Didžiojoje pasaulio dalyje artėjant žiemai, o gamtinių dujų kainoms pasiekus rekordinį lygį, viso pasaulio ekonomikos konkuruoja dėl ribotos anglies pasiūlos. Grumtynių centre stovi Kinija, kurios atsargos menkos, o paklausa – visų laikų aukščiausia. Nešvariausias iškastinis kuras, bandęs nesėkmingai kovoti su švaresniais energijos šaltiniais, dabar su trenksmu sugrįžta, o tai apsunkina tarptautines derybas dėl klimato, turinčias prasidėti vos už kelių savaičių.
Kinija padidins anglies pirkimą „bet kokia kaina, kad žiemą būtų užtikrintas šildymas ir elektros gamyba“, teigiama pirmadienį paskelbtame Kinijos elektros tarybos pranešime. Nors daugiau nei 90 proc. šalyje sunaudojamo kuro iškasama čia pat Kinijoje, per trumpą laiką padidinti vietinę produkciją būtų sunku.
Europietiška anglis pabrango iki 13 metų aukščiausio lygio, o Australijos Niukaslio anglis per pastaruosius metus išaugo daugiau nei trigubai ir siekia 2008 m. rekordą. Kinijos terminės anglies ateities sandoriai Džengdžou žaliavų biržoje trečiadienį pakilo net 3,6 proc. ir pasiekė dienos rekordą trečią sesiją iš eilės.
Prieš keletą mėnesių Kinijos pirkėjai buvo atsidūrę neatidėliotinų sandorių rinkos nuošalyje, skųsdamiesi, kad kainos per aukštos, ir girdamiesi, kad gali atlaikyti audrą su vidaus atsargomis, pasakoja prekybininkai, turintys žinių šiuo klausimu. Dabar tie patys pirkėjai traukia kitokią giesmelę, kadangi jėgainių operatoriai nerimsta, prašydami prekiautojų ir importuotojų ieškoti užjūrio krovinių, teigia šaltiniai.
Tuo tarpu prognozuojama, kad anglies naudojimas Europoje žiemą išaugs dėl mažesnės atsinaujinančios energijos gamybos, rekordiškai aukštų gamtinių dujų kainų ir planuojamų branduolinių reaktorių uždarymų. Daugybė Indijos anglies jėgainių perspėja, kad atsargos pavojingai artėja į pabaigą, o daugiau nei pusė šalies jėgainių atsargų turi mažiau nei savaitei. Šaliai prireiks tiekimo iš užsienio, kad būtų kompensuota menka vidaus gamyba, o tai dar labiau įtemptų ir taip silpną neatidėliotinų sandorių rinką.
„Azija neturi pakankamai anglies“, – sako Saadas Rahimas, pagrindinių prekybos namų „Trafigura Group“ vyriausiasis ekonomistas.
Nesutarimai su Australija
Tradiciškai Kinija beveik visas anglies atsargas pirkdavo iš Azijos gamintojų, tačiau viskas pasikeitė praėjusiais metais, kai ji nustojo pirkti iš Australijos, kilus politiniam ginčui tarp kadaise artimų prekybos partnerių. Šalių nesutarimai sukėlė sporadinių trūkumų.
Kaip alternatyvą Kinija pradėjo didinti anglies importą iš kai kurių Pietų Azijos ir ilgalaikių Europos tiekėjų. Remiantis muitinės duomenimis, šalis šiemet iš Pietų Afrikos jau importavo 4,4 mln. tonų terminės ir koksinės anglies, palyginus su nuliu 2015–2020 m. Importas iš Rusijos, pagrindinės tiekėjos į Europą, šiemet padvigubėjo, o pristatymai iš JAV išaugo septynis kartus.
Tuo metu Europa bando nugvelbti Azijos siuntas. Rytų Europos importuotojai perka anglį iš Australijos – netikėtas žingsnis, iliustruojantis, kaip beviltiškai jos trūksta, teigia prekybininkai.
Šešių pagrindinių Kinijos energijos grupių atsargos sumažėjo 31,5 proc., palyginus su praėjusiais metais, ir siekia žemiausią sezono lygį nuo 2017 m., rugsėjo 27 d. ataskaitoje rašė „Morgan Stanley“ analitikai, įskaitant Sarą Chan. „Sumažėjusios nepriklausomų energijos gamintojų atsargos sparčiai padidino anglies paklausą, todėl sezoniškai silpnu laikotarpiu stebimas anglies kainų šuolis“, – teigė jie.
Audringa paklausa
Nors Kinija iškasa pusę pasaulio anglies, jos pasiūla nebesuspėja paskui audringą paklausą. Šiluminės energijos gamyba rugpjūčio mėnesį buvo 14 proc. didesnė nei pernai, o anglies gamyba padidėjo vos 4,4 proc., daugiausia dėl saugumo priemonių, įvestų po daugybės mirtinų avarijų kasyklose. Nuo birželio pradžios importas pakilo daugiau nei 20 proc., tačiau šaliai reikia dar daugiau, norint užpildyti atotrūkį tarp pasiūlos ir paklausos.
„Atsižvelgiant į anglies trūkumą šalyje, reikia tikėtis, kad Kinija pradės aktyviau ją pirkti“, – teigia „Braemar ACM Shipbroking“ sausųjų krovinių tyrimų analitikas Abhinavas Gupta.
Dar blogiau tai, kad sumažėjo pasaulinės anglies atsargos, nes pagrindinės gamintojos – Kolumbija ir Indonezija – kovojo su liūtimis, o dalis kasyklų kitose šalyse buvo uždarytos dėl pandemijos. Pastaraisiais metais investicijos į naujus kasybos projektus beveik sustojo, nes bankai sumažino paskolas anglies kompanijoms, pasauliui siekiant išvengti niūriausių klimato kaitos padarinių.
„Kai kuriose rinkose stebime anglies trūkumą“, prasidėjusį po Europos energetikos krizės, interviu sakė Kolumbijos energetikos ir kasybos ministras Diego Mesa Puyo. Dėl krizių užsienyje Dominikos Respublika susidūrė su anglies sutarčių problemomis, o Kolumbija bando užsitikrinti nors šiokį tokį tiekimą iš savo pačios kasyklų, pridūrė jis.
Anot „Xcoal Energy & Resources LLC“ generalinio direktoriaus Ernie Thrasherio, dėl darbo jėgos trūkumo sunku rasti naujų kalnakasių. Kai kurie dabartiniai „Xcoal“ pristatymai išaugus paklausai vėluoja nuo dviejų iki keturių savaičių, nors E. Thrasheris šiuos sutrikimus apibūdino kaip „pakankamai įprastus“.
Kinijos galimybės tvarkytis su pasauline pasiūlos krize atrodo ribotos. Pekinas galėtų nuspręsti atšaukti australiškos anglies importo draudimą, nors politiškai tai būtų nelabai malonu. Arba vyriausybė galėtų nutarti apriboti tiekimą gamykloms ekonominio augimo sąskaita.
„Jei pažvelgsite į kinus, jie nesugebėjo atnaujinti atsargų per laikotarpį, numatytą atsargų atnaujinimui, – anksčiau šį mėnesį sakė Janas Dielemanas, „Cargill International“ jūrų transporto verslo vadovas. – Matome labai stiprią energijos rinką, kuri per ateinantį žiemos laikotarpį turėtų išjudinti daug anglies krovinių.“
