Šiuo metu šalyje grėsmingai artėja stagfliacija, nes ekonomika auga kone lėčiausiais tempais per daugiau nei dešimtmetį, o infliacija viršija centrinio banko keliamą tikslinį rodiklį, kurstoma aukštesnių maisto produktų kainų. Socialiniai neramumai dėl naujojo pilietybės įstatymo – dar vienas iššūkis, su kuriuo susiduria šalies vyriausybė.

Be to, nėra daug prieinamų būdų, kaip įveikti ūkio lėtėjimą. Mažėjančios vyriausybinės pajamos ir taip jau varganas biudžetas riboja galimybes gauti fiskalinę paramą, tuo tarpu netikėtas 7,35 proc. infliacijos šuolis pernai gruodį ir naftos brangimo grėsmė byloja apie silpstančias tolesnio palūkanų normų mažinimo perspektyvas.

Po pranešimų apie oficialius infliacijos duomenis vyriausybės obligacijų rinkoje buvo fiksuojamas nuosmukis. Antradienį 10-ies metų trukmės obligacijų pajamingumas kilstelėjo 10-čia bazinių punktų, iki 6,7 proc., - labiausiai nuo praėjusių metų gruodžio 5 dienos.

Tad kas buvo padaryta ne taip? Opiausia Indijos problema yra vartojimo mažėjimas, kurį išprovokavo visa eilė klaidingų valdžios žingsnių, nuo beprecedenčio sprendimo uždrausti didelio nominalo banknotus 2016 metų pabaigoje iki bendro prekių bei paslaugų mokesčio chaotiško įvedimo 2017-aisiais. Netrukus kilo kreditų stygius, kuris pakurstė krizę tarp vadinamųjų „šešėlinių kreditorių“ – pagrindinių smulkių kreditų teikėjų, išduodančių paskolas šimtams milijonų vartotojų bei verslovių.

Svyruojanti naftos rinka

Vartojimas sudaro apie 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), išlaidos sumažėjo, verslovėms apkarpius darbo vietas ir atidėjus investicinius planus. Vartotojų nuotaikos tebestagnuoja, o neseniai užfiksuotas naftos kainų svyravimas gali ir toliau smukdyti išlaidas. Prognozuojama, kad ekonominis augimas per fiskalinius metus, pasibaigsiančius kovo 31 dieną, sulėtės iki 5 proc., ir tai būtų silpniausi augimo tempai per daugiau nei dešimtmetį.

„Atsigavimas greičiausiai bus labai palaipsnis, ir tikėtinas stagfliacijos scenarijus, - teigė Teresa John, „Nirmal Bang Equities Pvt“ (Mumbajus) ekonomistė. Stagfliacija – tai tokia padėtis rinkoje, kai vienu metu esti ekonomikos stagnacija, didelis nedarbas ir nuolatinė infliacija.

Penki centrinio banko palūkanų normų sumažinimai per praėjusius metus ir milijardai dolerių likvidžių lėšų, įlietų į finansines rinkas, ne itin padėjo paspartinti kreditavimą. Nes bankai jau ir taip turi vieną iš prasčiausių pažeidžiamų aktyvų koeficientą pasaulyje.

Ką sako „Bloomberg“ ekonomistai

„Indijos atsigavimas vis dar springčiojantis. Kaip rodo mūsų BVP stebėjimo duomenų bazė, pernai lapkritį augimo tempas po paspartėjimo spalį, grįžo į ankstesnį lygį. Tokia dinamika perspėja apie galimą pirmalaikį politikos paramos sumažinimą. Mūsų nuomone, vyriausybė ir centrinis bankas turėtų sustiprinti skatinimą.“ – Abhishekas Gupta, Indijos ekonomistas

Vyriausybė ėmėsi priemonių, skirtų ekonomikai atgaivinti, bet jos kol kas neduoda rezultatų. Šalies finansų ministras Nirmala Sitharamanas sumažino mokesčius bendrovėms už 20 mlrd. dolerių, sujungė silpnesnius bankus sus stipresniais ir sušvelnino užsienio investicijų taisykles. Vyriausybė taip pat ketina parduoti valstybinius turtus per didžiausią privatizacijos ciklą per daugiau nei dešimtmetį.

„Mes iš tiesų labai priartėjome prie momento, nuo kurio galime panirti į rimtą recesiją“, – kalbėjo praėjusių metų Nobelio ekonomikos premijos nugalėtojas Abhijitas Banerjee šių metų sausį Mumbajuje.

„Esminė Indijos ekonomikos problema yra paklausa. Be jokios abejonės, būtina skatinti paklausą“, – sakė jis, ragindamas valdžią atsisakyti savo iškeltų infliacijos bei biudžeto deficito tikslų.

Esama tam tikrų pirminių ženklų, rodančių, kad ekonomika gali pasiekti žemiausią lygį ir nustoti smukti. Naujausi dažnai atnaujinamų duomenų rodikliai, tokie kaip gamybos bei paslaugų sektorių pirkimo vadybininkų indeksai, rodo, kad aktyvumas spartėja. Pramonės gamybos ir kapitalo išlaidų rodikliai praėjusių metų pabaigoje taip pat pagerėjo.

Ekonomistai prognozuoja kad fiskaliniais metais, pasibaigsiančiais 2021 metų kovą, augimas atsigaus ir sieks 6,2 proc., nors daug kas priklausys nuo to, kaip greitai atsigaus pasaulinė paklausa ir vidaus išlaidos.

Nourielis Roubinis, Niujorko universiteto profesorius ir gerai žinomas ekonomistas, išpranašavęs pasaulinę finansų krizę, teigė Mumbajaus konferencijos atstovams praėjusią savaitę, jog jis dar nemato veiksnių, įrodančių, jog „lėtėjimas užleis vietą ženkliam augimo spartėjimui per šiuos finansinius metus.“ Jis pridūrė, kad politikos formuotojų dėmesys “turėjo būti sukoncentruotas į ekonomiką, o kol kas jį blaško politiniai dalykai.“