Suaugusiųjų bendrabučiai ir nefrito masažuokliai galbūt tėra praeinančios mados, bet jie taip pat šį tą pasako apie augimą, darbo rinkas ir demografiją. Toliau aptarsime ryškiausius pastaraisiais metais įvykusius kultūrinius reiškinius.
1. Šaligatvių paspirtukai
Kaip tik tada, kai visi nusprendė, kad paspirtukai, kiečiausias 2000-ųjų žaislas, išėjo į amžinybę kartu su šviesintomis plaukų sruogelėmis ir glamžytais sintetiniais marškinėliais, staiga jie vėl sugrįžo ir išpopuliarėjo tarp kostiumuotų, kaklaraiščiuotų miestiečių. Elektriniai paspirtukai užtvindė gatves nuo Vašingtono iki Los Andželo. Tai ženklas, kad amerikiečių populiacijai vis labiau telkiantis didmiesčiuose ir jų pakraščiuose, žmonės ieško naujų, nebrangių ir efektyvių būdų nusigauti iš vieno taško į kitą.
Kalbant apie miestų koncentraciją, „Amazon.com Inc.“ vietos savo antrajai būstinei ieškojo visur, kur tik įmanoma – nuo Ankoridžo Aliaskoje iki Skarboro Meine – prieš paskelbdama, kad būstinės lokacija bus padalyta tarp Niujorko ir Vašingtono.
Toks pasirinkimas šį tą pasako apie ekonominės veiklos stabilumą. Markas Muro ir Jacobas Whitonas iš Brukingso instituto gruodžio mėnesio analizėje nustatė, kad vystantis keturioms pagrindinėms technologijų pramonės šakoms – programinės įrangos leidybai, duomenų apdorojimui ir saugojimui, kompiuterinių sistemų projektavimui, internetinei leidybai ir paieškos sistemoms – jose kuriasi ir koncentruojasi didžiausias darbo vietų skaičius. Dešimtyje daugiausia skaitmeninių paslaugų teikiančių didmiesčių 2017 m. telkėsi 44,3 proc. visų darbo vietų – ir 49,1 proc. šio sektoriaus naujų darbo vietų, sukurtų tarp 2015 ir 2017 m.
Pergalingo didmiesčių augimo tamsioji pusė? Gyventi juose darosi vis brangiau ir brangiau. Nuomos infliacija pastaraisiais metais buvo spartesnė už darbo užmokesčio augimą, todėl vis didesnei miestiečių daliai darėsi vis sunkiau apmokėti sąskaitas.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tokiuose miestuose kaip Niujorkas suaugusieji pradėjo kraustytis į kvazi-bendrabučius ir įvairius kitokius bendrus būstus. Biurų dalijimosi bendrovė „WeWork Cos.“ siūlo bendrabučius Niujorke ir Vašingtone, bendrovė „Common Living“ nuomoja bendras patalpas San Franciske, Čikagoje ir kituose didmiesčiuose, o ALTA LIC, Niujorko Long Ailande iškilęs dangoraižis, klientams perša „mikrostudijas“. Tų, kam ne prie širdies bendruomeninis gyvenimas, laukia kitokio pobūdžio palengvėjimas: daugelyje rinkų namų ir nuomos kainų kilimas lėtėja.
4. Insta-pirkimas
Nepriklausomai nuo geografijos, amerikiečiai 2018-aisiais noriai pirko internetu: elektroninė komercija ir toliau nepaliaujamai auga. Instagramas tapo ta vieta, kurioje galima rasti ar netgi įsigyti bet ką – nuo tvarių batų iki vintažinių drabužių.
Viena ryškiausių insta-pirkimo žvaigždžių kalba apie esminį Amerikos pirkėjų bazės pokytį. Praėjusiais metais dažniausiai guglintas mados prekės ženklas – pralenkęs ir „Louis Vuitton“, ir „Versace“ – buvo „Fashion Nova“, socialinėje žiniasklaidoje išgarsėjusi žemų kainų drabužių parduotuvė, kuri orientuojasi į patį margiausią klientų ratą. Bendradarbiaudamas su repere Cardi B, šiemet prekių ženklas sukūrė žaibiškai išpirktą drabužių ir aksesuarų kolekciją. Tūkstantmečio ir Z kartos yra kur kas labiau įvairialypės už ankstesniąsias, tad nenuostabu, kad jauni žmonės pertvarko prekybą pagal save.
Dar daugiau mados naujienų: 2018-aisiais sportbačiai ir toliau išgyvena pakilimą. Stilingiems kedams, išleidžiamiems mažomis partijomis, pirkėjai švaisto bauginančias sumas – o vėliau sėkmingai perparduoda už dar brangiau.
Gatvės mados – ne vienintelė vieta, kur investuotojai ieško pasipelnymo, ekonomikai rekordiniu greičiu skriejant į priekį, o kainoms dar vis nekylant. Ir nors spekuliacijos sportbačiais ateitis kol kas nežinoma, akcijų rinka pagaliau darosi žemiškesnė. Po prezidento Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią 2016 m. stabiliai augusios akcijų kainos šių metų pabaigoje ėmė kristi.
6. Kriptovaliutos prieš valiutas
Kalbant apie burbulus, perėjimas prie visuomenės be grynųjų pinigų tęsėsi ir 2018 m., o paradui vadovavo bitkoinas. Skaitmeninė valiuta pakilo iki stulbinamų aukštumų, o tada drėbėsi nosimi į žemę.
Nepaisant šių linksmųjų kalnelių, kriptovaliutos kelia esminį klausimą centriniams bankams, įskaitant Federalinę rezervų sistemą: ar tai ir yra pinigų ateitis? Žinovai teigia, kad tam tikri paskirstytųjų duomenų technologijos – bitkoino stuburo – aspektai gali padėti pagerinti tradicines finansines priemones, bet artimiausiu metu tikrai neišstums popierinių banknotų.
Tęsiant pinigų temą, vartotojai daugiausia jų kišo į pirkinius ir paslaugas, telpančius po „rūpinimosi savimi“ skėčiu – nuo vitaminų iki nefritinių veido masažuoklių, nuo augalinių dietų iki patogių drabužių ir jaukių apklotų. Tiek šiemet, tiek pernai „Google“ paieškos sistemoje daugybę kartų buvo suvesta frazė „rūpintis savimi“.
Tai, kad žmonės pilnais glėbiais švaisto pinigus eteriniams aliejams ir čakrų akmenims, liudija, jog jie turi atliekamų lėšų. Rūpestis savimi braunasi ir į darbo erdvę: darbdaviai, kuriems rūpi išsaugoti darbuotojus, prikrauna biurų virtuvėles natūralių sulčių ir užkandžių. Ir nepamirškime korporatyvinės jogos.
8. Šmėklinėti, mesti ir judėti į priekį
Bendrai paėmus, darbo jėgai tai buvo geri metai: pirmą kartą laisvi etatai skaičiumi viršijo bedarbystės rodiklius. Darbuotojai ėmė džiugiai naudotis šiuo nauju finansiniu svertu, įnešdami į darbinę aplinką internetinių pažinčių atmosferą. Jie vengė nepageidaujamų užsakymų ir ignoravo interviu skambučius tarsi netikę „Tinder“ kavalieriai. Kai kurie netgi pradėjo „šmėklinėti“ (angl. „ghosting“): paprasčiausiai neatvykti į darbą.
Galima sakyti, kad 2018-ieji darbuotojams buvo svajonių metai, tačiau dauguma ekonomistų 2019 m. prognozuoja griežtesnę darbo rinką. Tai pakelkime už klestinčius, algalapiais apkamšytus Naujuosius Metus.
