Šios Šiaurės šalies ilgiausios trukmės skolą, kurios pajamingumas lygus apytikriai nuliui, reikės grąžinti iki 2039 m. Visos kitos jos obligacijos parduodamos su neigiamomis palūkanomis – kartu su daugiau nei 16 trilijonų dolerių fiksuotų pajamų vertybiniais popieriais visame pasaulyje.

„Perspektyva užfiksuoti ypač žemas palūkanų normas ilgalaikėje perspektyvoje yra įdomi, ją verta panagrinėti“, – antradienio vakare paskelbtame pranešime pažymėjo Skolų tarnybos generalinis direktorius Hansas Lindbladas. Jis teigė, kad agentūra pirmiausia išanalizuos „kelis aspektus“, tarkim, kaip tai paveiktų finansavimo modelius ir ar būtų paklausa.

Švedijai tenka viena mažiausių skolų naštų Europoje – ji sudaro apie 35 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai apytikriai pusė Europos Sąjungos vidurkio. Šiuo metu beveik pusę Švedijos vyriausybės obligacijų turi centrinis bankas, kuris pagal skatinimo programą supirkinėja skolas nuo 2015 m. pradžios.

Agentūra pareiškė, kad su įvertinimu sugrįš spalio 23 d., kai pristatys naują skolinimosi prognozę. Agentūros atstovė spaudai telefonu sakė, kad antradienio pranešimo komentuoti neketina.

Nukrypimas nuo įprastų terminų galėtų pakenkti jau ir taip įtemptai likvidumo situacijai. Kaimyninė Suomija įspėjo neišleisti itin ilgos trukmės obligacijų, nurodydama poreikį išlaikyti esamų terminų likvidumą.

Trečiadienio rytą „AB SEB“ pareiškė, kad pranešimo laikas „šiek tiek nustebino“, turint omenyje, kad visose priemonėse skolinimasis šiuo metu sumažintas ir kad vyriausybė nusprendė iki 2020 m. išleisti žaliąsias obligacijas.

Kai kurie Europos emitentai, įskaitant Vokietiją, pranešė, kad visų obligacijų terminų pajamingumas tampa neigiamas. Investuotojai patiria nuostolius, baimindamiesi, kad pasaulio ekonomika artėja prie recesijos, nes prekybos įtampa didėja, o centriniai bankai reaguoja dar didesnėmis paskatomis.

Pastaraisiais metais investuotojai, besidomintys ypač saugiomis obligacijomis, kurių pajamingumas viršija 1 proc., atsigręžė į Europos valstybes, nors tik nedaugelis iš jų, pavyzdžiui, Belgija ir Airija, pratęsė terminus iki šimto metų. Austrija birželio pabaigoje pardavė šimto metų trukmės obligacijų už 1,25 milijardo eurų.