Apklausa atskleidžia, kad politikos formuotojai ketvirtadienį greičiausiai nuspręs kovo mėnesį sustabdyti grynuosius pirkimus pagal 1,85 trilijono eurų pandeminį planą – laikiną nuolatinės programos tempo padidinimą, kuris turėjo sušvelninti pandemijos poveikį. Vos mažiau nei pusė respondentų prognozuoja, kad kitąmet palūkanų norma bus padidinta – tai būtų pirmasis palūkanų kėlimas per daugiau nei dešimtmetį.
Respondentų atsakymai leidžia numanyti, kaip ECB galėtų atsisakyti savo itin laisvos politikos po to, kai infliacija šoktelėjo iki beveik 5 proc. – aukščiausio lygio nuo euro įvedimo. Nors prezidentė Christine Lagarde – skirtingai nei Federalinio rezervų banko valdytojas Jerome’as Powellas – mano, jog ši tendencija laikina, kol kas neaišku, kaip greitai infliacija sugrįš į ankstesnį lygį ir sieks ECB nustatytą tikslą – žemiau 2 proc.
ECB pareiškė, kad gruodžio 16 d. vyksiantis Valdančiosios tarybos susitikimas – tinkamiausias momentas apsispręsti dėl stimulų plano ateities. Tačiau naujas „Covid-19“ infekcijų šuolis regione ir omikron atmainos atsiradimas šią perspektyvą aptemdė.
„ECB turės pripažinti, kad dėl aukštos dabartinės infliacijos ir artimiausio laikotarpio rizikos dalinis ECB pandeminės paramos nutraukimas yra pateisinamas, – sakė „Oxford Economics“ ekonomistas Oliveris Rakau. – Tačiau atsargesni tarybos nariai, be abejo, norės išvengti ankstyvo sugriežtinimo.“
Pasak ekonomistų, pandeminio plano pirkimai vasarį turėtų sulėtėti iki 50 milijardų eurų per mėnesį. Tiek lapkritį, tiek spalį ECB nupirko maždaug 68 mlrd. eurų skolos.
Respondentai prognozuoja, kad įprastinis obligacijų pirkimas, šiuo metu siekiantis 20 milijardų eurų per mėnesį, antrąjį ketvirtį padvigubės, o iki spalio palaipsniui sugrįš į dabartinį lygį. Vėliau, 2023 m. liepą, turėtų prasidėti trijų mėnesių mažinimas iki nulio.
„ECB kitą savaitę gali ir nepranešti tikslių APP pirkimų apimties ir (arba) trukmės skaičių ir verčiau paskelbti miglotą įsipareigojimą plėsti pirkimus, kuris bus patikslintas kitais metais, kai turėsime daugiau informacijos apie omikron atmainą.“ – sako Davidas Powellas ir Maeva Cousin.
Pagrindinis politikos formuotojų rūpestis – ar ECB turėtų išsaugoti tam tikrą pandeminių priemonių lankstumą, kad galėtų reaguoti į bet kokius euro zonos obligacijų rinkų sutrikimus po kovo mėnesio. Kai kurie svarsto, kad pandeminė skubaus pirkimo programa – pagal kurią įsigyta nuosavybė pagal dabartinius planus bus reinvestuota bent iki 2023 m. – gali ir toliau vaidinti reikšmingą vaidmenį.
Šiuo klausimu informuoti pareigūnai teigė, kad ECB galėtų pratęsti vertybinių popierių išpirkimo terminą ir pritaikyti daugiau lankstumo geografiniam tokių pirkinių pasiskirstymui.
Dauguma apklaustų ekonomistų prognozuoja, kad ECB panaudos reinvesticijas strategiškai, siekdamas spręsti rinkos fragmentacijos problemą. Daugiau nei 40 proc. teigė, kad centrinis bankas prireikus galėtų programą pratęsti, o maždaug penktadalis laukia naujo plano.
„Pasitraukimas iš PEPP gali būti nepilnas, t. y. grynųjų pirkimų pabaiga 2022 m. kovo 31 d. priklausys nuo to, ar pandemija kitų metų pradžioje pasitrauks, – sakė „Intesa Sanpaolo“ ekonomistas Luca Mezzomo. – Grynieji pirkimai vėliau, prireikus, galėtų būti atnaujinti.“
Kadangi visame regione daugėja koronaviruso atvejų, o tai paskatino naujus karantinus ir apribojimus, pandemija vėl iškilo kaip didžiausias respondentų susirūpinimas. Kita vertus, susirūpinimas dėl tiekimo grandinės problemų, trukdžiusių gamybą, atslūgo.
Ekonomistai teigė, kad ECB infliacijos prognozės bus padidintos, tačiau kitų metų ekonomikos augimo perspektyvos greičiausiai bus sumažintos. Rugsėjo mėnesį ECB paskelbė, kad infliacija 2022 m. sulėtės iki 1,7 proc. ir 1,5 proc. kitąmet.
Į kitą prognozių etapą bus įtraukti ir pirmieji 2024-ųjų įvertinimai.
„ECB ir toliau pabrėš, kad infliacijos šuolis yra laikinas, – teigė Joergas Angele iš „Bantleon Bank AG“. – Tačiau jiems teks pripažinti, kad infliacija sumažės ne taip greitai, todėl 2022 m. ji bus žymiai aukštesnė, nei prognozuota rugsėjo mėnesį.“
Dauguma respondentų nesitiki, kad centrinis bankas paskelbs naują ilgalaikių paskolų bankams raundą. Tai atitinka pastarojo meto politikos formuotojų, įskaitant Vykdomosios valdybos narę Isabel Schnabel, komentarus, kuriuose pabrėžiama, jog kitą savaitę dar nebūtina apsispręsti dėl programos pratęsimo.
