Nuo kiaulių gripo protrūkio tepraėjo 11 metų. Juo užsikrėtusiųjų vien tik JAV buvo užregistruota 60 mln., o tada mirusiųjų skaičius visame pasaulyje siekė net pusę milijono. Ir štai dabar vėl tenka susidurti su naujos pasaulinės epidemijos grėsme, kurios sukėlėjas – koronavirusas.

Sveikatos priežiūros specialistai bando suvaldyti virusą, sukeliantį COVID-19 – į plaučių uždegimą panašią ligą, kartais progresuojančią iki itin sunkios formos ir plintančią net per iš pažiūros sveikus asmenis. Mokslininkai ir viruso sklaidos bei ligos eigos stebėtojai rimtai svarsto, ar dar ne metas ligos išplitimo prilyginti pandemijai – kone visą planetą supurtančiai krizei.

„Jaučiamės kaip ant adatų“, – sakė Williamas Schaffneris, infekcinių ligų specialistas iš Vanderbilto universiteto (Tenesis, JAV), nemažai prisidėjęs prie Azijos, Honkongo ir kiaulių gripo tyrinėjimų.

Per porą mėnesių, praėjusių nuo protrūkio pradžios Kinijos Hubėjaus provincijoje, koronavirusas pasiekė keturis žemynus, jo sukeltų susirgimų skaičius tolydžio auga, o tarp šalių, kuriose užfiksuota daugiausia COVID-19 atvejų, minimos Pietų Korėja, Italija ir Japonija.


Remiantis be paliovos plūstančia informacija, iš viso užregistruota daugiau nei 80 tūkst. užkrato atvejų įvairiose pasaulio šalyse. 2,8 tūkst. asmenų liga tapo pražūtinga. JAV ir Tailando institucijos nuogąstauja dėl platesnio protrūkio masto savose šalyse.

Kaip skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), daugelį užkrato atvejų pavyksta nustatyti, ir tai reiškia, kad tikimybė, jog liga ims masiškai plisti už Kinijos ribų gyvenančioje populiacijoje, yra labai menka. Tam tikri klausimai, susiję su viruso ypatumais, verčia PSO susilaikyti nuo sprendimo vadinti protrūkį pandeminiu – bent jau kol kas.

Turimas abejones didina ir tai, kad randasi ženklų, jog kai kuriose šalyse viruso plitimas pristabdytas ar netgi suvaldytas.

Pandemija, pasak W. Schaffnerio, nėra konkrečiu skaičiumi apibrėžiamas reiškinys. Tai veikiau epidemija, kuri išplinta pasauliniu mastu, keliose šalyse. Minėtina, kad daugeliu ankstesnių atvejų priemonės, pasitelktos mėginant išlaikyti epidemiją konkrečiame regione arba šalyje, nepasiteisino, todėl pagrindiniu tikslu dažnai tampa būdų, kaip sušvelninti ligos plitimo padarinius, paieška.

Reikalai prastėja

Konkretizuoti gal ir nebūtina, mano Anthony Fauci, JAV Nacionalinio alerginių ir infekcinių ligų instituto direktorius.

„Situacija prastėja ir apie tai byloja skaičiai, – sakė jis. – Jei šiuo metu stebima tendencija nesiliaus, teks susidurti su didelėmis problemomis. Kad ir kaip tai pavadinsi, tai nėra gerai.“

Visgi iš devynių raidžių susidedantis žodis vis dažniau nuskamba sveikatos priežiūros institucijose, ligoninėse, klinikose ir slaugos namuose, sako W. Schaffneris. Daugelyje įstaigų sudaryti ankstesnių ligų protrūkių suvaldymo patirtimi pagrįsti veiksmų planai, kuriuos būtų imta vykdyti pandemijos atveju.

Priežasčių pavadinti dabartinį COVID-19 išplitimą pandemija – nemažai, teigia Tomas Friedenas, buvęs JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) direktorius, dabar vadovaujantis Niujorko miesto sveikatos sektoriui. Mokslininkams, deja, nepavyksta atsekti visų sąsajų tarp skirtingose šalyse įvykstančių protrūkių. Užsikrėtimų skaičiai ligoninėse ir tarp šeimos narių rodo, kad virusas – ganėtinai virulentiškas.

Labai tikėtina, kad jis prasiskverbė net ir į tas šalis, kurios kol kas nė vieno atvejo neužfiksavo (arba apie tai nepraneša). Užtenka elementariausios logikos, norint suprasti, kad skelbiamas liga užsikrėtusių turistų skaičius tėra nedidelė dalelė, palyginti su realia mase.

„Pandemija neišvengiama, ir mes turime vadinti dalykus savais vardais, – sakė T. Friedenas. – Neišvengiama ir tai, kad ji bus skausminga.“

Visuomenės sveikatos specialistai nepaliaudami kartoja, kad, norint sumažinti užkrato plitimo riziką, pirmiausia, reikia kuo dažniau plautis rankas. Su kelionėmis susiję apribojimai, tokie kaip įvesti Kinijoje, sumažino pasaulinį viruso plitimo tempą, tačiau, kaip mano A. Fauci, vargu ar jį sustabdys.

Vis dar neaiški padėtis

Amerikiečiai turi būti nusiteikę, kad įprastas kasdienis gyvenimo ritmas bus sutrikdytas, perspėjo JAV CDC Nacionalinio imunizacijos ir kvėpavimo takų ligų centro direktorė Nancy Messonnier. Jei bus paskelbta pandemija, mokyklose gali būti nutarta padalyti klases į mažesnes grupes ar net nevesti pamokų, įmonių darbe turės atsirasti daugiau telekomunikacijos, o miestuose ir regionuose teks atšaukti masinius renginius ir susibūrimus.

Dėl dabartinio COVID-19 protrūkio PSO jau paskelbė tarptautinio masto pavojaus visuomenės sveikatai situaciją. Jei ligos išplitimas bus įvardytas kaip pandemija, reikalai dar labiau komplikuosis, sakė Michaelas Ryanas, PSO dėl pavojaus sveikatai skelbiamų ekstremaliųjų situacijų programos vykdomasis direktorius.

„Atėjo laikas padaryti viską, ką tektų padaryti ruošiantis pandemijai, – sakė jis spaudos konferencijoje. – Ir toliau stengiamės, kad ji neįvyktų, o kai kurioms šalims visai neblogai sekasi. Daugiausia dėmesio turėtume skirti tam, ką galime padaryti.“

Koronaviruso protrūkis gal ir atrodo niekinis, jei tektų jį palyginti su 1918 metais prasiautusiu gripu, nuo kurio mirė 50 mln. žmonių visame pasaulyje. Dar dvi garsios pandemijos – 1956–1958 metais išplitęs Azijos gripas ir 1968 metais prasidėjęs Honkongo gripas – pareikalavo 1 ir 4 mln. aukų atitinkamai.

Visgi gera žinia reikėtų laikyti tai, kad, kitaip nei daugelis gripo virusų tipų, naujasis koronavirusas atrodo gana gailestingas vaikams, pastebi W. Schaffneris. Ši aplinkybė leidžia tikėtis, kad pavyks išvengti tokių scenų, kurių liudininku jam teko tapti siaučiant kiaulių gripui, kai Vanderbilto universiteto medicinos centre mirė penkiametis, anksčiau apžiūrėtas skubios pagalbos specialistų ir išsiųstas namo.

Gripo gydymo metodika nuo to meto patobulėjo, o gydytojai jau pradėjo testuoti antivirusinius vaistus ir vakcinas, galbūt galinčias apsaugoti nuo koronaviruso. Vis dėlto tenka kalbėti ir apie tai, kad galime sulaukti ir daugiau pandemijos ženklų, tokių kaip lovų trūkumas ligoninėse ir perpildyti laukiamieji.

„Atsidūrėme prie pat skardžio krašto, – sakė W. Schaffneris. – Dabartinė padėtis kur kas trapesnė nei buvo prieš savaitę. Šią savaitę vertinu kaip metą, per kurį paaiškės, kas laukia ateity.“