Tikėtina, kad Vidaus rinkos įstatymą (Internal Market Bill), kuris Jungtinei Karalystei leistų vienašališkai nepaisyti kai kurių skyrybų sutarties, kurią ji pasirašė su ES, dalių B. Johnsonas prastums pirmajame etape – Bendruomenių Rūmuose, tačiau didesnio pasipriešinimo tikimasi vėlesnėse stadijose, kai parlamentarai balsuos dėl pasiūlymų perrašyti kontroversiškiausias teisės akto dalis. ES pagrasino teisiniais veiksmais, jei B. Johnsonas neatsitrauks iki mėnesio pabaigos, tačiau jo vyriausybė tokį variantą atmetė.
Didžiajai Britanijai kyla rizika, kad B. Johnsono planą gaubianti kontroversija padidins perspektyvą užbaigti „Brexit“ pereinamąjį laikotarpį taip ir nesudarius laisvosios prekybos susitarimo su ES, o tai sukeltų ekonominį šoką, nes prekybai su didžiausiu komerciniu partneriu būtų įvesti tarifai ir kvotos. Blokas kaltina JK vyriausybę nepateisinus pasitikėjimo ir pažeidus tarptautinį susitarimą.
Vis dėlto didžiausias B. Johnsono šiuo metu laukiantis iššūkis – įkalbėti konservatorius parlamentarus jį palaikyti ir išvengti įstatymų leidėjų, siekiančių pataisyti jo įstatymo projektą, pasipriešinimo.
„Turi šansų“
Konservatorių parlamentaras Bobas Neillas, parėmęs Vidaus rinkos įstatymo papildomą pataisą, kuri neleistų vyriausybei be parlamento palaikymo nepaisyti „Brexit“ pasitraukimo iš ES susitarimo (Brexit Withdrawal Agreement), pirmadienį „Bloomberg Radio“ sakė, kad pataisa „turi šansų“ praeiti.
„Sulaukėme reikšmingos ir augančios paramos, nes tai, manau, būtų protingas kompromisas, – kalbėjo jis. – Vyriausybė gali žaisti rizikingą žaidimą, tačiau ji turi laikytis taisyklių“, – sakė jis ir pridūrė, kad „nederėtų nusileisti iki tarptautinių įsipareigojimų laužymo lygio“.
Leisdamas suprasti, kad maištas telkiasi, buvęs B. Johnsono generalinis prokuroras Geoffrey Coxas „Times“ apkaltino B. Johnsoną padarius „nepateisinamą“ žalą Didžiosios Britanijos tarptautinei reputacijai. Daugiau kaip tuzinas konservatorių parlamentarų laukė G. Coxo nuomonės prieš apsispręsdami, ar palaikyti įstatymą, pranešė laikraštis.
Buvę ministrai pirmininkai Johnas Majoras ir Tony Blairas „Sunday Times“ publikavo bendrą pasisakymą, esą B. Johnsono planas yra „šokiruojantis“ ir stato į pavojų Didžiojo penktadienio susitarimą, dėl kurio Šiaurės Airijoje jau daugiau kaip du dešimtmečius tvyro taika.
Paskutinė išeitis
Davidas Cameronas pirmadienį paantrino kitiems ankstesniems Didžiosios Britanijos lyderiams, raginantiems būti atsargiems, televizijos komandai prasitardamas, kad turi „nuogąstavimų“ dėl to, ką siūlo vyriausybė.
„Priimti parlamentinį aktą ir paskui pažeisti tarptautinės sutarties įsipareigojimus yra pats paskutinis dalykas, apie kurį turėtumėte mąstyti, – sakė jis. – Tai turėtų būti absoliučiai paskutinė išeitis.“
Paties B. Johnsono teisingumo sekretorius Robertas Bucklandas BBC sakė, kad atsistatydintų, jei įstatymai būtų „nepriimtinai“ pažeisti. Pagrindinė opozicijos partija, leiboristai, taip pat pareiškė, kad balsuos prieš dabartinius B. Johnsono pasiūlymus.
Vis dėlto turėdamas Bendruomenių Rūmų balsų daugumą (80), B. Johnsonas veikiausiai sulauks pakankamo palaikymo, kad galėtų tęsti savo planą.
Patikimumas
ES lyderiai ir toliau reiškia susirūpinimą dėl JK veiksmų. Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis pažymėjo, kad kyla pavojus Didžiosios Britanijos tarptautiniam patikimumui, o ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier atmetė JK teiginį, neva skyrybų sutartis „kelia grėsmę JK vientisumui“.
„Mes sudarėme šį subtilų kompromisą su Borisu Johnsonu ir jo vyriausybe, kad apsaugotume taiką ir stabilumą Airijos saloje“, – tviteryje rašė M. Barnier.
M. Barnier ir JK „Brexit“ derybininkas Davidas Frostas sekmadienį tviteryje viešai susikivirčijo dėl Šiaurės Airijos ir to, ar prekybos derybose ES grasino blokuoti maisto produktų importą iš Didžiosios Britanijos į Šiaurės Airiją. M. Barnier teigė, kad blokas tam neprieštaravo, o „Frost“ tvirtino, kad toks grasinimas nuskambėjo.
Vyriausybė pirmadienį ir toliau laikėsi šio argumento, o ministras Kitas Malthouse’as BBC radijui pareiškė, kad B. Johnsono įstatymas yra būtinas, kad maistas ir toliau galėtų būti gabenamas iš Didžiosios Britanijos į Šiaurės Airiją.
„Jei atsidursime tokioje situacijoje, kai būsime nepripažįstami trečiąja šalimi, todėl negalėsime teisėtai gabenti maisto produktų į Šiaurės Airiją, ką turėtų daryti JK ministras pirmininkas? – retoriškai klausė K. Malthouse’as. – Šiaurės Airija yra neatsiejama JK muitų teritorijos dalis, todėl mums labai sunku susitaikyti su tuo faktu, kad dėl jos kyla abejonių.“
