo platforma „Ookla“, Kinijoje mobiliojo plačiajuosčio ryšio atsisiuntimo sparta nuo sausio vidurio iki vasario pradžios buvo sumažėjusi ir palaipsniui atsigavo tik kovo viduryje. Atsisiuntimo sparta Indijoje ir Malaizijoje pradėjo mažėti jau nuo kovo pradžios, kai prasidėjo pandemijos protrūkis.
Perėjimas į internetą tapo svarbiausiu apsauginiu tinklu žlungančiai pasaulio ekonomikai ir pakeis tai, kaip mokomės, dirbame ir žaidžiame net ir praėjus virusui, teigia Singapūro „Maybank Kim Eng Research Pte“ vyriausiasis ekonomistas Chua Hak Bin.
„Karantinai ir atsiribojimai tokiam ilgam laikotarpiui būtų buvę praktiškai neįmanomi be šiuolaikinių technologinių prietaisų“, – sako jis.
