aA
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad japonų moterų situacija gerėja. Ekonomikoje, kuri istoriškai atsilieka nuo kitų išsivysčiusių šalių, kai vertinamas moterų, kaip darbo jėgos, dalyvavimas darbo rinkoje, šiuo metu fiksuojamas rekordinis dirbančių moterų lygis – 71 proc., arba 11 proc. didesnis nei prieš dešimtmetį.
Japonijoje gyvenančios moterys nerimauja: pensijoje susidurs su didžiuliu skurdu
© AFP / Scanpix

Japonijos vyriausybė didžiuojasi vaiko priežiūros įstatymais kaip dosniausiais pasaulyje. Be to, neseniai ji įvedė „limituoto etatinio darbuotojo“ kategoriją, skirtą visų pirma motinoms, kad šios galėtų suderinti darbą ir šeimą. O vienas iš opiausių dirbančių šeimų poreikių – vaikų dienos priežiūros paslaugos – šiuo metu iš lėto plečiamas.

Bet netgi turinčioms tokius privalumus, japonų moterims – neatsižvelgiant į tai, ar jos vienišos, ar ištekėjusios, ar dirba visą ar ne visą darbo vieną, – iškyla sudėtingos finansinės perspektyvos. Visa grupė veiksnių, įskaitant gyventojų senėjimą, mažėjantį gimstamumą ir anachronistinę lyčių dinamiką, neigiamai atsiliepia jų patogaus ir ramaus pasitraukimo į pensiją perspektyvai.

Anot Seiichio Inagakio, tarptautinio sveikatos ir gerovės universiteto profesoriaus, vyresnio amžiaus japonų moterų skurdo lygis per artimiausius keturiasdešimt metų išaugs daugiau nei dvigubai, iki 25 proc. Vienišų senyvo amžiaus moterų skurdo lygis, pasak profesoriaus, gali siekti 50 proc.

Japonijoje žmonės gyvena ilgiau nei bet kur kitur, o gimstamumo lygis yra bene žemiausias nuo tada, kai buvo pradėtas registruoti. Dėl to prognozuojama, kad šalies darbingo amžiaus gyventojų skaičius iki 2055 metų sumažės 40 procentų.

Smarkiai augant išlaidoms pensijoms, vyriausybė reaguoja mažindama išmokas ir kartu siūlydama pailginti pensinį amžių. Dalis japonų į tai sureagavo perkeldami pinigus iš bankų sąskaitų su žemomis palūkanomis į pensijų programas, vildamiesi, kad investicinė grąža galėtų sušvelninti smūgį. Bet tokiai strategijai būtinos santaupos, o moterys Japonijoje yra mažiau linkusios jų turėti.

Japonijoje vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra vienas didžiausių tarp išsivysčiusių ekonomikų. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, japonų moterys uždirba tik 73 proc. vyrų atlyginimo. Japonijos demografinė krizė situaciją dar labiau apsunkina: į pensiją pasitraukusioms poroms, gyvenančioms ilgiau, tam, kad išgyventų, reikia dar papildomų 185 tūkst. dolerių deficitui valstybinėje pensijų sistemoje padengti, rodo nesenai paviešinta vyriausybinė ataskaita.

Kaip nustatė atskiras tyrimas, japonų moterys pritrūks pinigų likus 20 metų iki mirties.

Gąsdinantys pensijų apskaičiavimai, kuriuos 2019 m. birželį paskelbė Japonijos finansų paslaugų agentūra, sukėlė tokį nepasitenkinimą, jog vyriausybė skubiai paneigė šį pranešimą, pareiškusi, jog jis be jokio reikalo kelia nerimo gyventojams. Bet ekonomikos apžvalgininkai tvirtina, kad ši ataskaita tiksliai apibūdina padėtį: Japonijos pensijų sistema užima 31-ąją poziciją iš 37 šalių – iš dalies dėl nepakankamo finansavimo, rodo Melburno indeksas „Melbourne Mercer Global Pension Index“.

Japonijoje gyvenančios moterys nerimauja: pensijoje susidurs su didžiuliu skurdu
© AP / Scanpix


Pasak Takasio Oshio, Hitotsubašio universiteto (Tokijus) Ekonominių tyrimų instituto profesoriaus, privačios pensijos ir rinka paremtos pensinio aprūpinimo investicijos šiuo metu yra daug svarbesnės nei bet kada anksčiau. Tuo tarpu Japonijos moterų universiteto profesorė Machiko Osawos išklojo tiesiai šviesiai: dienos, kai žmogus yra „visiškai priklausomas nuo valstybės mokamos pensijos“, baigėsi.

Bet japonų moterims iškyla papildomų kliūčių. Nors nuo 2012 metų, kai prie valdžios vairo stojo šalies premjeras Shinzas Abė, 3,5 mln. moterų įžengė į darbo rinką, du trečdaliai iš jų dirba ne visą darbo dieną.

Japonų vyrų atlyginimas paprastai kyla, kol jų amžius pasiekia 60. Moterų vidutinis atlyginimas didžiąja dalimi iki pat šešiasdešimties metų išlieka toks pat, kokį jos gaudavo baigdamos trečiąją dešimtį, – toks faktas siejamas su darbo pertrauka dėl motinystės atostogų ir su darbu ne visu etatu. Nuo 2000 pirmojo dešimtmečio vidurio ne visą darbo dieną dirbančių moterų skaičius sumažėjo daugiau nei pusėje EBPO šalių-narių. Bet Japonijoje pastebima atvirkštinė tendencija, ne visu etatu dirbančių moterų skaičius per pastaruosius penkiolika metų augo.

Vienas iš premjero Sh. Abės tikslų – vadinamosios „moterų ekonomikos“ („Womenenomics“) iniciatyva, kuria siekiama paskatinti daugiau moterų nenutraukti darbų po gimdymo. Bet kaip rodo neseniai atliktas vyriausybinis tyrimas, beveik 40 proc. moterų, dirbusių visą darbo dieną, po to, kai pastojo, perėjo dirbti ne visu etatu arba apskritai išėjo iš darbo.

Situaciją puikiai iliustruoja Machiko Nakajima darbinio gyvenimo istorija. M. Nakajima, kuri dirbo visą darbo dieną turizmo bendrovėje, išėjo iš darbo būdama 31-ų metų, kai pastojo.

„Nenorėjau dirbti ir tuo pat metu rūpintis savo vaiku, – interviu kalbėjo ji. M. Nakajima visą dešimtmetį augino du vaikus, kol galiausiai grįžo į darbą. Dabar būdama 46-erių dviejų vaikų motina ji dirba ne visą darbo dieną Tokijo teniso centre, registratūros darbuotoja. Nors jos vyras, taip pat 46-erių, dirba visu etatu, M. Nakajima sako nerimaujanti dėl ateities, nes pensijų sistema šalyje smarkiai stringa. „Labai nerimauju, kaip reikės nugyventi likusį savo gyvenimą, – sako ji. – Dirbant ne visą darbo dieną, nelengva sutaupyti pensijai.“

Vyriausybės duomenimis, vieno japonų namų ūkio, tradiciškai sudaryto iš daugiau nei dviejų asmenų, mėnesinės pragyvenimo išlaidos siekia 287 315 jenų (2 650 JAV dolerių). Apie 15,7 proc. Japonų namų ūkių gyvena žemiau skurdo ribos, kuri sudaro 937 JAV dolerius per mėnesį.

Daugiau nei 40 proc. ne visą darbo dieną dirbančių moterų per metus uždirba vieną milijoną jenų (9 100 JAV dolerių) ar dar mažiau, rodo Japonijos vidaus reikalų ir ryšių ministerija. Dėl neskiriamų lengvatų, nesaugumo dėl darbo vietos ir menkų galimybių tobulėti tokios moterys tampa finansiniu požiūriu pažeidžiamos, ypač jeigu jos neturi partnerio, su kuriuo galėtų dalytis išlaidomis.

Yanfei Zhou, Japonijos Darbo politikos bei mokymų instituto mokslinė bendradarbė ir knygos apie ištekėjusių nedirbančių moterų-motinų tema „Japan’s Married Stay-at-Home Mothers in Poverty“ autorė, tvirtina, kad susidaro 200 mln. jenų (1,82 mln. JAV dolerių) viso gyvenimo pajamų skirtumas, lyginant moteris, dirbančias visą darbo dieną, ir moteris, kurios būdamos 40-ies pereina dirbti ne visu etatu.

„Nelengva sutaupyti pensijai dirbant ne visą darbo dieną“, – sakė ji. Vienišos motinos turi uždirbti bent tris milijonus jenų kasmet, arba apie 27 600 JAV dolerių, – o tai yra neįmanoma, „jeigu dirbi ne visu etatu“.

Japonijoje valstybinės pensijos sudaro 61 proc. pajamų vyresnio amžiaus namų ūkių grupėje. Sistema visiems piliečiams siūlo pagrindines išmokas, finansuojamas 20–59 metų amžiaus darbuotojų bei vyriausybinių subsidijų. Daugelis pagyvenusių į pensiją pasitraukusių piliečių gauna papildomų pajamų iš bendrovių pensijų programų.

Nors našlės gali pareikalauti dalies velionio sutuoktinio pensijos, nesusituokusių japonų skaičius nuolat kyla, nuo 1980 metų jis šoktelėjo daugiau nei trigubai. Viena iš „priežasčių, rodančių, kodėl moterų pensijų santaupos yra mažesnės nei vyrų, yra ta, kad visą gyvenimą moterų atlyginimas yra mažas, – sako Yoshiko Nakamura, „Alpha and Associates Inc.“ prezidentė ir finansų planuotoja. – Tradiciškai nemažai moterų renkasi mažinti savo darbo krūvį, kad galėtų pasinaudoti sutuoktinio socialinio draudimo išmokomis, ir taip rinkoje atsirado nemažai „moteriškų darbų, už kuriuos mokama mažiau nei milijoną jenų per metus.“

Japonijoje gyvenančios moterys nerimauja: pensijoje susidurs su didžiuliu skurdu
© AFP / Scanpix


Istoriškai, Japonija yra sukūrusi iniciatyvų ištekėjusioms moterims, ribojančių jų užimtumą darbo rinkoje iki vadinamojo „nekarjerinio „darbo“; mažesnis atlyginimas reiškia, jog jos (ir jų vyrai) gali pasinaudoti vadinamosiomis sutuoktinių atskaitymų lengvatomis. Pavyzdžiui, vyriausybė nustato 380 000 jenų (3 133 JAV dolerių) mokesčių lengvatą darbuotojui-vyrui, jeigu jo žmona uždirba mažiau nei maždaug 1,5 mln. jenų (13 700 JAV dolerių per metus).

Privatus sektorius šią sistemą taip pat taiko. Daugelis bendrovių suteikia darbuotojams vadinamąją „sutuoktinio išmoką“, jeigu jų partneris ar partnerė uždirba mažiau nei tam tikrą nustatytą sumą. Apie 84 proc. privačių įmonių Japonijoje siūlo darbuotojams apie 17 282 jenas per mėnesį (159 JAV dolerius), kol jų partneris/partnerė per metus uždirba mažiau už tam tikrą nustatytą sumą – paprastai, 1,5 mlrd. jenų, nors nemažai bendrovių nustato ir žemesnes lubas.

Yumiko Fujino, dirbanti administracijos asistente, turėtų džiaugtis, jog vyriausybė padidino minimalų atlyginimą. Bet ji nė kiek nesidžiaugia: tam, kad jos vyras gautų vadinamąsias „sutuoktinio išmokas“, ji turėjo susimažinti dirbamų darbo valandų skaičių.

Tokius limitus ištekėjusios moterys Japonijoje vadina „sienomis“. Jeigu –žmona neuždirba pakankamai pinigų dirbdama ne visu etatu, kad galėtų padengti pajamų mokesčius ir atsisakyti „sutuoktinio išmokų“, nėra prasmės dirbti papildomas valandas. Bet dirbant papildomas valandas paprastai skiriama mažiau laiko vaikams, o būtent šis darbo ne visą dieną argumentas paprastai yra svarbiausias.

Moterys, kurios tinka šiai „sutuoktinio lengvatų“ kategorijai, „mažiau galvoja apie saugumą pasitraukus į pensiją ir labiau – apie dabartinį pragyvenimo lygį, jo išlaidas“, sako Y. Fujino.

Sh. Abės vyriausybė svarsto pokyčius, kurie pareikalautų iš ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų prisidėti prie pensijų programos ir įpareigotų smulkesnes įmones taip pat joje dalyvauti. Anot Takero Doi, Keio universiteto ekonomikos profesoriaus, programos plėtra būtų smulkus žingsnelis į priekį siekiant, kad moterys turėtų finansinę paskatą daugiau dirbti.

Buvusi lyčių lygybės ministrė Yoko Kamikawa, sutinka, kad dabartinė pensijų sistema – pastarąjį kartą atnaujinta devintajame dešimtmetyje, – turėtų būti plečiama; visų pirma, ji turi įtraukti ne visu etatu dirbančius darbuotojus. Prieš keturiasdešimt metų vienas pajamas uždirbantys namų ūkiai sudarė didžiąją daugumą Japonijoje. Nuo tada, anot Y. Kamikawos, padidėjo šeimų įvairovė.

Japonijos moterų universiteto profesorė Machiko Osawa sulig tuo neapsiribojo ir pareiškė, jog socialinė apsauga turi būti paremta atskirais asmenimis, ne namų ūkiais. „Santuoka netrunka amžinai, – sakė ji. – Moterys buvo įpratusios pasikliauti savo vyrais ir jų teikiama finansine parama, bet šiuo metu yra iškilęs nedarbo pavojus, ir vis daugiau yra vyrų, dirbančių darbe, kur atlyginimas nekyla.“

Tačiau viena iš didžiausių Sh. Abės pasiūlytų reformų, „limituoto etatinio darbuotojo“ statusas, ne visada veikia, kaip reklamuojama. Tokiems darbuotojams dažnai tenka toks pat darbo krūvis, koks jiems tektų dirbant visą dieną. 43 metų dviejų vaikų motina Junko Murata tvirtino, kad darbo ir rūpinimosi vaikais suderinimas pasirodė pernelyg sudėtingas, todėl ji galiausiai grįžo prie darbo ne visą darbo dieną.

Nors vis daugėja įmonių, kurios suteikia moterims galimybių dirbti lankstesniu darbo grafiku, joms grįžus po motinystės atostogų, kai kurios moterys skundžiasi marginalizuojamos, turinčios mažiau galimybių siekti karjeros ir tobulėti.

Praėjusiais metais inicijuota vyriausybinė apklausa parodė gana vangias perspektyvas. Anot apklausos, situacija dėl lyčių lygybės darbo vietoje nepagerėjo; 28,4 proc. moterų teigė, kad darbo vietoje jos vertinamos vienodai su vyrais, – tik 0,2 proc. daugiau nuo 2016 metų.

42 metų Yasuko Kato prieš trejus metus grįžo į buhalterės pareigas, apsiribojusi darbu ne visu etatu; bet, pasak jos, jos pareigos beveik nepasikeitė. Kadangi ji pati nuveža vaikus į ikimokyklines įstaigas ir iš jų juos atsiima, ji dirba nuo devynių ryto iki 16.30 vakaro. „Darbe neturiu daugiau papildomo laiko, – sakė ji. Bet dėl nuolatinio darbuotojų trūkumo ji nesulaukia jokios pagalbos iš visą darbo dieną dirbančių darbuotojų. Dėl to, pasak Y. Kato, „sunku pakelti ranką ir prašyti būti paskiriamai į naujas pareigas.“

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

„Bloomberg“: įtampa tarp JAV ir Europos pasiekė naują lygį, būgštaujama dėl pavojaus NATO (99)

Jungtinių Valstijų ir Europos nesutarimai dėl Kinijos technologijos grasinasi suardyti...

Koronavirusui įsisiautėjus, Rusijos eksportas į Kiniją nusmuko trečdaliu (14)

Rusijos eksporto į Kiniją apimtys per pirmąsias šešias metų savaites sumažėjo beveik...

Kipras perspėja sąjungininkus dėl leidimo Erdoganui laisvai viešpatauti regione (7)

Turkija naudojasi prastėjančiais santykiais tarp Rusijos ir Šiaurės Atlanto sutarties...

Pasaulinės ekonomikos kryptis dabar priklauso nuo kito Kinijos žingsnio (32)

Daugelio pasaulio centrinių bankų bei vyriausybių bendra politikos kryptis dabar priklauso nuo...

Apie koronaviruso protrūkį rašiusi žurnalistė: išlipau iš lėktuvo ir nutiko tai, ko visai nesitikėjau (12)

Pajutau, kaip į mane susmigo šimtai akių, ėmė daužytis širdis, į veidą plūstelėjo kraujas,...

Top naujienos

Buvęs komunistas, viešai atsiprašęs Lietuvos: apie vaikystę „ant ribos“ ir manevrus dėl nepriklausomybės (72)

Česlovas Juršėnas gyvenime juokauja nekeitęs trijų dalykų – žmonos, partijos ir buto....

Rinktinės lyderius apėmė gėdos jausmas: tokį beviltišką pralaimėjimą sunku prisiminti specialiai Krepšinis.lt iš Monso (129)

Donatas Motiejūnas po pustrečių metų pertraukos grįžo į Lietuvos rinktinę bei iškart tapo...

Koronavirusas kirto verslams regionuose: prarasti klientai, kroviniai ir augantys nuostoliai (52)

Nors nuo mirtis sėjančio naujojo koronaviruso židinio Kinijoje , Hubėjaus provincijoje, iki...

Epidemija artėja: nuo koronaviruso mirė pirmasis europietis (37)

Praėjus vos kelioms valandoms po to, kai 10-yje Italijos miestų dėl koronaviruso protrūkio buvo...

Šiurpą kelianti tiesa apie kitą Mao Dzedongo veidą: atviri jo gydytojo pasakojimai – ne jautraus skrandžio savininkams (87)

2013 metais portale „ Business Insider “ buvo rašoma, kad Kinijos diktatorius ir komunizmo...

Palikta iškart po vestuvių: įsismarkavusi nuotaka nesuvaldė ir kumščių (3)

Planuojant vestuves negailima nei laiko, nei energijos, todėl išaušus iškilmių dienai pagrįstai...

Įtempti santykiai su prezidentu kirto per Skvernelio reitingus (39)

Tęsiantis įtampai tarp prezidento Gitano Nausėdos ir premjero Sauliaus Skvernelio , pastarojo...

Atsiprašinėjęs Maskoliūnas: apsigėdinome, sudegėme visi kartu specialiai Krepšinis.lt iš Monso (207)

Dariaus Maskoliūno debiutas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio pareigose...

Socialdemokratai vejasi „valstiečius“ – pasiekė aukščiausią reitingą per dvejus metus (57)

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija ( LSDP ) sustiprino savo pozicijas visuomenės palankumo...

Niujorke rezultatyvus ir naudingas Sabonis lemiamu metu komandos nenuvylė (6)

Po „Visų žvaigždžių“ savaitgalio į NBA rungtynių ritmą pergalingai grįžo Indianos...

|Maža didelių žinių kaina