„Visai importuotai mėsai atliekame nukleorūgščių tyrimus. Vartotojams nėra ko nerimauti“, – žada Li Xingzhen, vadovaujanti prekybos centrui „Ole“, kuris apie 70 proc. visų maisto prekių importuoja iš užsienio. Jos pažadas atspindi naujus iššūkius, su kuriais susiduria mažmenininkai: daugelis Kinijos pirkėjų nenoriai perka užsienietiškus maisto produktus po to, kai buvo pranešta apie „Covid-19“ infekcijas tarp žmonių, tvarkančių šias prekes.
Kinijos jūrų gėrybių importas pernai sumažėjo 12,5 proc., o gruodžio mėnesį, lyginant su situacija prieš metus, susitraukė visais 32 proc. Nors bendras mėsos pirkimas išlieka tvirtas, nes trūksta vidaus pasiūlos, spaudimas pasaulinei maisto pramonei gali tik didėti: „Rabobank Group“ prognozuoja, kad Kinijos mėsos importas šiais metais gali smukti net 30 proc., lyginant su rekordiniais 2020 m.
Vartotojų nepasitikėjimą bent iš dalies skatina vyriausybės pareiškimai, mat ši ėmėsi vis drastiškesnių žingsnių, siekdama sumažinti viruso plitimo per maisto importą riziką, nors dauguma tarptautinių sveikatos institucijų tokio perdavimo tikimybę laiko niekine. Pasaulio sveikatos organizacija praneša, kad nėra jokių įrodymų, jog žmonės galėtų pasigauti virusą per maistą ir maisto pakuotes, o JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai teigia, kad tikimybė užsikrėsti „Covid-19“ nuo šaldyto maisto – itin maža.
Tai diskusija, turinti atgarsį visame pasaulyje ir kelianti vis daugiau nesutarimų, nes Kinija yra viena didžiausių daugelio maisto produktų pirkėjų pasaulyje, be to, jai tenka net 45 proc. pasaulinės kiaulienos prekybos. Kinai su savo šaldyto maisto teorija žengė dar toliau: valstybinė žiniasklaida tvirtina, kad virusas į šalį galėjo patekti per šaldytus produktus ar jų pakuotes.
Tai vyksta tuo metu, kai koronaviruso kilmės medžioklė tampa vis labiau politizuota: PSO komanda šiuo metu Uhane toliau tiria „Covid-19“ ištakas, o JAV propaguoja idėją, esą virusas galėjo pasprukti iš miesto laboratorijos – šį įtarima Kinija griežtai neigia.
Kinijoje, kurios gyventojai didžiuojasi iš esmės sėkmingai suvaldytu virusu, kai kurie vartotojai darosi atsargesni tokių produktų kaip užsienietiškos jūrų gėrybės atžvilgiu. Prekybos centre „Ole“ nebuvo pastebėta pirkėjų, kuriuos būtų sudominusi nuolaida krevetėms iš Malaizijos.
„Man patinka importuotos krevetės, tačiau šiuo metu galiu pakentėti jų nevalgiusi, – teigia Jia Jinghong, pensininkė iš Pekino. – Šiuo metu tai rizikinga. Nenoriu rizikuoti.“
Kinijos susirūpinimas maisto pakuotėmis prasidėjo dar birželio mėnesį, kai šalis kaip galimą Pekino infekcijų atgimimo kaltininkę įtarė importuotą lašišą. Nuo lapkričio mėnesio vartotojai gali patikrinti šaldytų maisto produktų kilmę ir tiekimo grandinę, taip pat viruso testavimo sertifikatus, nuskenuodami privalomus QR kodus.
Kinija taip pat pareikalavo masiškai tikrinti ir dezinfekuoti visą šaldyto maisto importą, sukeldama dideles uostų spūstis ir pailgindama muitinės įforminimo laiką nuo vienos savaitės iki vieno mėnesio. Kai kurie mažesni miestai draudžia pardavinėti importuotą mėsą. Pekine ir Šanchajuje reikalaujama, kad prekybos centrai turėtų atskiras lentynas ir skyrius importuotam šaldytam maistui, siekiant išvengti užkrato.
Tokie žingsniai gali turėti rimtų padarinių užsienio tiekėjams. Griežti patikrinimai sutrikdė pardavimus ir gali sumažinti šalies kiaulienos importą, sakė Kinijos žemės ūkio mokslų akademijos Gyvulininkystės instituto mokslininkas Zhu Zengyongas. Poveikis bus ypač reikšmingas maždaug nuo kovo iki balandžio, po Kinijos Naujųjų metų sezono paklausos piko. Importo nuosmukis sutampa su Kinijos naminių kiaulių populiacijos atsigavimu po afrikinio kiaulių maro protrūkio 2018 m., pažymėjo Z. Zhu.
Praėjusių metų ataskaitoje valstybinis laikraštis „Global Times“ iškėlė idėją, kad koronavirusas į Uhaną, kur pirmą kartą buvo nustatytas naujasis koronavirusas, galėjo patekti kartu su importuotais šaldytais produktais. Kinija taip pat susidomėjo tyrimais, rodančiais, kad JAV ir Italijoje infekcijų būta anksčiau nei Uhane.
Tačiau tik nedaugelis ekspertų šioms teorijoms pritarė: vis dar tyrinėjamos paslaptingos aplinkybės, kuriomis virusas nuo šikšnosparnių, įtariamo koronaviruso šaltinio, buvo perduotas žmonėms. Vieni teigia, kad patogenas galėjo kažkokiu būdu tiesiogiai pereiti nuo šikšnosparnių žmonėms, o kiti svarsto, kad tam galėjo pasitarnauti koks nors tarpinis gyvūnas.
Pastaraisiais mėnesiais Kinija tvirtino, kad patogeno pėdsakų buvo rasta ant importuotų šaldytų maisto produktų ar jų pakuočių, ir susiejo tai su protrūkiais didžiuosiuose Daliano, Tiandzino ir Čingdao uostamiesčiuose.
Nuosmukį jaučia net smulkūs verslai. Sarah Ye, internetu prekiaujanti mažmeniniais kūdikių produktais, dabar susiduria su ypač sunkia užduotimi parduoti importuotus užkandžius jaunoms motinoms „WeChat“ grupėje, kurią ji įkūrė savo verslui: įsibaiminusias klientes nelengva įtikinti, kad produktai neužkrėsti „Covid-19“. Rengdama reklaminę kampaniją, skirtą parduoti lydytus sūrelius, ji įkėlė pakuotės koronaviruso tyrimo ataskaitą, kurioje nurodytas neigiamas rezultatas.
