Per nesandarų vožtuvą iš aušinimo sistemos ištekėjo daug aušinančio skysčio. Netrukus viršutinę branduolinio reaktoriaus zoną supo ne aušinantis vanduo, o tik karšti garai, kurie nesumažino aukštos temperatūros reaktoriuje. Ėmė lydytis aktyvioji reaktoriaus zona, į aplinką išsiskyrė radioaktyvios dalelės.
Šis incidentas išlieka juodžiausia branduoline avarija per visą JAV istoriją. Vienas iš dviejų jėgainės reaktorių nuo tada nebeveikia. Iki šiol jis stūkso kaip per ilgus metus išsilaikęs simbolis viso to, ko galimai trūksta Amerikos branduolinei energetikai.
Bet vos kitapus komplekso, kuris įsikūręs per 100 mylių (apie 160 km) į vakarus nuo Filadelfijos palei Saskvehanos upę, kitas įrenginys yra vienas iš didžiausių energijos šaltinių regione, gaminantis elektrą 45-erius metus be menkiausio incidento. Kitą mėnesį, rugsėjį, jis taip pat nutraukia savo darbus. Jėgainės savininkas, korporacija „Exlon Corp.“, planuoja uždaryti visą objektą, likus penkiolikai metų iki jo licencijos pabaigos.
Vienas reaktorius buvo prarastas dėl mechaninių gedimų ir žmogiškųjų klaidų, kitas – dėl šiuolaikinės komunalinių paslaugų pramonės ekonomikos.
Skalūnų revoliucija padėjo Amerikai tapti didžiausia pasaulyje gamtinių dujų gamintoja. Iškastinio kuro gausa nusmukdė jo kainą, ir taip jis tapo didžiausiu šalies elektros šaltiniu. Tuo pat metu vėjo ir saulės energija sparčiai auga, nes komponentų bei montavimo kainos krenta. Būtent tokia padėtis trukdo branduoliniams reaktoriams konkuruoti.
Nuo 2013 metų uždarytos septynios JAV jėgainės, o savininkai jau paviešino planus uždaryti dar kelias. Kelios valstijos, įskaitant Niujorko, Naujojo Džersio ir Ilinojaus, pasisiūlė subsidijuoti branduolinę energetiką, bet pastangos priimti panašius įstatymus Pensilvanijoje žlugo, kilus smarkiam gyventojų – taip pat atsinaujinančių energijos šaltinių ir dujų šalininkų – pasipriešinimui.
Nepadeda nei Holivudas. Garsiausios Amerikos komercinės struktūros griuvimas sutampa su atsinaujinusiu visuomenės susidomėjimu branduolinės energetikos neigiamais aspektais, ypač po to, kai kino ekranuose pasirodė HBO sukurtas miniserialas „Černobylis“. Penkių serijų drama, žiūrovus pasiekusi šių metų gegužę, pasakoja apie 1986 metų balandžio mėnesio įvykius, kai Černobylio jėgainėje Ukrainoje – tuometinėje Sovietų Sąjungoje – nugriaudėjo sprogimas. Tai buvo rimčiausia branduolinė avarija visoje planetoje.
Nors programa sulaukė kritikos dėl neteisingo kai kurių aspektų pateikimo, ji vertinama teigiamai, nes atskleidžia siaubingus apsinuodijimo radiacija padarinius ir aiškina didelio masto branduolinės katastrofos milžinišką geografinį poveikį.
Palyginti su radiacijos patekimu į aplinką Černobylyje – kuris, Jungtinių Tautų (JT) 2005 metų duomenimis, pražudė iš viso 4 000 žmonių, avarija „Three Mile Island“ jėgainėje buvo mažesnio masto. Į aplinką pateko tik nedidelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų; be to, kaip vėliau buvo nustatyta, du milijonai žmonių aplinkinėje zonoje buvo paveikti mažesnės radiacijos nei nuo krūtinės ląstos rentgeno.
Tačiau pirmoji reakcija į incidentą buvo vienareikšmiška – baimė ir sąmyšis. Mokyklos buvo uždarytos, žmonėms liepta likti namie, valstybės pareigūnai ragino vaikus ir nėščiąsias savo noru evakuotis. Po šio incidento visuomenės parama branduolinės energetikai pastebimai nuslūgo, o vyriausybės vykdoma pramonės priežiūra tapo intensyvesnė.
Šiandien branduolinė JAV energetika atsidūrė sudėtingų debatų centre. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ėmėsi žingsnių paremti nepelningas branduolines bei anglies jėgaines, aiškindamas, jog tai daroma nacionalinio saugumo sumetimais, esą jos generuoja elektrą kiaurą parą. Federalinės energetikos reguliavimo institucijos atmetė kai kurias jo iniciatyvas.
Tuo tarpu aplinkosaugininkų grupės neturi vieningos nuomonės dėl reaktorių. Dalis jų nerimauja dėl besikaupiančių branduolinių atliekų, kurios išlieka mirtinos tūkstančius metų, kaip ir dėl katastrofų galimybės. Kitiems didelį susirūpinimą kelia auganti klimato kaitos grėsmė, susijusi su iškastinio kuro – netgi tokio pigaus kaip gamtinės dujos – deginimu.
Norint sulėtinti pasaulinį atšilimą, vis labiau pripažįstama, kad didžiausi be anglies pagamintos energijos šaltiniai atlieka svarbų vaidmenį siekiant sklandaus perėjimo nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos.
Šalies valstijos, įskaitant Kalifornijos bei Niujorko, priėmė įstatymus, pagal kuriuos reikalaujama 100 proc. netaršios elektros. Dauguma ekspertų sutaria, kad, atsižvelgus į šiandien prieinamas technologijas, įgyvendinti tokius aukštus tikslus be branduolinės energetikos bus neįmanoma. Jie tvirtina, kad uždarant reaktorius vien dėl finansinių priežasčių ignoruojamos jų galimybės gaminti švarią energiją. Naujų jėgainių statyba yra nepaprastai brangi; kartą uždarytos, senosios jėgainės nebegalės būti vėl eksploatuojamos.
Bet kokiu atveju, „Three Mile Island“ nesiejama su Amerikos energetikos ateitimi. „Exelon“ jau po kelių savaičių atjungs Pirmąjį bloką, o eksploatacijos nutraukimo komisija tęsia derybas dėl Antrojo bloko išmontavimo darbų pradžios. Bet net jeigu jėgainė nebegamins daugiau elektros, ji, be jokios abejonės, išliks diskusijų apie branduolinę energetiką centru dar daugelį ateinančių metų.
