Rinkimams, kurie numatyti kitų metų balandį, neišvengiamai artėjant, Indonezijos ekonomika, valdant Jokowi‘ui, augo maždaug 5 proc. tempais. Nors šalies vyriausybei nepavyko pasiekti 7 proc. tikslinio rodiklio, šalies nedarbo lygis siekia apie 5,3 proc., šių metų vasarį nukritęs iki žemiausio lygio per du dešimtmečius. Prezidentas giriamas ir už stambaus masto infrastruktūros programą bei reformų darbotvarkę, kas padėjo išsaugoti šaliai skolinimosi reitingą ir itin svarbias investicijas.
Vis dėlto Indonezijos politika yra sudėtingas dalykas, ir Jokowis mėgina visomis išgalėmis ją subalansuoti. Jis inicijavo atitinkamą politikų spektrą, siekdamas išlaikyti pagrindinių maisto prekių, tokių kaip cukraus ir ryžiai, kainų kontrolę ir išjudinti iš sąstingio atlyginimų augimą Indonezijoje ir taip palengvinti augančios vidurinės klasės padėtį.
Bet taip elgdamasis, jis pelnė šalies įtakingų žemės ūkio lobistų rūstį, – jie remia Prabowo‘ą Subianto‘ą, Indonezijos verslininką ir buvusį specialiųjų pajėgų vadą, vadovaujantį opozicinei „Gerindra“ partijai.
„Jokowis turi užtikrinti, kad žaliavinių prekių kainos bus įkandamos žemesnes pajamas gaunantiems vartotojams, - sakė Singapūre veikiančios „Control Risks“ analitikas Achmadas Sukarsono‘as. – Tuo pat metu Jokowis turi parodyti, kad jam rūpi vietos ūkininkų vargai, kai jų užauginti produktai nepajėgia konkuruoti su importuojamomis tokiomis pat prekėmis“.
Cukranendrių augintojai
Šimtai cukranendrių augintojų spalio 16-17 d. būrėsi Džakrtoje priešais prezidento rūmus, ragindami vyriausybę stabdyti importą ir užtikrinti, kad rafinuotas cukrus, skirtas pramoniniam naudojimui, nebūtų pardavinėjamas mažmeninėje rinkoje. Protestuotojai taip pat reikalavo, kad būtų atstatydintas prekybos ministras Enggartiasto‘as Lukita.
Šalies ūkininkai patiria maždaug 2 trln. rupijų (137 mln. JAV dolerių) nuostolių, nes cukraus kainos per praėjusius metus nukrito 7 proc., rodo Indonezijos cukranendrių ūkininkų asociacijos duomenys. Maža to, vyriausybės planas, pagal kurį valstybinė maisto bendrovė „Bulog“ pirktų vietos gamybos cukrų, kad paremtų vidaus ūkininkus, nesuveikė kaip tikėtasi, pranešė pramonės grupė.
„Mūsų pragyvenimo šaltinis priklauso nuo cukraus, - sakė 70-metis ūkininkas Achamdas iš Modžokerto, Rytų Javos provincijos, interviu Džakartoje. – Turiu keturiasdešimt darbuotojų, dalis jų – pagyvenusios moterys. Kaip jie galės išgyventi, jei neauginsiu cukranendrių“. Jis vos suduria galą su galu nuomodamas dalį savo žemės ir mėgindamas gauti paskolų.
Achmadas, kuris prisistato tik vardu, sako turėjęs pardavinėti cukrų vyriausybės nustatytomis aukščiausiomis kainomis, 9700 rupijų už kilogramą, - toks kainos lygis žemesnis už gamybos sąnaudas, 10500 rupijų. Ūkininkai , kurie kontroliuojami privačių cukraus gamybos įmonių, cukrų parduoda dar už mažesnę kainą dėl saldiklių, 8300 rupijų už kilogramą, sakė Cukranendrių ūkininkų asociacijos pirmininkas Soemitro‘as Samadikoenas.
Indonezijos cukraus importas per pastarąjį dešimtmetį išaugo beveik dvigubai, nes ekonominis augimas paskatino maisto vartojimo augimą ketvirtoje pasaulyje pagal gyventojų skaičių šalyje. Indonezija aplenkė Kiniją kaip didžiausią cukraus importuotoją 2016-2017 m. sezonu ir yra didžiausia palmių aliejaus vartotoja ir antra didžiausia kviečių pirkėja.
Importas reguliuojamas vyriausybės leidimais. Saldiklius maisto pramonei tiekia perdirbėjai, perdirbantys importuotą žaliavinį cukrų į rafinuotą baltąjį cukrų. Namų ūkių vartojimui skiriamas cukrus, tiekiamas iš kitų cukraus gamybos įmonių, taip pat vyriausybės importuojamas cukrus.
Bendras Indonezijos cukraus importas per metus iki 2019 m. balandžio, palyginti su analogišku ankstesnių metų laikotarpiu, gali smukti maždaug 4 proc. iki 4,25 mln. metrinių tonų, rodo JAV žemės ūkio departamento duomenys. Vis dėlto žaliavinių prekių, kurias vartoja namų ūkiai, pirkimai gali per šiuos 2018 metus, palyginti su ankstesniais metais, išaugti 22 proc. iki 1,1 mln. tonų, teigė Užsienio prekybos generalinis direktorius Oke‘ė Nurwanas. Šalis paprastai importuoja cukrų iš Tailando.
Nors Jokowi‘o politikai ūkininkai ir priešinasi, ši politika sėkmingai kontroliavo kainas. Vietos cukraus kainos šiais metais nukrito šešiais procentais iki 11 950 rupijų už kilogramą, rodo centinio banko valdomo Strateginių maisto kainų informacijos centro duomenys. Vartotojų kainų indeksas rugsėjį nukrito iki žemiausio lygio per dvejus metus, rodo Centrinės statistikos agentūros duomenys.
Opozicinė „Gerindra“ partija labai greitai iškėlė politinį klausimą dėl importuojamo cukraus didinimo, suabejodama vyriausybės pastangomis pagerinti ūkininkų gerovę ir užtikrinti savarankišką apsirūpinimą maistu, skelbia partija savo feisbuko paskyroje. Indonezija importuoja ir kitus maisto produktus, nuo ryžių iki sojų pupelių ir druskos.
Valstybinė bendrovė „Bulog“, kuri liepą įsipareigojo sunaudoti 600 000 tonų vietos gamybos cukraus, nuo tada įsigijo tik trečdalį siektino kiekio, spalio 24 dieną pranešė pirkimų direktorius Bachtiaras. Bendrovė gali įsigyti tik 500 000 tonų iki 2019 m. balandžio. Spalį jos turimos cukraus atsargos siekė apie 400 000 tonų, sakė jis.
Nors pirkimai sulėtėjo, „Bulog“ ir toliau pirks vietos gamybos cukrų, tikino Bachtiaras. Sandėliuose ūkininkai turi apie 100 000 tonų baltojo cukraus, nes „Bulog“ nenori jo pirkti, sakė Ūkininkų asociacijos vadovas S. Samadikoenas.
