Priežastis: remiantis Guangdžou įsikūrusios konsultacinės firmos „WAYS Information Technology“ duomenimis, beveik 30 proc. praėjusiais metais Liučžou parduotų automobilių buvo elektriniai. Tai daugiau nei penkis kartus viršija Kinijos vidurkį ir keturių milijonų gyventojų miestą paverčia didžiausios pasaulyje elektromobilių rinkos faktine sostine.
Pasauliniu mastu jis atsilieka tik nuo Oslo. Maža to, Liučžou oro ir vandens kokybė yra viena iš geriausių Kinijoje, kurią kamuoja dusinanti tarša.
Šie ekologiški dividendai – netikėtas miesto valdžios pastangų padaryti Liučžou elektromobilių gamybos centru privalumas, bendromis pastangomis įveikiant susirūpinimą dėl kelionių diapazono, patikimumo ir akumuliatorių saugumo, kurie stabdo elektromobilių įsisavinimą visame pasaulyje. Bendradarbiaudamas su vietiniu automobilių gamintoju „SAIC-GM-Wuling Automobile Co.“, kurio nedidelis, juokingai pigus elektromobilis per pastaruosius devynis mėnesius Kinijoje buvo pats paklausiausias ir pralenkė netgi „Tesla Inc.“, miestas taip pat paskelbė daugybę paskatų: nuo išsamių bandomųjų važiavimų iki nemokamų automobilių stovėjimo aikštelių ir keliasdešimties tūkstančių įkrovimo stotelių, šitaip skatinant žmones įsigyti elektromobilius.
Tai požiūris, kurį galėtų nusižiūrėti ir kiti pasaulio miestai, mėginantys įtikinti vairuotojus atsisakyti benzininių kledarų, kad pasiektų ambicingus išmetamųjų teršalų rodiklių mažinimo tikslus.
Nors vyriausybės nuo Vokietijos iki JAV siūlosi subsidijuoti elektromobilių įsigijimą, pardavimai vis dar gerokai atsilieka nuo įprastų automobilių, neskaitant kelių išskirtinių šalių Europoje, tokių kaip Norvegija ir Švedija. Liučžou strategija taip pat gali būti pravarti tradiciniams automobilių gamintojams, tokiems kaip „General Motors Co.“ ir „Volkswagen AG“, kurie dešimtis milijardų dolerių pumpuoja į elektromobilius tikėdamiesi, kad ateitis priklausys jiems. „BloombergNEF“ duomenimis, praėjusiais metais visame pasaulyje naujos energijos transporto priemonės sudarė kiek mažiau nei 4,5 proc. visų keleivinių transporto priemonių pardavimų.
„Iš pradžių žmonės turėjo daug rūpesčių dėl elektromobilių saugumo ir įkrovimo patogumo, – interviu sakė Gou Yi, Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos Liučžou skyriaus viršininko pavaduotojas. – Pasistengėme užtikrinti, kad mūsų piliečiai naudodami elektromobilius jaustųsi kuo patogiau. Žmonės suprato, kokie ekonomiški ir paprasti jie yra ir koks švarus tapo mūsų oras po to, kai keliuose pasirodė vis daugiau ir daugiau elektromobilių.“
Pirmasis Liučžou žingsnis buvo supažindinti dvejojančius gyventojus su elektromobiliais. „SAIC-GM-Wuling“ – JAV milžinės „General Motors“ ir valstybės remiamų „SAIC Motor Corp.“ bei „Guangxi Automobile Group Co.“ bendra įmonė –2017 m. surengė nemokamą dešimties bandomųjų važiavimo mėnesių kampaniją.
Daugiau nei 15 000 žmonių pasiėmė pabandymui automobilių gamintojo modelį „Baojun E100“, palikdami įmonei 12 000 atsiliepimų. Kampanija buvo tokia populiari, kad laisvi laiko tarpsniai buvo išgraibstyti per kelias minutes, o 70 proc. bandyme dalyvavusių vairuotojų automobilį galiausiai nusipirko.
Tada „Wuling“ ištyrė gyventojų poreikius ir vairavimo įpročius, pritaikydamas „Baojun E100“ kasdieniam važinėjimui mažiau nei 30 kilometrų ribose. Nedidukas dvivietis automobilis – maždaug dvigubai trumpesnis už „Tesla Model X“ ir savo išvaizda panašus į „Smart“ – nedaug ir tekainuoja (apie 5000 dolerių). Tai ne tik padeda lengviau jį įsigyti, bet ir sumažina eksploatavimo išlaidas, tokias kaip draudimas.
Tolesnė paskata: vairuotojai gali uždirbti iki 1000 juanių (160 dolerių) per metus, jei nuvažiuos bent 10 000 kilometrų. Už elektromobilių propagavimą atsakingas pareigūnas Hua Yongas teigė, kad pirmaisiais metais vairuodamas elektromobilį jis uždirbo 500 juanių, o kitais metais – 400 juanių, o Gou Yi sako, kad kasmet gavo maksimalų apdovanojimą.
Mini automobiliai, kuriuos Liučžou pamatysi ant kiekvieno kampo, leido valdžiai visame mieste sukurti 15 000 papildomų stovėjimo vietų. Jų mažumas reiškia, kad jie gali parkuotis anksčiau nenaudotuose žemės plotuose, pavyzdžiui, ant šaligatvio krašto.
Būtent tai patiko 30-mečiui banko darbuotojui Zhangui Jiagengui, kuris sako, kad jo „Baojun E200“ eksploatacijos išlaidos beveik nepastebimos. Už kilometrą jis moka apie 0,1 juanio, arba 2 centus, ir gauna neribotą nemokamą parkingą tam skirtose elektromobilių aikštelėse, arba dvi valandas nemokamai įprastose automobilių stovėjimo aikštelėse. J. Zhangas prisipažino, kad retai tevairuoja kitą savo automobilį – „Subaru“ visureigį.
„Jei gaminsite elektromobilius, kurie bus ir prieinami, ir patogūs, jie pakeis žmonių dviračius, paspirtukus ar bet ką, kuo jie važinėja, – sako Billas Russo, Šanchajauskonsultacijų firmos „Automobility Ltd.“ vadovas. – Mažesniuose Kinijos miestuose paprastai trūksta viešojo transporto galimybių, o lengvai įperkamas elektromobilis galėtų išplėsti mieste važinėjančių gyventojų ratą.“
Kadangi šiuos automobilius galima įkrauti iš įprasto namų elektros lizdo, „Wuling“ visame Liučžou galėjo įrengti įkrovimo taškus už nedidelę dalį įprastos elektromobilių infrastruktūros kainos. Dabar mieste yra apie 30 000 įkrovimo vietų. Kitoje akcijoje pirkėjai drąsinami elektromobiliais važiuoti specialiomis autobusų juostomis – daug laiko sutaupanti privilegija piko metu ar per kamščius.
Kitaip nei vakaruose, Liučžou pagrindinė motyvacija įsisavinti elektromobilius buvo vietinės automobilių pramonės, kuri sudaro maždaug pusę visos miesto pramonės produkcijos, palaikymas. Kinija dominavimą naujoje automobilių eroje paskelbė nacionaliniu prioritetu, o vietinė valdžia tuo pasinaudojo, užsitikrindama Pekino paramą ir finansavimą. Nors tai gal ir nėra strategija, kurią būtų galima pakartoti kitur, Liučžou ji atsiperka: automobilių pramonės produkcija per pirmąjį ketvirtį padidėjo 64 proc. dėl sparčiai augančios elektromobilių paklausos, kuri daugiau nei patrigubėjo.
Nauda aplinkai taip pat akivaizdi. Liučžou neatsisakė senesnės sunkiosios pramonės – horizonte vis dar stūkso plieno fabrikai, iš kurių kaminų driekiasi balti dūmai, – tačiau Liudžiango upės, kuri vinguriuoja per visą miestą ir tiekia upines sraiges, iš kurių vietiniai verda pamėgtą sriubą, vandens kokybė pagerėjo ir dabar užima pirmąją vietą tarp Kinijos vidaus upių. Oro kokybė mieste maždaug 97 proc. viso laiko 2020-aisiais buvo vertinama kaip puiki, palyginus su vos 76 proc. sostinėje Pekine.
Liučžou planuoja teikti šiam sektoriui netgi dar daugiau paramos, skatindamas tiekimo grandinių lokalizaciją ir remdamas technologines naujoves bei eksportą.
Pasak Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos vietos skyriaus direktoriaus pavaduotojos Mo Chunyan, iki 2030 m. siekiama dvigubai padidinti automobilių pramonės apimtį – iki 500 mlrd. juanių. Neverčiant pastūmėti žmones elektromobilių link yra iššūkis, sakė Jochenas Siebertas, Singapūro „JSC Automotive“ generalinis direktorius. Guangsi provincijos, kurioje įsikūręs Liučžou, valdžia bando išplėsti strategiją, įtraukdama ir kitus miestus kitose Kinijos dalyse.
„Miestai turėtų palaikyti lengvas ir mažas transporto priemones, nes jos gali tilpti bet kur ir nesunaudoja per daug energijos, – teigė J. Siebertas. – Tai turėtų būti ateitis.“
