Vyraujant žemoms palūkanų normoms, kenkiančioms tam tikro tradicinio turto grąžai, šie specifiniai finansinių paslaugų teikėjai šiomis dienomis užsivertę darbais. Mėgindami išsaugoti bažnyčių turtą, jie turi užtikrinti pusiausvyrą ir tuo pačiu išvengti investicijų į daug prieštaravimų keliančius sektorius ar šalis.
„Kadangi šiais laikais beveik negaunama jokių pajamų iš investicijų fiksuotomis palūkanų normomis, vis daugiau bažnytinių–labdaros institucijų kreipiasi į mus, kad padėtume joms profesionaliai valdyti jų lėšas, „Bloomberg“ agentūrai sakė banko „Bank für Kirche und Caritas“ valdytojas Richardas Boegeris. – Pernai valdomo turto apimtys išaugo 17,88 proc. mūsų kontroliuojamo investicijų portfelio“. R. Boegerio vadovaujamas bankas buvo įsteigtas kaip finansinė savitarpio pagalbos institucija Romos katalikų bažnyčioms 1972 metais.
Kitos bažnyčių remiami kreditoriai pasakoja panašias istorijas. „Bank für Kirche und Diakonie eG“ įsikūręs Dortmunde, tvirtina, kad vertindamas savo šios kategorijos klientų investicijas, liudija vis didesnį profesionalumą, sakė banko valdytojas Ekkehardas Thiesleris. „Viena iš to priežasčių yra tebesitęsiantis žemų palūkanų normų ciklas, kuris paskatino šio tipo investuotojus sumažinti pastoviųjų pajamų vertybinių popierių dalį ir dairytis naujų investicinių galimybių.“
Klausas Schraudneris, Kelne įsikūrusio banko „Pax Bank eG“ vadovas priėjo prie išvados, esą žemos palūkanų normos „daro aktyvų turto valdymą daug svarbesnį“.
Išsamios informacijos apie bendrą Vokietijos Katalikų bei protestantų bažnyčių turtą nėra. Tačiau politologas bei bažnyčios ekspertas pamėgino juos nustatyti.
„Remdamasis savo paties vertinimais, abi bažnyčios turi iš viso turto už maždaug 345 mlrd. eurų, - sakė jis.– Čia neįskaičiuotos jų „Caritas“ ir „Diakonie“ organizacijos, kurios turi nemažai nekilnojamojo turto“.
Bažnyčios, kovodamos prieš žemas palūkanų normas, siekia pagalbos ne tik iš tradicinių komercinių bankų, tokių kaip „Joh Berenberg Gossler & Company KG“, bet ir iš savo pačių specializuotų kreditorių, tokių kaip „Bank für Kirche und Caritas“. Pastarasis bankas, turėdamas 120 darbuotojų, mėgina įtikti katalikų vyskupijoms, ligoninėms ir religinėms bendruomenėms visos Vokietijos mastu.
Paderborne įsikūręs kreditorius siūlo specialiai pritaikytas turto valdymo strategijas, kai pradinė vertė siekia penkis milijonus eurų. Nemažai klientų savo investicijoms naudojasi banku, kaip patikimumo filtru. „ Pavyzdžiui, bendrovės, pažeidžiančios procedūras tokiose srityse kaip pinigų plovimas, kyšininkavimas ar korupcija, yra išbraukiamos iš minėto sąrašo, - sakė investicijų valdymo vadovas Bernhardas Matthesas. – Tabu laikomos ir obligacijos, platinamos šalių, kuriose galioja mirties bausmė, arba ginklų gamintojų akcijos“.
Tačiau filtras nedraudžia investicijų, susijusių su alkoholiu. „Vynas atlieka tam tikrą vaidmenį Katalikų liturgijoje, - pridūrė B. Matthesas, anksčiau dirbęs šalies banke „Deutsche Bank AG“ Liuksemburge.
Be tradicinio turto valdymo, bankas sukūrė tris savitarpio pagalbos investicinius fondus mažiau turtingiems investuotojams, kurie taip pat įsipareigotų laikytis etinių elgesio kodekso principų. Pastarąjį kartą toks fondas buvo įsteigtas 2016 m. pabaigoje, ir jis investuoja lėšas į besivystančių ekonomikų obligacijas. „Nemažai besivystančių rinkų siūlo grąžą, gerokai viršijančią infliacijos rodiklį, - sakė B. Matthesas. – Nemažai šių šalių įgyvendino struktūrines reformas, siekdamos stabilizuoti augimą, pagerinti savo užsienio skolos rodiklius bei išsaugoti pozicijas, taip pat, ne mažiau svarbu, pasiūlyti patikimą apsaugą investuotojams“.
Banko valdytojas R. Boegeris bankų reguliavimą apibūdino kaip didžiausią iššūkį. Nuolat naujai įvedami įstatymai ir nuostatos, kurie privalo būti įgyvendindami kasdieniame versle, tampa našta, sakė jis. “Mes esame priversti plėstis ir keisti savo vidinius procesus, sumokėdami už tai didelę kainą“, - pridūrė jis.
Be 648 parapijų, banką remia ir 328 bažnytinės labdaringos institucijos ir 386 privatūs asmenys. Pernai banko grynasis pelnas padidėjo iki 3,2 mln. eurų, palyginti su 2,9 mln. eurų 2016-aisiais, rodo metinės ataskaitos duomenys. Grynosios pajamos iš komisinių padidėjo 42 proc., tam daugiausia įtakos turėjo aktyvų valdymas, kaip ir investicinio portfelio valdymo paslaugos bei konsultacijos vertybinių popierių portfelio klausimais.
Banko „Deutsche Bundesbank“ duomenimis, kreditorių skaičius Vokietijoje 2017 metais sumažėjo 65 iki 1 823, toliau jungiantis bankininkystės institucijoms. Tačiau R. Boegeris sakė nematąs spaudimo šalies bažnytiniams bankams dėl jungimosi. „Jie visi uždirba pinigų“, - sakė jis.
