Pastangos įtikinti kitas vyriausybes uždrausti naudoti „Huawei“ įrangą kuriant naujos kartos 5G mobiliojo ryšio tinklų infrastruktūrą, pasiekė aklavietę, – net tarp artimų sąjungininkų. Kol kas tik saujelė šalių, įskaitant Australiją ir Japoniją, prisijungė prie Jungtinių Valstijų raginimo boikotuoti Kinijos bendrovę.
Nė viena Europos valstybė kol kas nepasekė šių šalių pavyzdžiu, net Jungtinė Karalystė (JK), pakursčiusi Londone praėjusį trečiadienį griežtą kritiką iš JAV valstybės sekretoriaus Mike‘o Pompeo lūpų.
„Dabar visiškai netinkamas metas trypčioti vietoje“, – sakė jis, pasitelkdamas buvusios JK premjerės Margaret Thatcher frazę, naudotą siekiant paraginti JAV siųsti pajėgas į Kuveitą 1990 metais, kai į jį įsiveržė Irakas. „Ar ji leistų Kinijai kontroliuoti ateities internetą?“
Tuo tapru „Huawei“ didina rekordinius pardavimus, skverbdamasi į naujas rinkas, pagal pasaulinius telefonų pardavimus aplenkdama „Apple“ ir įtvirtindama savo, kaip pirmaujančios pasaulinės telekomunikacijų įrangos tiekėjos. pozicijas.
Pozicijos JAV
Šiuo metu per nauja pasitikėjimo įgavusi „Huawei“ planuoja susigrąžinti savo pozicijas JAV, pastaruosius kelerius metus šioje rinkoje laikydamasi atokiai. Ji įtaisė ten patyrusią insaiderę Joy Tan, atsakingą už viešuosius reikalus Jungtinėse Valstijose, kur įmonė artimiausiais mėnesiais planuoja galingą reklaminę kampaniją žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.
„Huawei“ laimi“, – sakė Robertas Spaldingas, buvęs JAV karinių oro pajėgų brigados generolas ir Donaldo Trumpo Nacionalinės saugumo tarybos strategas, kuris atvirai kalba apie tai, kaip rizikinga leisti Kinijai dominuoti plėtojant naują belaidžių ryšio technologijų kartą.
Jungtinės Valstijos, regis, nepajėgios „padaryti nieko, kas iš esmės pakeistų situaciją“, sakė R. Spaldingas, šiuo metu dirbantis Hudsono institute vyresniuoju moksliniu bendradarbiu.
Jungtinės Valstijos taip pat teigia, kad Kinijos įstatymai verčia „Huawei“ bendradarbiauti su Pekino šnipinėjimo agentūromis ir kad „Huawei“ yra pasisavinusi kitų technologijų bendrovių intelektinę nuosavybę. JAV prašymu, Kanada praėjusių metų gruodį sulaikė Meng Wanzhou, „Huawei“ finansų direktorę ir vyriausiąją įkūrėjo, Reni Zhengfeik‘aus, dukrą, ir dabar Jungtinės Valstijos reikalauja jos ekstradicijos, kaltindamos pareigūnę pažeidus JAV sankcijas Iranui.
Į nuskambėjusius perspėjimus dėl „Huawei“ Europos bei Azijos šalys įsiklauso, tačiau dažniausiai jos tiesiog juos atmeta. To priežastis nesunku įžvelgti. „Huawei“ įranga yra patikima, pagrįsta pažangiausiomis technologijomis ir pigesnė nei jos konkurentų, sako Josephas Franellas, „Eastern Oregon Telecom“, regioninio JAV ryšio paslaugų teikėjo ir vienos iš pirmųjų „Huawei“ klienčių, generalinis direktorius.
Šendžene įsikūrusi bendrovė pareiškė, kad jos įrangą naudoja 170-ies šalių vyriausybės bei klientai ir kad ji nekelia didesnės grėsmės kibernetiniam saugumui nei bet kurios kitos ryšių technologijų tiekėjos įranga. Guo Pingas, rotaciniu principu pirmininkaujantis „Huawei“, šių metų vasarį pareiškė, kad kaltinimų krušą prieš „Huawei“ sukėlė Vašingtono suvokimas, jog Jungtinės Valstijos atsilieka 5G technologijų kūrimo procese, ir kad tokie kaltinimai turi mažai ką bendra su saugumu.
Kampanija prieš „Huawei“ yra dalis didesnio masto geopolitinės kovos tarp JAV ir Kinijos, kurią kai kurie analitikai prilygina Šaltajam karui tarp Sovietų Sąjungos ir JAV. Tuo tarpu Europai šis JAV-Kinijos prekybinis ginčas labai nenaudingas ir tik pagilina konfliktą: žemynas mėgina atrasti pusiausvyrą tarp glaudžios partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis ir noro išplėsti verslą su Kinija, antra didžiausia prekybos partnere.
Pastaroji D. Trumpo provokacija – grasinimas padidinti tarifus Kinijos prekėms už 200 mlrd. JAV dolerių nuo 10 iki 25 proc., nes prekybos derybos esą juda pernelyg lėtai – dar labiau apsunkina situaciją.
Robertas Strayeris, JAV valstybės departamento įgaliotinis „Huawei“ klausimais, praėjusį trečiadienį pareiškė, kad Europa žengė svarbų pirmąjį žingsnį. Pasak R. Strayerio, departamento sekretoriaus pavaduotojo, atsakingo už kibernetinę politiką, Prahos susitarimas, jei jo būtų griežtai laikomasi, galėtų sudaryti sąlygas uždrausti Kinijos įmonių įrangos naudojimą 5G tinkluose. Jis atmetė pasvarstymus, esą pernelyg silpnos priemonės prieš „Huawei“ rodo, kad Jungtinės Valstijos jau pralaimėjo kovą. „Nors dar nematėme draudimų naudoti kokios nors konkrečios bendrovės įrangą, mano nuomone, tam dar neatėjo laikas“, – sakė R. Strayeris.
Tačiau Prahos susitikimo pasiūlymai gali paskatinti kai kurias Europos valstybes laikytis vadinamojo „dviejų lygių“ reikalavimų: atsisakyti „Huawei“ įrangos savo pagrindiniuose tinkluose, per kuriuos pereina dideli duomenų srautai, ir kartu leisti jai tiekti antenas ir kitą įrangą, atliekančią ne tokias jautrias funkcijas, elektroniniame laiške rašė „Eurasia Group“ analitikas Paulas Triolo‘as.
Jungtinė Karalystė (JK) yra linkusi laikytis panašaus pobūdžio požiūrio į savo 5G tinklą, šių metų balandį „Bloomberg“ agentūrai sakė šaltiniai, artimai susipažinę su situacija. Europos Sąjunga taip pat susilaikė nuo draudimo ir paprašė savo narių-valstybių įvertinti rizikas savo 5G tinklų infrastruktūrai bei pateikti išvadas iki liepos vidurio.
JAV perspėjimai
Italijos vyriausybė atmetė JAV perspėjimus, nes ji siekia sustiprinti prekybinius ryšius su Kinija. O Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė pasisakanti prieš siūlymą įvesti draudimą kokiai nors vienai atskirai bendrovei. Vokietija veikiau ketina parengti griežtesnes testavimo, priežiūros bei patvirtinimo gaires, kurios būtų taikomos visiems įrangos tiekėjams.
Visos Europos mobiliojo ryšio operatorės priešinasi planams drausti „Huawei“ įrangą, nes jos yra smarkiai priklausomos nuo įrangos tiekėjos ir laikosi nuomonės, kad jeigu būtų priverstos atsisakyti „Huawei“ paslaugų, iškiltų pavojus atsilikti nuo kitų pasaulio valstybių pagal 5G ryšio technologijų tinklų išsivystymo lygį.
Net „Vodafone Group Plc.“ siejama su „Huawei“. Kaip anksčiau pranešė „Bloomberg“, „Huawei“ programinė įranga, naudota jos Italijos verslo padalinyje, turi slaptų spragų apeiti apsaugos mechanizmus siekiant prieigos prie kompiuterinės sistemos. „Huawei“ patikino, kad problemos, nustatytos 2011 ir 2012 metais, buvo pašalintos ir kad daugelis kitų tiekėjų naudoja panašią įrangą problemoms diagnozuoti.
Bendrovė reikalauja, kad Jungtinėse Valstijose būtų panaikinti įstatymai, draudžiantys agentūroms, federaliniams rangovams ir dotacijų gavėjams plėtoti su ja verslą.
„Vienos bendrovės blokavimas JAV rinkoje neužtikrins tinklo saugumo“, – interviu sakė „Huawei“ atstovė spaudai JAV teritorijoje Joy Tan, pažymėdama, kad pasaulinis tiekimo tinklas yra smarkiai priklausomas nuo Kinijoje gaminamų elektronikos komponentų.
Ji pridūrė, kad „Huawei“ bendradarbiavo su Jungtinės Karalystės vyriausybe rengiant trečiųjų šalių sertifikavimo sistemą, kuri leidžia patikrinti, ar ryšio įrangoje esama spragų, vadinamųjų „galinių durų“, bei kitų kibernetinio saugumo grėsmių. J. Tan įsitikinimu, būtent tokio požiūrio bei principais turėtų vadovautis įstatymų leidėjai. Tačiau J. Tan sunkiai sekėsi įtikinti šiais argumentais Vašingtoną, kur bendrovė sumažino veiklos mastą mažiau nei prieš metus. „Huawei“ siekia būti išgirsta JAV Kongreso bei administracijos politikos formuotojų, bet „susitikimų su jais būta nedaug“, pridūrė ji.
Azijos valstybės atviros „Huawei“ iniciatyvoms ir vengia konkrečių viešų pareiškimų dėl korporacijos, kuri jų didžiulės Azijos kaimynės garbinama kaip „nacionalinė lyderė“.
Malaizijos premjeras Mahathiras Mohamadas šių metų balandį lankydamasis „Huawei“ teritorijoje, išsakė susidomėjimą galimybe bendradarbiauti su kinų bendrove dirbtinio intelekto srityje. Tailando pareigūnai vasarį priėmė „Huawei“ atstovus per 5G bandomosios įrangos pristatymą. O Indonezijos ryšių ministras nesureikšmino susirūpinimo dėl kinų bendrovės įrangos naudojimo.
Bendrovės finansinės veiklos rezultatai nerodo jokių atsitraukimo ženklų. Privataus kapitalo įmonės pirmojo ketvirčio pardavimai, lyginant su analogišku ketvirčiu prieš metus, padidėjo 39 proc. iki 26,8 mlrd. JAV dolerių. Per 2018 metus bendrovė uždirbo 8,8 mlrd. dolerių grynojo pelno, o pardavimai sudarė 106 mlrd. dolerių.
Pirmąjį metų ketvirtį ji aplenkė JAV korporaciją „Apple“ kaip antrą didžiausią išmaniųjų telefonų pardavėją, nusileisdama tik „Samsung Electronics Co.“. Bendrovės produkcijos tiekimo apimtys, lyginant su praėjusiais metais išaugo 50 proc., rodo rinkos tyrimo įmonės IDC duomenys. „Huawei“ plečia savo operacijas Brazilijoje, kur jau dabar užima gana tvirtas pozicijas; ji čia parduoda liukso klasės telefonus vartotojams, grįždama į rinką, kurioje nedalyvavo penkerius metus. Jos pasaulinė telekomunikacijų įrangos rinkos dalis 2018 metais šoktelėjo iki 29 proc., kai tuo tarpu prieš penkerius metus ji sudarė 20 proc., rodo tyrimų įmonės „Dell’Oro Group“ (Kalifornija) duomenys.
„Nemanau, kad mūsų šalis įdėjo pakankamai pastangų perspėdama likusias pasaulio šalis apie pavojų, kurį kelia „Huawei“, – sakė JAV senatorius Angusas Kingas, – Nes man atrodo, kad jei būčiau Jungtinė Karalystė ar Vokietija ir žinočiau faktus, neįsivaizduoju, kaip galėčiau ją įsileisti“.
„Huawei“ didinant savo rinkos dalį bei finansinę jėgą ir užsitikrinant artimiausių JAV sąjungininkų palankumą, bent jau kol kas „Huawei“ ir Donaldo Trumpo dvikovoje rezultatas 0:1, kinų naudai.
