Taip teigia Stephenas Phipsonas, kuris atstovauja 5000 įmonių kaip „MakeUK“ pramonės lobistų grupės generalinis direktorius. Ministrės pirmininkės Theresos May susitarimas su Europos Sąjunga atidėti „Brexitą“ nuo balandžio 12 d. iki spalio 31 d. palieka kompanijas nežinioje, pabrėžė jis interviu.
„Nieko gero tai nežada – tik užsitęsusį netikrumą“, – pareiškė S. Phipsonas, kurio žodžiai turi svorio, nes daugelis jo grupės atstovaujamų kompanijų yra įsikūrusios centrinėje ir šiaurinėje Anglijos dalyje, balsavusioje už „Brexitą“. Su finansiniais sunkumais daugiausia susiduria smulkesnieji ir vidutiniai gamintojai. „Tai dramatiškas momentas – investavimo atžvilgiu nieko nebevyksta“, – pabrėžė jis.
Daugiau nei 70 proc. „MakeUK“ narių turi įšaldytų investicijų, nes grynuosius pinigus skyrė apsirūpinimui atsargomis tuo atveju, jei „Brexitas“ sutrikdytų tiekimo linijas, teigė S. Phipsonas. Tie, kurie vis dar investuoja, pinigus skiria sandėliams ir biurams kontinentinėje Europoje – nors tuos pinigus galėtų išleisti Jungtinėje Karalystėje.
Atsisakoma nebūtinų išlaidų mokymams, konferencijoms ir reklamai, nes įmonės „susiveržia diržus“, – pridūrė jis.
„Sudėtinga“
S. Phipsonas teigė diskutavęs su verslo sekretoriumi Gregu Clarku apie tai, kaip įtikinti gamintojus investuoti per šį netikrumo laikotarpį, pastebėdamas, kad „tai ypač sudėtinga“ Japonijos kompanijų, turinčių filialų JK, atveju, atsižvelgiant į naująjį šalies prekybos susitarimą su ES.
Japonijos įmonės, tokios kaip „Honda Motor Co.“, „Nissan Motor Co.“ ir „Panasonic Corp.“, dėl „Brexito“ nežinomybės sumažino savo ambicijas Didžiojoje Britanijoje.
„Kodėl japonai turėtų investuoti į Jungtinę Karalystę, jeigu egzistuoja tikimybė, kad 10 proc. tarifas ir toliau augs, o nuo šiol jie turi betarifį susitarimą su Europos Sąjunga?“ – svarsto S. Phipsonas.
Atsargų kaupimas taip pat apribojo kompanijų galimybes investuoti. Pasak S. Phipsono, daugelis gamintojų sukaupė 60–90 dienų atsargas, prašomi klientų, nerimaujančių dėl prekybos sutrikimų po „Brexito“, kuris iš pradžių buvo numatytas kovo 29 d., kol Jungtinė Karalystė užsitikrino termino atidėjimą iki balandžio 12 d., o paskui – iki spalio 31 d.
Nėra jokių požymių, kad kompanijos po paskutinio atidėjimo galėtų atsikratyti sukauptų atsargų, o tai kainuoja, pabrėžė S. Phipsonas.
„Kaupti atsargas“
„Visi tie pinigai guli sandėliuose, o kai kuriais atvejais – jūriniuose krovinių konteineriuose įmonėms priklausančiose automobilių stovėjimo aikštelėse, jeigu jos neturi sandėlių, – teigė jis. – Per daugelį metų tapo įprasta pristatyti prekes pagal poreikį, todėl žmonės nepratę kaupti atsargas.“
Tris pastaruosius mėnesius pusė gamybos produkcijos buvo skirta atsargoms, paaiškino S. Phipsonas. Tai sukels problemų ateityje – kai įmonės galiausiai pabaigs savo sukauptas atsargas, jos turės laikyti darbuotojus dykus, nes reikės gaminti mažiau.
Galutinis – ir galbūt žalingiausias – neužtikrintumo poveikis yra tas, kad Europos klientai atideda pirkimus ir ieško alternatyvių tiekėjų, kol išaiškės ateities perspektyvos, teigia S. Phipsonas. „Šito pastebime daug.“
Th. May konservatorių partija naudojasi išėjimo atidėjimu, siekdama rasti kompromisą dėl „Brexito“ su pagrindine opozicine leiboristų partija.
S. Phipsonas patvirtino, kad nors 10–15 proc. jo grupės narių būtų patenkinti „Brexitu“ be sandorio, dauguma norėtų to išvengti. Per pastaruosius du mėnesius narių, palaikančių „Brexito“ atšaukimą – nors ir laikiną – padaugėjo iki 66 proc., lyginant su ankstesniais 20 procentų.
Pasak S. Phipsono, gamintojai norėtų „kuo greičiau pasiekti „Brexito“ susitarimą, kad būtų galima padaryti galą šiam netikrumui ir išeiti iš šio užburto rato“. „O jeigu to padaryti neįmanoma, reikia sustabdyti procesą ir grįžti prie jo tada, kai bus sugalvotas planas.“
