„Savo pirmosios savaitės „Tesloje“ [2009 m.] penktadienį susitikau su Elonu“, – pasakoja P. Rawlinsonas, šiuo metu „Lucid Motors Inc.“ generalinis direktorius ir technologijų vadovas. Šiandien rugpjūčio 20 d., mudu sėdime naujajame Beverli Hilso (Kalifornija) autosalone, skiriami dviejų metrų ir veido kaukių. Pusantro tūkstančio kvadratinių metrų plote (buvusioje „McLaren“ atstovybėje) virš šlifuotų cementinių grindų kyla vyšnine spalva dažytos lankinės santvaros. Mudu sėdime ant žemos odinės sofutės, kur sėdės būsimieji klientai. Aplinkui šmirinėja tuzinas „Lucid“ darbuotojų juodais polo marškinėliais.
P. Rawlinsonas sako, kad po pirmųjų kompanijoje praleistų dienų ugningasis „Tesla“ vadovas pasidomėjo, ką jis manąs apie „Model S“.
„Elonas man ir sako: „Tai ar labai blogai?“ Aš jam sakau: „Klausyk, tau teks jį atšaukti“, – prisimena P. Rawlinsonas. – Jis sako: „Ką?! Taip blogai?“ Aš sakau: „Na, taip.“
P. Rawlinsonas visiškai perkonfigūravo pirmąjį „Teslos“ prototipą, o paskui ir kai kuriuos kitus. Gamybai skirtas modelis debiutavo 2012 m., praėjus vienuolikai metų nuo jo prisijungimo prie „Teslos“. P. Rawlinsonas giriasi, kad jo vardas vis dar figūruoja daugiau nei septyniasdešimtyje su šiuo automobiliu susijusių patentų.
Būtent tai, kad jis sukūrė „Model S“, dabar gali – jei P. Rawlinsonui pasiseks – lemti šio modelio baigtį: kalbu apie „Lucid Air“ – elektrinį sedaną, pasižymintį dvigubai didesniu vairavimo nuotoliu ir galia nei „Model S“.
Debiutas numatytas rugsėjo 9 d. viešai transliuojamame vaizdo sraute, o įsigyti automobilį bus galima nuo kitų metų pavasario. Maždaug 150 000 dolerių kainuosiančio „Air“ pagrindinis tikslas – atimti klientus iš buvusio P. Rawlinsono darbdavio. („Air Dream Edition“ po federalinių mokesčių kreditų kainuos 161 500 dolerių; „Air Grand Touring“, anot „Lucid“ atstovo – „130 000 dolerių su trupučiu“; be to, 2021 m. pabaigoje kompanija planuoja išleisti iki 100 000 dolerių kainuosiantį „Touring“ modelį.)
„Lucid“ gavo finansavimą „iš esmės remiantis mano patirtimi kuriant „Model S“, – prisipažįsta P. Rawlinsonas. – Investuotojai pajuto, kad jei aš galėjau tai padaryti, tai galėsiu padaryti ir dar kartą – perkelti šį modelį į aukštesnį lygmenį.“
Charizmatiškas lyderis
Šiais laikais atrodo, kad norint sudominti nauju prabangiu elektromobiliu, privalai turėti ekscentrišką, charizmatišką lyderio figūrą. (Kai pagalvoji, patys elektromobiliai yra šiek tiek nuobodūs – nei riaumojimo, nei iš po ratų skriejančio žvyro.)
„Tesla“ turi Eloną Muską, Pietų Afrikos milijardierių, galintį pasigirti šešiais sūnumis, mergina panke, nauja smegenų mikroschema ir vizijomis apie gyvenimo saulėlydį Marse. „Polestar“ turi Thomasą Ingenlathą, kurį automobilių parodose atpažinsi iš juodo lietpalčio ir slapukiškumo. „Fisker“ turi Henriką Fiskerį, žavingą „Aston Martin DB9“, „V8 Vantage“, keleto jachtų ir raketų... bei vieno nevykusio elektrinio sportinio automobilio kūrėją.
O dabar grįžkime prie P. Rawlinsono, keramiko sūnaus, kuris prieš studijuodamas inžineriją Londono imperatoriškame koledže ketino mokytis dailės, o dabar savo menišką pusę atskleidžia su „Gibson“ gitarų kolekcija. Buvęs „Jaguar Cars“ ir „Lotus Cars“ vyriausiasis inžinierius P. Rawlinsonas vilki Kalifornijoje įprastas laisvalaikio kelnes ir nelabai tvarkingus marškinius be kaklaraiščio – net ir per automobilių pristatymus. Jis ims burbėti, jei rinkdamas informaciją straipsniui pasiteirausi jo amžiaus.
Bet jei paklausi, kokio dydžio yra „Lucid“ Arizonos fabrikas, žvaliai išpyškins: „Du šimtai tūkstančių kvadratinių metrų? Trys šimtai tūkstančių? Dovanokite – vis tas senatvinis užmaršumas!“ (Kompanijos atstovas sakė, kad šiuo metu vykdomos pirmojo etapo statybos sukurs apie 100 000 kvadratinių metrų erdvę, o vėlesniuose etapuose planuojama „reikšminga“ plėtra, nes ateityje „Lucid“ paleis visureigių ir kitų modelių gamybos linijas.)
Mėgstamiausia P. Rawlinsono tema – automobilių lenktynės: dar tada, kai „Lucid“ vadinosi „Atieva“, jis projektavo, kūrė, gamino ir tiekė didelio tankio akumuliatorių paketus visoms „Formula E“ lenktynių komandoms. (Įkurta kaip „Atieva“ 2007 m., 2016 m. kompanija pakeitė pavadinimą į „Lucid“. Pagrindinis jos finansavimo šaltinis – 1 milijardo dolerių investicija iš Saudo Arabijos viešojo investicijų fondo.)
Paklaustas, ar jiedu su E. Musku vis dar draugai – abu dažnai kur nors skrenda E. Musko privačiu lėktuvu – P. Rawlinsonas užtyla. Jis sako, kad taupo šią temą „savo knygai“.
„Tiesiog sakykime, kad Elonas labai atidžiai stebi, kuo mes čia užsiimame“, – kvatodamasis galiausiai atsako jis.
Kūrybiška erdvė
„Lucid“ Beverli Hilso automobilių salonas, kuris visuomenei bus pristatytas vėliau šį mėnesį (apsilankymas – tik pagal susitarimą), suprojektuotas kaip mini prekybos centras – su elegantiškais minkštasuoliais, sustatytais aplink kavos staliukus jaukiam pasisėdėjimui, ir moterimis juodomis kokteilinėmis suknelėmis, nešiojančiomis padėklus su vandens buteliukais ir espreso puodeliais.
Kitame salono kampe rasime virtualios realybės simuliatorių su keturiomis automobilio kėdėmis ir priekiniu ekranu, kurio spalva keičiasi nuo „San Fransisko Aukso vartų tilto“ iki „Sonorano dykumos“ ir „Ramiojo vandenyno“, taigi potencialūs klientai gali geriau vizualizuoti pageidaujamas sėdynių ir apdailos spalvas. Jausmas kaip prekybcentrio žaidime iš kokių 1997-ųjų. (Galbūt paprasčiau būtų tiesiog pasižiūrėti į galimas spalvas ir išsirinkti patinkančią.)
Gale stovi du serviso furgonai, siūlantys mobilų padangų keitimą (de rigueur visuose aukštesnės klasės autosalonuose) ir mobilų kavos aparatą. Serviso komandai vadovaujantis vyras sako, kad trijų furgonų pakaks aptarnauti visus vietinius klientus – teiginys, kurį saulės ir asfalto kepinami Andželino vairuotojai greičiausiai sutiks skeptiškai, įsivaizduodami neišvengiamai ilgas eiles ir nepatogią Kalifornijos automobilių kultūros logistiką, kai kyla autoserviso poreikis.
Kad ir kaip ten būtų, „Lucid“ visoje šalyje atidarys devynis tokius salonus, daugiausia – Niujorke, Kalifornijoje ir Floridoje. Klientai galės įsigyti „Air“ čia pat salone, teigia dizaineris Derekas Jenkinsas, arba užsisakyti jį internetu. P. Rawlinsonas sako, kad bendra produkcija pirmaisiais kalendoriniais metais bus nuo 7000 iki 8000 vienetų. Pasiekus aukščiausią gamybos lygį, pagal dabartinę gamyklos ploto konfigūraciją šis skaičius bus artimesnis 34 000, kasdien dirbant trimis pamainomis.
Prašosi palyginami
Kad ir kaip „Lucid“ siektų savarankiškumo, kai tik užvedi kalbą su kompanijos vadovybe, kalboje nuolat iškyla „Tesla“. Prielaida daroma tokia, kad „Lucid“ automobilio savininkas bus žmogus, vertinantis gražius dalykus ir besidomintis alternatyviais degalais, tačiau negalintis pakęsti „Teslos“ gamybos netikslumų (blogai suderintų kėbulo plokščių, prastos konstrukcijos kokybės) ir vartotojo sąsajos nesąmonių (jutiklinio ekrano gedimų).
Tačiau pats P. Rawlinsonas savo automobilį yra linkęs lyginti su kitu, labiau analoginiu modeliu. Jis sako, kad „Air“ skirtas „tam, kuris vairuoja S klasės „Mercedes“ ir dabar galvoja: „Prieš dešimt metų nebūčiau net žiūrėjęs į elektromobilius. „Tesla“ pakurstė mano susidomėjimą, man patinka tai, ką daro „Tesla“ su elektrine įranga, tačiau aš nelipsiu iš savo „Mercedes“ dėl „Model S“.
Elektromobiliams, lyginant su vidaus degimo automobiliais, sekasi puikiai, jei tik jie atrodo ir veikia pakankamai panašiai, nes jų galia ir efektyvumas yra kur kas geresni. „Polestar“ dažniausiai lyginami su jų partneriais „Volvo“; nenuostabu, kad būsimasis „Polestar 2“ primena „Volvo S60“.
„Porsche“ elektrinis „Taycan“ turi tą patį „Turbo“ vardą ir apipavidalinimą kaip ir kompanijos brangiausias, galingiausias „911“. Nors po dangčiu trūksta realaus turbovariklio, „Taycan“ turi daugiau nei 700 arklio galių ir išvysto maksimalų 260 kilometrų per valandą greitį – taigi, jis yra galingesnis už „Porsche 911“, nors jo maksimalus greitis ir ne toks įspūdingas.
„Lucid“ taip pat bando lygiuotis į (galimą, tikėtiną) konkurentą – „Mercedes-Benz“ S klasės sedaną, vis dar neturintį elektrinio varianto. („Mes prie to dirbame“, – sako „Mercedes USA“ prezidentas Philippas Skogstadas, pažymėdamas, kad S klasės klientai „neprašo“ elektrinių technologijų dideliame miesto automobilyje.)
„Air“ išoriniam dizainui visgi trūksta didingos S klasės elegancijos. (Žmogus, suprojektavęs „Air“, prieš tai projektavo „Mazda Miata“.) O koks jausmas jį vairuoti, lyginant su S klase, lieka neaišku. „Bloomberg“ technologijų ir transporto žurnalistas Edwardas Ludlow rugpjūčio mėnesį važiavo „Air“ gale, tačiau bandomieji važiavimai numatomi tik pirmąjį arba antrąjį 2021 m. ketvirtį.
Štai, kas mums žinoma apie šio automobilio specifikacijas: keturių durų „Air“ turi 1080 arklio galių, o jo važiavimo nuotolis tobulomis sąlygomis siekia daugiau kaip 800 kilometrų. Šalia tokių skaičių „Teslos“ „Model S“, kurio aukščiausios klasės variantai siūlo 503 arklio galių ir 560 kilometrų nuotolį, akivaizdžiai nublanksta. (Remiantis „BloombergNEF“ duomenimis, vidutinis 2019 m. išleistų elektromobilių įveikiamas nuotolis buvo 295 kilometrai, o 2020 m. modeliams jis jau sieks 380 kilometrų.)
„Air“ išvystys 100 km/h greitį per mažiau nei 2,5 sekundės – beveik taip pat greitai, kaip ir 3 milijonus dolerių kainuojantis „Bugatti Chiron“. „Lucid“ atstovai teigia, kad automobilio 9,9 sekundes trunkantis puskilometrio nuvažiavimo laikas yra pakankamai geras, kad jį būtų galima kvalifikuoti kaip greičiausią pasaulyje keturių durų elektrinę transporto priemonę.
Įspūdingos arklio galios gaunamos iš dvigubos elektrinės pavaros (viena priekyje, kita gale) – kiekviena jų siekia iki 650 arklio galių. (Yra tam tikras neatitikimas tarp bendro arklio galių kiekio ir maksimalios abiejų pavarų galios; „Lucid“ atstovas teigė, kad taip yra dėl „pavarų ir elektros nuostolių“.)
Viduje „Air“ turi grakštų prietaisų skydelį, kuriame nėra nei mygtukų, nei rankenėlių, centrinę konsolę, kuri, regis, yra pakibusi ore tarp priekinių sėdynių, ir stiklinį panoraminį stogą, kuris tęsiasi nuo gaubto viršaus iki galinės dalies. D. Jenkinsas atkreipė mano dėmesį į 280 litrų talpos erdvę priekinėje dalyje, kur paprastai būtų variklis – tai didžiausia tokia erdvė, siūloma elektromobilyje. Maža to, automobilyje galima sutalpinti ir 739 litrus bagažo, o tai gerokai daugiau, nei talpina daugelis įprastų sedanų.
Jungtinėse Valstijose „Lucid“ bendradarbiauja su „Electrify America“ įkrovimo stotelių tinklu. „Air“ galės įveikti 483 kilometrus per 20 minučių, naudodamas 350 kW stotelės įkrovimo pajėgumą.
Tai yra, kai jis pagaliau bus pagamintas. P. Rawlinsonas geriau nei bet kas kitas žino, jog jam teks pasiūlyti šį tą daugiau nei autosalonai, kad jo inžinerinis projektas pasiteisintų.
„Pakalbėti visi gudrūs“, – tą dieną Beverli Hilse man pasakė P. Rawlinsonas, įsispraudęs tarp stovo su akumuliatoriaus elementais ir „Air“ važiuoklės, žinomos kaip „riedlentė“, eksponuojamos norint paaiškinti elektromobilio konstrukciją. „Visa tai skamba kaip pliurpalai. Mes esame niekas, kol nepradėjome gamybos“, – pridūrė jis.
