Parlamente visuotinai sutariama, kad 30 proc. būsto paskolos palūkanų išlaidų sumažinimas turėtų būti palaipsniui panaikintas – šį žingsnį palaiko tiek centrinis bankas, tiek šalies finansų reguliuotojas. Tačiau abi valdančiosios Švedijos mažumos koalicijos partijos nesutaria dėl jo įgyvendinimo skubos.
Švedijos būsto ralis atspindi nekilnojamojo turto bumus nuo Kanados iki Naujosios Zelandijos, o „Bloomberg Economics“ praėjusį mėnesį jį įvertino kaip karščiausią Europoje. Tokia dinamika kai kurias pinigų institucijas skatina kelti palūkanų normas, tačiau „Riksbank“ nenoras to daryti, stengiantis laikytis savo infliacijos tikslų, verčia apmąstyti kitas galimybes.
Švedija kartu su JAV išsiskiria kaip šalis, kurioje vis dar leidžiamas hipotekos palūkanų atskaitymas, o tai iš esmės yra paskata vidurinei klasei įsigyti nuosavus namus. Tokios politikos atšaukimas gali būti pavojingas, kaip liudija JK, kuri išgyveno ilgus metus trukusią būsto katastrofą po to, kai 1988 m. panaikino panašią lengvatą.
„Be abejo, tenka pripažinti, kad reikia imtis ko nors reikšmingesnio, tačiau tai nėra taip paprasta, – interviu telefonu sakė Helena Bornevall, „Handelsbanken“ ekonomistė. – Jei radikalių priemonių imsimės pernelyg skubotai, rinkai kils pavojus.“
Šis susirūpinimas suteikia Švedijos koalicijai pauzę pamąstyti. Žaliųjų partijai atstovaujanti finansų rinkų ministrė Asa Lindhagen siekia pradėti mažinti atskaitymą jau kitais metais, o socialdemokratų finansų ministrė Magdalena Andersson prieš nutraukiant paskatas nori pasiekti platesnį politinį susitarimą. Vis dėlto abi sutaria, kad bet kokie pokyčiai turėtų būti laipsniški.
„Jie turėtų būti nuspėjami ir įgyvendinami iš lėto, be to, reikia užtikrinti, kad namų ūkiams bus kompensuojama“, – šio mėnesio pradžioje žurnalistams sakė M. Andersson.
Nors didžiausioje Šiaurės valstybėje būsto kainos per pastaruosius 12 mėnesių pakilo apie 20 proc., politinis jautrumas nekilnojamojo turto atžvilgiu užaštrėjo po krizės, kurią birželį sukėlė planai panaikinti būsto nuomos reguliavimą ir kuri vos nepaskatino surengti pirmųjų skubių rinkimų nuo 1958 m.
Atšaukus mokesčių lengvatą, vyriausybės iždas teoriškai pasipildytų maždaug 20 milijardų kronų (2,3 mlrd. dolerių), nors niekas nepritaria staigiam jos pašalinimui.
Robertas Boije, valstybinio būsto paskolų teikėjo „SBAB“ vyriausiasis ekonomistas, perspėja, kad panaikinus hipotekos palūkanų atskaitymus, šalyje būsto kainos galėtų nukristi net 30 proc., teigiama jo straipsnyje „Dagens Industri“.
Švedijos būsto kainos nuo 2010 m. pakilo maždaug 74 proc. – tai daugiau už Europos Sąjungos vidurkį (31 proc.), tačiau atitinka Vokietijos skaičius ir nusileidžia Estijai, kurios 127 proc. kainų padidėjimas, kaip rodo „Eurostat“ duomenys, buvo didžiausias tarp visų 27 valstybių narių.
„Riksbank“ valdytojas Stefanas Ingvesas neseniai šalies namų ūkių skolų augimą palygino su sėdėjimu ugnikalnio viršūnėje. Švediją gali ištikti „sunkiai suvaldomas scenarijus“, jei būsto disbalansas nebus sprendžiamas, perspėjo jis neseniai vykusiame centrinio banko posėdyje.
Jo paties institucija sulaukia kritikos dėl žemų palūkanų normų išlaikymo ir padengtų obligacijų, kurios finansuoja šalies hipotekas, pirkimo.
Tik nuosaikieji, šiuo metu didžiausia Švedijos opozicijos partija, atvirai priešinasi mokesčių reformai, kol kiti reikalauja laipsniško mažinimo, kad būtų išvengta rinkėjų, kuriems yra palankūs dabartiniai nekilnojamojo turto mokesčiai (Tarptautinio valiutos fondo įvardijami kaip „ypač žemi“), suerzinimo.
Jau matomi ir atvėsimo požymiai. Gyvenamojo turto kainos birželį sumažėjo 0,5 proc., o metinis kainų augimas sulėtėjo iki 16,8 proc., palyginus su 17,9 proc. gegužę, rodo „Nasdaq OMX Valueguard-KTH Housing Index“. Vienos šeimos namai, kurie ir skatina ralį, nuo gegužės taip pat atpigo 0,8 proc.
Šiuo metu pagrindinis kainų vėsimo veiksnys yra Švedijos finansinės priežiūros tarnybos atnaujinta privaloma hipotekos amortizacija kitą mėnesį, nors analitikai nesitiki, kad ji ką nors ženkliai pakeis.
Nors „politinis šurmulys dėl mažėjančių palūkanų atskaitymų“ padeda švelninti kainas, jas vis tiek palaikys „solidžios“ namų ūkių pajamos, žemos palūkanų normos ir darbo rinkos atsigavimas, pranešime investuotojams teigė „SEB“ jaunesnioji analitikė Lara Mohtadi.
Pasak „Nordea“ ekonomisto Torbjorno Isakssono, atsisakyti mokesčių lengvatos reikėjo jau seniai. Jis mano, kad politikai dabar turėtų elgtis atsargiai.
„Atskaitymas turėtų būti mažinamas, nors ir šiek tiek pavėluotai“, – sakė jis.
