aA
300 milijardų dolerių. Pasak Jungtinių Tautų klimato mokslininkų, tiek pinigų reikia norint sustabdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų augimą ir nusipirkti dar bent 20 metų, per kuriuos būtų galima sustabdyti visuotinį atšilimą. Tai – Čilės bendrasis vidaus produktas arba pasaulinės išlaidos karybai kas 60 dienų.
Klimato kaitą galima sustabdyti už kuklią sumą: pasaulis ginklams tiek išleidžia vos per 60 dienų
© Shutterstock

Ši suma nebūtų skirta žaliosioms technologijoms finansuoti ar išmetamųjų teršalų klausimui spręsti. Tiek pinigų reikėtų paprastam, šimtmečius naudotam metodui, kaip „sukišti“ milijonus tonų anglies atgal į gamtinį išteklių, kuris per dažnai praleidžiamas pro akis ir pernelyg intensyviai eksploatuojamas: dirvožemį.

„Mes praradome biologinę dirvožemio funkciją. Privalome ją sugrąžinti, – teigia Jungtinių Tautų Konvencijos dėl kovos su dykumėjimu vyriausiasis mokslininkas Barronas J. Orras. – Jei mums pavyks, žemė gali tapti vienu iš pagrindinių sprendimų, ką daryti su klimato kaita.“

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Rene Castro Salazaras teigia, kad iš 2 milijardų hektarų žemės, visame pasaulyje nualintos dėl netinkamo naudojimo, nuganymo, miškų iškirtimo ir kitų, daugiausia žmogiškųjų, veiksnių, galėtų būti atkurta 900 milijonų hektarų (beveik 5 milijardai akrų).

Grąžinus šią žemę gyvuliams, maisto pasėliams arba medžiams, pakankamai daug anglies būtų paverčiama į biomasę, todėl per 15–20 metų būtų galima stabilizuoti išmetamo CO2, pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kiekį, suteikiant pasauliui laiko priprasti prie nulinių emisijų technologijų.

„Pasitelkus politinę valią ir investuojant apie 300 milijardų dolerių, tai yra įgyvendinama, – tvirtina R. Castro Salazaras. – Išnaudodami mažiausiai kainuojančias galimybes, lauktume, kol energijos ir transporto technologijos pakankamai subręs ir bus pilnai prieinamos rinkoje. Tai stabilizuotų atmosferos pokyčius ir padėtų pristabdyti klimato kaitą 15–20 metų. Kaip tik to mums labiausiai ir reikia.“

Klimato kaitą galima sustabdyti už kuklią sumą: pasaulis ginklams tiek išleidžia vos per 60 dienų
© Shutterstock


Idėjos esmė – spręsti augančią dykumėjimo problemą (sausos žemės degradaciją iki tokio lygio, kai ji nebegali palaikyti gyvybės). Mažiausiai trečdalis pasaulio žemės yra daugiau ar mažiau nualinta, ir tai turi tiesioginį poveikį dviejų milijardų žmonių gyvenimui, teigia FAO žemės ir vandens skyriaus direktorius Eduardo Mansuras.

Anot jo, visame pasaulyje dirvožemis patiria dvejopą spaudimą: dėl spartėjančių klimato pokyčių ir dėl gyventojų skaičiaus augimo (iki 2050 metų šis skaičius visame pasaulyje gali siekti 10 milijardų). Didžiausias augimas vyksta tokiuose regionuose kaip Užsachario Afrika ir Pietų Azija, kur žemė jau ir taip patiria didelę įtampą.

„Idėja – pripildyti dirvožemį anglies, – aiškina B. Orras. – Dėl gamtinių sąlygų tai nebus paprasta. Tačiau išlaikyti anglį dirvožemyje ir leisti vėl suklestėti natūraliai augmenijai, ganykloms ir t. t. – tai yra svarbiausia.“

Klimato kaitą galima sustabdyti už kuklią sumą: pasaulis ginklams tiek išleidžia vos per 60 dienų
© Bloomberg


Praėjusį mėnesį JT dykumėjimo konferencijoje Naujajame Delyje 196 šalys ir Europos Sąjunga sutiko su deklaracija, kad kiekviena valstybė imsis priemonių, kurių reikia norint iki 2030 m. atkurti žemės derlingumą. JT komanda pasitelkė palydovinius vaizdus ir kitus duomenis, kad nustatytų 900 milijonų hektarų sunykusios žemės, kurią realiai būtų galima atgaivinti. Daugeliu atvejų atkurtos teritorijos galėtų būti naudingos vietos bendruomenėms ir visai šaliai dėl padidėjusio maisto tiekimo, turizmo ir kitų komercinių panaudos būdų.

Esminis dalykas bandant atkurti išsausėjusios žemės augmeniją – trąšų naudojimas, sako E. Mansuras. „Trąšos yra būtinos norint padidinti našumą. Geros trąšos tinkamu kiekiu dirvožemiui labai padeda.“

Klimato kaitą galima sustabdyti už kuklią sumą: pasaulis ginklams tiek išleidžia vos per 60 dienų
© Bloomberg


Tačiau ilgus dešimtmečius trukusi nevykusi žemdirbystės praktika tiek turtingose, tiek skurdžiose šalyse lėmė netinkamą dirvožemio naudojimą, tręšiant jį netinkamais produktais, naudojant per daug arba per mažai trąšų ir leidžiant dirvožemiui prarasti maistingąsias medžiagas.

„Deja, ši problema yra didelė ir nuolatos auga, – pažymėjo E. Mansuras. – Pagrindinė žemės ūkio išmetamųjų teršalų priežastis yra netikęs žemės valdymas. Sprendimai aiškūs: tvarus žemės valdymas, tvarus vandens valdymas, tvarus dirvožemio valdymas.“

E. Mansuras pabrėžia, kad problema yra ne dykumos susigrąžinimas, o dykviečių, kurios buvo derlingos prieš įsikišant žmogui, atgaivinimas.

„Nepainiokime dykumėjimo su dykuma, – pabrėžia jis. – Dykuma yra ekosistema. Planetoje yra dykumų, kurias reikia išsaugoti.“

Tai taip pat nėra tiktai medžių atsodinimo klausimas, kadangi kiekvieną plotą reikia įvertinti atsižvelgiant į ten gyvenančius žmones ir tai, kaip jie galėtų dirbti savo žemę tvariau.

Klimato kaitą galima sustabdyti už kuklią sumą: pasaulis ginklams tiek išleidžia vos per 60 dienų
© Bloomberg


Pavyzdžiui, Kenija planuoja pasodinti 2 milijardus medžių 500 000 hektarų plote, kad atkurtų 10 proc. miško dangos, tačiau ji taip pat ieško būdų prisitaikyti prie klimato pokyčių.

„Turime patobulinti savo gyvulius ir pasėlius, kad jie būtų atsparūs ar pakantūs sausrai, – kalbėjo Kenijos aplinkos ministerijos aplinkos planavimo ir tyrimų direktorius Kennedy Ondimu. – Reikia pamėginti auginti savo vietines daržoves ir gyvulius, o ne tik hibridines veisles. Pirmenybę turime teikti gyvulių veisimui.“

Kosta Rikoje ūkininkai iškirstuose miškuose augina CO2 neutralią kavą, o tai užkelia jos kainas. Šalis taip pat atsodina atogrąžų miškus, kad paskatintų ekologinį turizmą, kuris tapo antruoju pagal dydį Kosta Rikos pajamų šaltiniu.

Klimato kaitą galima sustabdyti už kuklią sumą: pasaulis ginklams tiek išleidžia vos per 60 dienų
© Bloomberg


Vis dėlto sustabdyti dykumėjimo bangą nebus taip paprasta. Indijoje daugiau kaip 20 proc. šalies teritorijos laikoma dykviete, o menki vandens ištekliai dar labiau pablogina situaciją. Čilėje, kurioje plyti sausiausia pasaulio dykuma Atakama, vyriausybė skyrė 138 milijonus dolerių, kad pagerintų drėkinimą, nes rekordiškai sausas dešimtmetis verčia regiono vaisių augintojus migruoti į pietus, kad pabėgtų nuo besiplečiančios dykumos. Toliau į šiaurę, Brazilijoje, milžiniški gaisrai siaubia didžiausius pasaulyje atogrąžų miškus.

Vis dėlto R. Castro Salazaras džiaugiasi, kad dešimtys šalių jau stojo į kovą ir įgyvendina programas, kuriomis siekiama kompensuoti dirbamos žemės nykimą, o mažiausiai 20 valstybių deda didžiules pastangas atsodinti prarastus miškus.

„Visos šios šalys sugebėjo ir toliau užsiauginti reikalingą maistą bei atželdinti miško dangą, – pažymi jis. – Tai, kad norint padidinti žemės derlingumą ir savarankiškai apsirūpinti maistu, reikia iškirsti ar sudeginti mišką, tebuvo mitas. Mes dokumentais patvirtinome, kad tai – netiesa.“

Bloomberg
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(44 žmonės įvertino)
4.2727

COVID poveikio atsparumo reitingas: laimėtojai ir pralaimėtojai (12)

Jau metus „ Bloomberg “ sudarytame COVID poveikio atsparumo reitinge („Covid Resilience...

Europą užklupus žiemos karantinams, Dubajus išgyvena atgimimo bangą (14)

Viename iš populiariausių Dubajaus restoranų „Gaia“ staleliai užsakyti prieš dvi savaites, o...

Vaizdai izoliacijoje dėl COVID-19 esančios moters namuose sukrėtė Kiniją: kam dar pasiryžusi valdžia? (35)

Vaizdo įrašas, kuriame mirtinai užtalžomas izoliacijoje dėl COVID-19 esančios moters šuo,...

COVID-19 protrūkis mažame miestelyje parodė, kaip galėtų baigtis pandemija (30)

Tai turėjo būti vasariška šventė. Tūkstančiai pramogautojų Liepos 4-ąją susirinko į...

D+William Horobin ir Christopher Condon

Pasaulinės mokesčių derybos virsta derybomis su JAV: nesame „kvaili“ (1)

Derybininkai, tikslinantys naujojo pasaulinio pelno mokesčio režimo detales, svarsto susitarimą,...

Top naujienos

50 minučių Dulkio klausęs Sysas neteko kantrybės: atsakykite bent Vandai iš Eišiškių (62)

Rengiama sveikatos apsaugos sistemos pertvarka sukėlė daug klausimų politikams ir savivaldos...

Netiki oria senatvės pensija iš „Sodros“: arba diržus veržtis reikia dabar, arba nusiteikti dirbti ilgai

Investicijų ekspertai vertina, kad, atsižvelgiant į naujausias tendencijas, senatvėje laukia...

Prancūzijoje – netikėtas raginimas aukščiausiu lygiu: skubiai skiepytis ne tik nuo koronaviruso (82)

Prancūzijoje šiuo laikotarpiu, kai visi kalba apie kovidą, – netikėtas priminimas aukščiausiu...

Iš Pietų Afrikos epidemiologo – naujienos dėl vakcinų veiksmingumo prieš omikron

Dabartinės vakcinos nuo COVID-19 tikriausiai veiksmingai apsaugo nuo sunkios ligos formos ir...

NVSC grįžta prie buvusios tvarkos: anketą privalo užpildyti visi keliautojai (1)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) praneša, kad jau antrą savaitę Lietuvos oro...

Aiškėja, kiek brangs elektra: daliai gyventojų gali tekti mokėti iki 19 proc. daugiau (61)

Rinkose smarkiai išbrangus energijos ištekliams, elektra daugumai reguliuojamų buitinių vartotojų...

Prekybos tinklai skelbia, kaip dirbs per šventes: ragina prekėmis pasirūpinti iš anksto (11)

Penki didieji prekybos tinklai pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, nedirbs.

Lietuvių prekės ženklo kūrėjos drabužius ėmė kurti taip, kaip kiti net neišdrįsta (1)

Kurti tvarų mados prekės ženklą iki šiol yra itin sudėtinga. Tam šiuolaikinės kartos kūrėjai...

Sirgdama COVID-19 į gatvę išėjusi gydytoja lieka nubausta tūkstantine bauda (13)

Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti 2 tūkst. eurų baudą gydytojai, kuri, susirgusi COVID-19...