Bankų, įskaitant „JPMorgan Chase & Co.“ ir „UBS Group AG“, analitikai mažina prognozes dėl atnaujintų karantinų – kai kur griežtesnių nei bet kada – ir dėl perspektyvos, jog nauja koronaviruso atmaina, siaučianti Jungtinėje Karalystėje, apims visą žemyną.
O atsižvelgus į vakcinacijų vėlavimus dėl „Brexit“ sukeltų prekybos trikdžių, tikėtina, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks antrą ketvirtį iš eilės. Tai atkarotų situaciją 2020 metų pradžioje, net jeigu ir ne tokią rimtą, ir padidintų spaudimą įsiskolinusioms vyriausybėms bei Europos centriniam bankui (ECB), kitą savaitę rengsiančiam politikos nustatymo posėdį, skirti papildomą finansinę paramą.
Dažnai atnaujinamų duomenų rodikliai rodo, kad nors euro zonos ekonominis aktyvumas pirmąją šių metų savaitę paspartėjo žmonėms grįžus į darbą, jis daug mažesnis nei prieš metus.
Karantinai ir lėtos vakcinacijos „nepadeda“, sakė Katharina Utermoehl, vyresnioji „Allianz SE“ ekonomistė. „Ilgai trunkantys apribojimai, kurie iš pradžių buvo gana švelnūs, tampa vis didesne problema“, sako vyresnioji ekonomistė.
Dabartinėmis „Bloomberg Economics“ prognozėmis, euro zonos ekonomika per pirmuosius tris 2021 metų mėnesius susitrauks apie 4 proc. – tokios prognozės paremtos „pesimistinėmis“ prielaidomis dėl galimos ribojimų trukmės. Anksčiau buvo prognozuotas 1,3 proc. augimas.
„JPMorgan“, teigiantis, kad ketvirtąjį 2020 m. ketvirtį ekonomika patyrė didelį 9 proc. susitraukimą, dabar pirmąjį šių metų ketvirtį prognozuoja 1 proc. nuosmukį, palyginti su ankstesne 2 proc. augimo prognoze.
UBS prognozėmis, ekonomika šių metų pirmąjį ketvirtį smuks 0,4 proc., anksčiau prognozuotas 2,4 proc. augimas.
„Goldman Sachs Group Inc.“ prognozuoja nedidelį susitraukimą, „palaipsniui mažėjant dideliam netikrumui ir rizikoms“.
Įtakos plėtrai turi ir „Brexit“. „ING Groep NV“ teigimu, be viruso sukeltos sumaišties, gali vėl sumažėti eksporto apimtys po didelio pagyvėjimo metų pabaigoje, kai euro zonos bendrovės suskubo gabenti produktus į Jungtinę Karalystę iki galimo „Brexit“ be sutarties.
Nyderlandų bankas prognozuoja „geriausiu atveju“ nulinį augimą per artimiausius tris mėnesius ir teigia, kad ekonomika negrįš į ikipandeminį lygį iki bent 2023 metų.
„2021-ieji prasideda ne ta koja, – savo pranešime teigia vyriausias ekonomistas Peteris Vandenas Houte. – Pradėta vakcinacijos kampanija yra lėta ir kartais chaotiška.“
Pastebima nemažų skirtumų tarp narių valstybių. Vokietija labiau kliaujasi gamyba, gamyklos ir toliau veikia, nors privalomas vyriausybinis karantinas taikomas nebūtinomis prekėmis prekiaujančioms parduotuvėms ir didžiajai viešbučių ir maitinimo sektoriaus daliai. Anot „Bloomberg Economics“, šaliai greičiausiai pavyko užfiksuoti šiokį tokį augimą ketvirtąjį ketvirtį.
Visos vyriausybės patiria vis didesnį spaudimą suteikti fiskalinę paramą bendrovėms ir darbuotojams. Kreditais padengiamos išlaidos, padedant didelio masto ECB pinigų politikos skatinimo priemonėms, išlaiko skolinimosi kainas arti nulinio lygio.
Centrinis bankas dabar pratęsė savo obligacijų prikimo programą iki 2022 m. kovo. Tai reiškia, kad šiais metais jam galbūt neteks iš esmės koreguoti savo politikos. Anot „Citibank“, programą vis tiek vienaip ar kitaip teks vėl tęsti.
Staigmena vasarą?
Dauguma ekonomistų prognozuoja, kad atsigavimas galiausiai prasidės antrąjį metų ketvirtį – po daugiau ne metus trukusių bėdų. Šuolis bus staigus, bent jau pačioje pradžioje, vos tik ribojimai bus sušvelninti ir infekcijų mastas nuslūgs, kai vis daugiau gyventojų bus paskiepyti.
Užgniaužta paklausa gali paskatinti vartotojus išlaisvinti šimtus milijardų eurų vertės santaupas – o tai galimai pakurstys spartesnę infliaciją.
Europos Sąjungos beprecedentė 1,8 trln. eurų (2,2 trln. JAV dolerių) atsigavimo fondas ir daugiametis biudžetas jau apie antrąją šių metų pusę turėtų palaikyti augimą – valstybinės investicijos bus itin svarbios, jeigu bendrovės norės pataisyti savo krizės nualintus finansus.
„Mes tikimės, kad vyriausybės, norėdamos paskatinti atsigavimą, teiks ilgalaikę paramą, pereidamos nuo pajamų rėmimo iki paklausos skatinimo, – savo pranešime teigia UBS ekonomistas Reinhardas Clusė. – Nuolatinė pinigų politikos parama per 2021 metus ir galbūt 2022-aisiais atrodo garantuota.“
