Remiantis „Bloomberg News“ atlikta viešai prieinamų interesų deklaracijų analize, ECB valdančiosios ir stebėtojų tarybos nariai beveik pusę savo pinigų privačiai investuoja į turtą, kuris pagal „MSCI Inc.“ parengtą tvarumo skalę vertinamas kaip „vidutinis“ arba „atsiliekantis“.
Tik ketvirtadalis fondų ar nuosavybės vertybinių popierių, priklausančių politikos formuotojams, yra laikomi aplinkosaugos, socialinių ir valdymo kriterijų (ESG) „lyderiais“. Daugiau nei ketvirtadalis liko neįvertinti.
Šie rezultatai liudija iššūkį, kylantį bandant pastūmėti finansų pramonę aktyvesnių kovos su klimato kaita veiksmų ir kitų tikslų, tokių kaip lyčių pusiausvyra įmonėse ar darbo teisės, link: šioje srityje atsilieka net ir atsidavę profesionalai. Vengti investuoti į kompanijas, kurios kelia žalą aplinkai, ir įvertinti socialinių tikslų paisymą – sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas. Tai įrodo ilgas Billo Gateso pasitraukimas iš iškastinio kuro pramonės.
ECB pirmininkė Christine Lagarde išreiškė paramą Europos Sąjungos pastangoms pereiti prie klimatui palankesnės ekonomikos ir pati skatino lyčių lygybę darbe nuo tada, kai perėmė vadovavimą institucijai 2019 m.
„Perėjimas prie nulinių emisijų kartu su adekvačiais skaitmeniniais pamatais visoje Europoje pareikalaus didelių investicijų į technologijas, infrastruktūrą ir tinklus“, – gegužės 6 d. sakė Ch. Lagarde, ragindama imtis daugiau reguliavimo veiksmų siekiant paskatinti tvarų finansavimą.
ECB atstovas atsisakė komentuoti pareigūnų investicinius portfelius.
Reitingai, vertinantys atsparumą aplinkosaugos, socialinėms ar valdymo rizikoms, gali pasiūlyti investuotojams tvarumo indikacijų, tačiau jie yra palyginti nauji ir jiems dar trūksta duomenų. Ch. Lagarde ir kiti pareigūnai teigė, kad sunkumai vertinant klimatą ir kitas rizikas trukdo naudoti tokius reitingus pramonės pokyčiams įvertinti.
Nuosavas portfelis
Nors ECB vis dar diskutuoja, kokiu mastu jis galėtų pagrįstai integruoti klimato tikslus į savo pinigų politiką, pareigūnai įsipareigojo didinti žaliųjų investicijų kiekį „nuosavų lėšų“ portfelyje, kurį naudoja generuoti pajamas veiklos sąnaudoms.
Kalbant apie privačias pareigūnų investicijas, deklaracijose atskleidžiama nedaug vertybinių popierių, kurie tiesiogiai spręstų ESG reitinguose įtrauktų problemų spektrą. MSCI metrika matuoja kompanijų ir fondų atsparumą ilgalaikėms, konkrečiai pramonei būdingoms ESG rizikoms, o jų reitingai svyruoja nuo lyderių (AAA, AA) ir vidutiniokų (A, BBB, BB) iki atsiliekančių (B, CCC).
Pavyzdžiui, vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel valdo 11 aktyvų, priklausančių MSCI ESG „lyderių“ kategorijai (įskaitant „Microsoft Corp.“ ir „SAP SE“ akcijas), ir 27 aktyvus, kurių reitingas yra vidutinis.
I. Schnabel turi vieną išsamiausių portfelių iš visų valdybos narių ir yra pasisakiusi apie būtinybę diversifikuoti investicijas. Gegužės 12 d. tinklalaidėje ji taip pat sakė, kad jos nuomonė apie tai, kaip centriniai bankai turėtų kovoti su grėsme aplinkai, keičiasi.
„Kai įvertini, koks svarbus finansų sektorius yra šiam žaliajam perėjimui, tenka pripažinti, kad mes, kaip centrinio banko atstovai, privalome susimąstyti apie savo vaidmenį kovoje su klimato kaita“, – pažymėjo ji.
