„Ar „Google“ užfiksuotų mano judėjimą? Ar šis telefonas „Google“ praneštų, kad aš pajudėjau į kairę?“ – paklausė T. Poe. Kai S. Pichai nutylėjo, T. Poe pakėlė balsą. „Atsakykite – taip ar ne?“ – griežtai perklausė jis.

„Negaliu atsakyti į šį klausimą, sere, nežinodamas daugiau detalių“, – atsiliepė S. Pichai.

Tai buvo vienas iškalbingiausių dialogų per tris valandas trukusio Teismų komiteto posėdžio, per kurį tapo aišku, kaip nesmagiai įstatymų leidėjai jaučiasi dėl milžiniško vartotojų duomenų kiekio, kurį renka „Google“ ir kitos interneto kompanijos.

S. Pichai teko atsakyti į krūvą įvairiausių klausimų: dėl politinių pažiūrų, kuriomis vadovaujasi įmonės darbuotojai ir algoritmai; dėl Kinijos cenzūros ir vartotojų sekimo; dėl „Frazzledrip“ – „YouTube“ išplatintos sąmokslo teorijos apie Hillary Clinton. Daugelis kaltinimų taip ir neprilipo, taigi pagarbiam, mandagiam generaliniam direktoriui per pirmąjį išstojimą prieš Kongresą pavyko išvengti brangiai kainuojančių klaidų.

Sundar Pichai
Tačiau išskirtinis posėdžio dalyvių susidomėjimas „Google“ informacijos kaupimu kelia riziką didžiausiai pasaulyje interneto bendrovei, nes kitą mėnesį Kongresų rūmų valdžią perims demokratai. Abiejų partijų atstovai vėl ir vėl grįždavo prie to, kaip „Google“ renka duomenis iš mobiliųjų telefonų, interneto naršyklių ir realaus pasaulio, ir kaip dažnai vartotojai apie tikrąjį šio skaitmeninio tinklo mastą nieko nenutuokia.

Atstovų rūmų narys Davidas Cicilline'as, demokratas iš Rod Ailando, po posėdžio „Bloomberg TV“ pasakė, kad Jungtinėms Valstijoms reikia „įstatymo ar teisės akto, kuris aiškiai nurodytų, kad duomenys priklauso vartotojui“.

„Vartotojai turėtų visiškai kontroliuoti tai, kas daroma su jų duomenimis“ ir patys suteikti leidimą su informacija susipažinti trečiosioms šalims, teigė D. Cicilline'as, kuris kitais metais turėtų perimti vadovavimą antimonopoliniam pakomitečiui. Didžiųjų technologijų kompanijų galia „yra išties svarbus klausimas, kurį turime nagrinėti ir Teismų komitete“, – pridūrė jis.

Sundar Pichai
Jeigu apklausa pavirstų reguliavimo veiksmais, „Alfabet Inc.“ priklausantis „Google“ gali likti su mažiau informacijos, reikalingos interneto reklamos verslui.

„Problema ta, kad jie naudoja asmeninius duomenis, siekdami monopolizuoti skelbimų rinkas“, – teigė Atviros rinkos instituto direktorius Mattas Stolleris, kuris paragino imtis antimonopolinių priemonių prieš „Google“.

„Google“ informacijos valdymo apribojimas bendrovei būtų smūgis, todėl ji greičiausiai patvirtins naujas privatumo taisykles, taikomas visoms įmonėms, nes tai nekels pavojaus bendrovės pirmavimui skaitmeninės reklamos rinkoje, pridūrė M. Stolleris.

Ir iš tiesų, S. Pichai patvirtino, kad „Google“ palaiko naujus federalinius privatumo įstatymus, netgi tuos, kurie panašūs į Europos bendrosios duomenų apsaugos reglamentą, laikomą gana griežtu. „Apsvarstęs privatumo įstatymus, manau, kad svarbu vartotojams suteikti lokacijos apsaugą, – sakė S. Pichai. – Mes, kaip bendrovė, norime šioje srityje pirmauti.“

Sundar Pichai
Kalbėdamasis su T. Poe, S. Pichai diplomatiškai išsisuko, nes šioje vietoje iš tiesų esama spragos. Kai kurios „Google“ paslaugos iš tikrųjų renka informaciją apie lokaciją su dideliu detalumu, bet tik tuo atveju, jei vartotojas to neatsisakė. Kai kurios programos taip pat prašo vartotojo pasirinkimo, be to, „Google“ programos „iPhone“ nėra įdiegiamos automatiškai – taigi T. Poe telefonas gali ir neleisti „Google“ sekti politiko judesių.

Vis dėlto panašūs dalykai užkliuvo ir kitiems įstatymų leidėjams. Respublikonas Bobas Goodlatte, Teismų komiteto pirmininkas, paklausė, kiek asmeninės informacijos „Google“ renka per „Android“ programinę įrangą.

S. Pichai pabrėžė, kad vartotojai patys pasirenka tam tikras duomenų stebėjimo funkcijas, kaip pavyzdį pateikdamas sveikatingumo programas, kurios skaičiuoja vartotojo nueitus žingsnius. Tačiau generalinis direktorius tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar „Android“ įrenginių naudotojai visiškai supranta operacinės sistemos sąlygas.

„Neskaitant paslaugų teikimo, vartotojams reguliariai primename atlikti privatumo nustatymų patikrinimą, – teigė jis. – Ir darome tai labai akivaizdžiai.“ S. Pichai pažymėjo, kad per praėjusį mėnesį savo privatumo nustatymus patikrino 160 milijonų žmonių.

Vis dėlto daugelis įstatymų leidėjų neatrodė patenkinti S. Pichai atsakymais apie tai, kokias galimybes „Google“ suteikia vartotojams, o generalinis direktorius pats pripažino, jog bendrovė galėtų labiau pasistengti, kad vartotojams būtų lengviau kontroliuoti, kokius jų duomenis renka „Google“.