Kaip pavyzdį panagrinėkime Australiją. Nepaisant 260 mlrd. Australijos dolerių (180 mlrd. JAV dolerių) finansinės bei ekonominės paramos injekcijos, nedarbas 15-24 metų amžiaus grupėje šoktelėjo iki 16,1 proc., palyginti su maždaug 5,5 proc. nedarbu virš 25 metų amžiaus kategorijoje. Ir tokia statistika fiksuojama šalyje, kuri nematė recesijos nuo dešimtojo dešimtmečio ir kuri yra priskiriama prie virusą pažabojusių šalių avangardo.
Maždaug ketvirtadalis jaunesnių darbuotojų neturi teisės į Australijos vyriausybės darbo užmokesčio subsidijavimo paketą, nes jie dirba pagal laikinas darbo sutartis ir nėra išdirbę dvylikos mėnesių, teigia Catherina Birch, bankininkystės grupės „Australia & New Zealand Banking Group Ltd.“ vyresnioji ekonomistė. Palyginimui, tokios teisės neturi tik 6,5 proc. visų kitų amžiaus grupių asmenys.
21-ų metų Elliotas Matthewsas – vienas iš tų, kuriam nepasisekė. Balandį, kai sužinojo, jog Sidnėjaus viešbutyje, kuriame dirbo, nebebus budėjimų, jam iki metų darbo trukmės buvo likusios tik pora savaičių.
„Šis langelis, pro kurį gali pralįsti, yra labai siauras, – kalbėjo E. Matthewsas apie vyriausybės reikalavimą. – Nors dabar visiems sunkus metas, daug žmonių iškrenta iš darbo rinkos dėl sistemos spragų.“
Ir tokių istorijų galima išgirsti ne tik Australijoje.
Pandemijai tebesitęsiant, išryškėja trūkumų kartų paletėje, kurių atsirado dar prieš dešimtmetį, kai finansų krizė skaudžiai kirto vadinamiesiems milenialsams ir paliko kartai Z – anot „Pew Research“, šiai kartai priskiriami žmonės gimę nuo 1996 m., – nesaugių darbo vietų ir ribotų galimybių palikimą.
Vakaruose, regis, nepaisant fiskalinės paramos, yra didesnė tikimybė, kad be darbo liks jauniausi darbuotojai.
Kartų nelygybė Australijoje – jau nuo seno žinoma problema. Jaunimo nedarbas iki COVID-19 svyravo virš 12 proc. lygio, ir buvo didesnis nei Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Singapūre, Japonijoje ir Honkonge, rodo Pasaulio banko (PB) duomenys. Būsto nuosavybės prieinamumas tarp jaunų australų yra žemiausias per visą istoriją, kainoms pakilus iki jiems neįveikiamos ribos –iš dalies kainų augimą pakurstė dosnios investiciniam turtui taikomos mokesčių lengvatos, kuriomis naudojasi vyresnieji australai.
Koronavirusui stumiant ekonomiką į pirmąją recesiją per beveik 30 metų, šios problemos tik gilės.
„Be šiuo metu vykdomos politikos, būtina esminė, tikslinė, ilgalaikė parama, siekiant užtikrinti, kad jauni žmonės nebūtų palikti užribyje, – sakė C. Birch. – Jaunų žmonių darbo rinka dabartinį sukrėtimą pasitinka daug nesaugesnė nei prieš pasaulinę finansinę krizę.“
Panaši padėtis ryškėja ir kitur.
Jungtinėje Karalystėje trečdalis 18-24 metų amžiaus darbuotojų, išskyrus studentus, prarado darbus arba buvo išleisti priverstinių nemokamų atostogų, palyginti su 15 proc. atitinkamoje 35-44 metų darbuotojų kategorijoje, rodo ekspertų grupės „Resolution Foundation“ atliktų apklausų duomenys. Asmenims, dirbantiems netipišką darbą, tarkim, pagal nefiksuoto darbo laiko arba laikinas darbo sutartis, sekasi dar prasčiau. Tam, kad atitiktum Jungtinės Karalystės darbo vietų paramos programos reikalavimus, iki kovo 19 dienos turėjai būti įsidarbinęs.
Tas faktas, jog tiek daug Z kartos žmonių dirba laikiną darbą, siejamas su pastarąja finansine krize. Nemažai darbo vietų, skirtų jauniems, nepatyrusiems specialistams, buvo panaikintos ir nebeatkurtos, jauni darbuotojai buvo priversti likti tokiuose pramonės sektoriuose kaip mažmeninė prekyba ar viešbučių verslas daug ilgiau nei ankstesnės kartos, teigia ekonominių tyrimų ekonomistė Shirley Jackson iš „Per Capita“, australų ekspertų grupės, tyrinėjančios nelygybės problemas.
Krečiant pandemijai, daugiau nei 18 proc. 15-24 metų amžiaus australų buvo priskirti prie „nepakankamai užimtųjų“ klasei, daugiau nei dvigubai daugiau nei bet kuri kita amžiaus grupė Australijoje ir 7 proc. punktų daugiau nei 2008 metais, pažymi C. Birch. Palyginimui, šis rodiklis Jungtinėje Karalystėje siekė 12 proc., rodo atitinkami lygintini Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenys.
„Susidaro įspūdis, kad mes nedirbame taip sunkiai kaip mūsų tėvai, skundžiamės daugiau nei jie skųsdavosi ir kad išleidžiame savo pinigus kvailiems nereikšmingiems dalykams, – sakė 25-erių metų Žaliųjų senatorius Jordonas Steele-Johnas, šiuo metu jauniausias Australijoje parlamento narys. – Yra daug daugiau darbo ieškančių žmonių nei yra mums tinkamų darbo vietų.“
Yra dar viena rizika: krizė ir Australijos vyriausybės atsakas į ją gali padidinti ir turtinius skirtumus. Pavyzdžiui, Australijos namų savininkai gali kreiptis su prašymu atidėti mokėjimus už paskolą pagal didelio masto programą, galiosiančią bent dar tris mėnesius
Laikinasis moratoriumas dėl nuomininkų iškeldinimo baigė galioti birželio viduryje tankiausioje apgyventoje Naujojo Pietų Velso valstijoje, ir jiems dažnai lieka viena išeitis: patiems derėtis su išnuomojamo būsto savininkais.
„Kai krečia panašaus pobūdžio krizės, išryškėja tai, kas jau ir taip yra taisytina, – sakė Nuomininkų sąjungos vykdomasis direktorius Leo Pattersonas Rossas. – Tokia tendencija tik padidins esančią nelygybę tarp tų, kurie valdo nuosavybę, ir tų, kurie jos neturi.“
Kita galimybė tiems, kurie atsiduria keblioje situacijoje, būtų įvertinti savo prieigą prie pensijos santaupų. Nors paprastai jos būna neliečiamos iki pasitraukimo į pensiją, vyriausybė sušvelnino taisykles dėl išankstinės prieigos. Nėra išsamių duomenų apie tai, kas turi tokią prieigą, bet jau atsiranda ženklų, kad jauni darbuotojai tuština savo varganus „puodus“.
Sveikatos pramonės pensijų fondo „Hesta“ teigimu, 18-24 metų amžiaus jaunuoliai, kurie kreipėsi dėl išankstinio lėšų išdavimo, išsiėmė beveik visas savo santaupas. Šios amžiaus grupės asmenų, kurie kreipėsi dėl išankstinės prieigos prie lėšų, vidutinis sąskaitos balansas nukrito beveik 80 proc. iki vos 1 050 Australijos dolerių, pranešė „Hesta“.
62-jų metų Australijos jaunimo ministras Richardas Colbeckas atmetė prašymą duoti interviu. Elektroniniame pareiškime atstovas spaudai pranešė, kad vyriausybė „supranta, jog jauni australai labai sunerimę dėl savo įsidarbinimo perspektyvos“. Jis atkreipė dėmesį į mokymo iniciatyvas, pradėtas dar iki COVID, „sutelktas į pastangas suteikti deramą pagalbą jauniems australams ir paskatinti juos įgyti naujų įgūdžių, pasirengti darbui, susirasti darbą ir jame išlikti.“
E. Matthewsas sako galintis gyventi su savo tėvais, ir dabar, kai ekonomika iš lėto atsiveria, jis sugebėjo įsidarbinti keletui pamainų restorane, kuriame dirbo anksčiau. Vis dėlto jis supranta, kokia pažeidžiama yra jo karta.
„Šiuo metu nesijaučiu saugus dėl ateities, – sakė jis. – Neturiu daug santaupų, kuriomis galėčiau kliautis.“
Ekonomistė Sh. Jackson situaciją apibūdino daug tiesiau, vengdama užuolankų: „Kartų randai – kai jaunimas paliekamas už darbo rinkos ribų ilgą laiką – mažina jų šansus susirasti geresnius darbus ateityje, – sakė ji. – Tai tiksinti laiko bomba.“
