Kadangi didžiulis Amazonės regionas tampa vienu iš Brazilijos viruso karštųjų taškų, daugelis čiabuvių lyderių užblokavo kelius į savo gyvenamas teritorijas ir, padedami federalinės policijos, niekam neleidžia ten patekti. Vis dėlto COVID-19 atvejų skaičius ir toliau auga jų bendruomenėse, plačiai pasklidusiose visoje šalyje.

Tie, kas gyvena giliai Amazonėje, yra ypač pažeidžiami koronaviruso, nes yra nutolę nuo bet kokio miesto centro. Būtinų sanitarinių sąlygų – įskaitant tekančio vandens ir sanitarinių priemonių tiekimą – dažnai trūksta, o kai kuriems vienintelė pasiekiama medicinos pagalba yra perpildyta, prastai įrengta ligoninė, iki kurios tenka kelias dienas plaukti laivu.

„Agentai padeda saugoti bendruomenes izoliacijoje, paskirsto maisto davinius ir daro viską, kas įmanoma, kad čiabuviams nebūtų leidžiama palikti savo genties, o pašaliniams žmonėms patekti į bendruomenes, – ketvirtadienio pranešime teigė teisingumo ministras Sergio Moro, kuris koordinuoja Brazilijos čiabuvių reikalų agentūrą. – Vyriausybės darbuotojai, tiesiogiai bendraujantys su vietiniais gyventojais, naudoja apsaugines priemones, tokias kaip kaukės ir pirštinės.“

Vis dėlto vyriausybės pastangos apsaugoti čiabuvius nuo viruso plitimo kontrastuoja su prezidento viešai demonstruojamu jų kultūros nepaisymu ir pasiryžimu integruoti juos į platesnę visuomenę, pvz., pristatant įstatymo projektą, leidžiantį užsiimti kasyba čiabuvių gyvenamose teritorijose.

Išorinė rizika


Padrąsinti tokios prezidento pozicijos, nelegalūs angliakasiai ir medžių kirtėjai Amazonės regione per pirmąjį šių metų ketvirtį sukėlė 51 proc. išaugusį miškų nykimą, lyginant su pirmaisiais trimis 2019 m. mėnesiais. Toks spartus augimas iš dalies galėjo įvykti todėl, kad vyriausybė visą dėmesį skiria kovai su pandemija, teigia viceprezidentas Hamiltonas Mourao.

„Kai visos pajėgos permetamos į vieną pusę, neteisėtais veiksmais užsiimančios grupės tuo pasinaudoja“, – trečiadienį sakė jis.

Čiabuvių lyderiai nerimauja, kad nelegalūs įsibrovėliai virusą priartina prie jų bendruomenių, tačiau net ir medicinos darbuotojai, atsiųsti padėti vietinėms bendruomenėms, perduoda joms infekciją.

Vyriausybės skiriami pinigai taip pat gali kelti grėsmę čiabuvių bendruomenėms. Norėdami išsigryninti ir išleisti 600 realų (115 dolerių) dydžio pašalpą, kurią vyriausybė skirs per ateinančius tris mėnesius, specialiai išrinkti bendruomenės nariai privalės nusigauti į artimiausią miestą, greičiausiai – perpildytu laivu, o bankuose ir maisto prekių parduotuvėse turės susidurti su įvairiais žmonėmis.

Šiuo metu 23 milijonai brazilų, įskaitant 41 000 čiabuvių, yra užsiregistravę gauti mėnesines pašalpas, pravardžiuojamas „koronatalonais“.

Net ir čiabuvių tradicijos, susijusios su mirusiaisiais, dabar kelia iššūkių. Mirties nuo koronaviruso atveju vyriausybės izoliavimo politika trukdo gedulo ir laidojimo ritualams, kurie apima šokius ir palaikų paruošimą prieš sudeginant ir paverčiant pelenais.

„Janomamiai turi mirties ir laidojimo ritualą, – žurnalistams sakė moterų, šeimos ir žmogaus teisių ministrė Damares Alves, kalbėdama apie su virusu susijusią 15-mečio janomamių genties berniuko mirtį. – Kaip paaiškinti lyderiams, kad jo palaikai negali būti pargabenti į kaimą?“

800 000 Brazilijos čiabuvių yra išsibarstę po 690 teritorijų, užimančių apie 13 proc. Brazilijos ploto. Beveik visos šios teritorijos yra Amazonės regione. Pastangos demarkuoti savo žemę dažnai sulaukdavo žiauraus pasipriešinimo: daugelį žmonių nužudė žemės uzurpatoriai, ypač atokiau esančiose vietovėse, kur nesiekia vyriausybės akiratis.

Amazonės karštasis taškas


Daugelis Brazilijos COVID-19 atvejų užregistruota pietrytinėse San Paulo ir Rio de Žaneiro valstijose. Tačiau už daugiau nei 3000 kilometrų esanti Amazonė tapo karštuoju protrūkio tašku. Čia pranešta apie 1800 susirgimo atvejus ir 145 mirtis, o valstijos sostinės Manauso ligoninės vargiai susidoroja su pandemija.

Pagrindinė Manauso ligoninė, kurioje gydomi sergantieji COVID-19, balandžio 10 d. paskelbė pasiekusi „maksimalų pajėgumą“. Vaizdo įraše, nufilmuotame kitoje miesto ligoninėje, kartu su pacientais matomi uždangstyti kūnai. Valstijoje virusu jau užsikrėtė mažiausiai 57 sveikatos priežiūros darbuotojai, o balandžio 8 d. buvo pakeistas sveikatos apsaugos sekretorius. Balandžio 12 d. Manauso meras atidarė skubios pagalbos lauko ligoninę su 18 lovų; ji buvo atidaryta su malda.

Netgi miestuose gyvenantys žmonės – apie 60 proc. Brazilijos čiabuvių – susiduria su iššūkiais.

„Jie istoriškai visada atsiduria eilės gale, – sakė San Paulo federalinio universiteto Profilaktinės medicinos skyriaus gydytojas Douglasas Rodriguesas, daugiau nei 50 metų dirbantis su izoliuotomis Amazonės čiabuvių bendruomenėmis. – O dabar, kai eilė ilga, o kliūtys dar sudėtingesnės, jiems bus labai sunku patekti į ligonines.“