Nors dirbančių moterų skaičius Vokietijoje didesnis už pramoninių šalių vidurkį, reikšminga šalies moterų dalis dirba ne visą darbo dieną – ir vadovaujant A. Merkel ši dalis mažai tepasikeitė. Moterų, dirbančių ne visą darbo dieną, proporcija nuo 38,8 proc. 2005 m., kai buvo išrinkta A. Merkel, sumažėjo iki 36,3 proc. 2019 m., rodo EBPO duomenys. Švedijoje ši proporcija yra 17,3 proc., o Prancūzijoje – 20,4 proc.

Vokietijos sistema – kaip ir kaimynių vokiškai kalbančių Austrijos ir Šveicarijos – yra nukreipta prieš moteris, ypač turinčias vaikų. Ši sistema apima mokesčių režimą, kuris, anot kritikų, atgraso nuo dviejų karjerų vienoje šeimoje, prieinamų vaikų darželių trūkumą ir vyraujančią tradiciją, neigiamai vertinančią vaikų atidavimo į visos dienos darželį praktiką.

A. Merkel rengiantis po rugsėjo 26 d. Vokietijos rinkimų pasitraukti iš politinės scenos, Vokietija liks šalimi, kurioje moterims vis dar nėra lengva siekti ambicingos karjeros. Nepaisant daugybės tyrimų, įrodančių diversifikuotos darbo jėgos privalumus, „Merck KGaA“ yra vienintelė kompanija, įtraukta į „blue chip“ DAX indeksą, kuriai vadovauja moteris.

2020 m. Europos lyčių įvairovės indekse Vokietija nusmuko žemiau vidurkio ir užėmė 12-tą vietą iš 18, atsilikdama nuo Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Ispanijos. Austrija užėmė 14-tą vietą, o Šveicarija liko antra nuo galo.

„Aš tai matau kaip praleistą galimybę, nes valdant tokiai šauniai kanclerei ši tema galėjo vystytis kur kas toliau, – sako Monika Schulz-Strelow, Berlyne įsikūrusios advokatų grupės „Women for Corporate Boards“ vadovė. – Aukštus postus užimančios moterys dažnai nenori būti siejamos su šiomis moterų problemomis.“

Nors A. Merkel ir toliau išlieka nepaprastai populiari (taip pat ir tarp moterų vadovių), per savo 16 metų karjerą ji vos keletą kartų mėgino nagrinėti lyčių įvairovės klausimus. Šią temą ji palietė ir šiemet vykusioje filmo premjeroje, pripažindama, kad „dar reikia daug nuveikti“ siekiant spręsti lyčių nelygybės problemą Vokietijoje.

Bertelsmanno fondo ataskaitoje nurodoma, kad susilaukus vaikų eilinės vokietės viso gyvenimo pajamos sumažėja net 62 proc., visų pirma dėl to, kad jai tenka dirbti ne visą darbo dieną. Vaikų turėjimas praktiškai neturi įtakos vyrų karjerai. Šis neatitikimas išlieka net ir atsižvelgiant į Užsienio reikalų tarybos atliktą analizę, kurioje pažymėta, jog jei moterų dalyvavimas Vokietijos ir Šveicarijos užimtume būtų lygus vyrų dalyvavimui, bendrasis vidaus produktas šiose šalyse padidėtų daugiau nei 20 proc.

„Mes tiesiog atsisakome daugybės prekių, daugybės išteklių, ir tai tikrai daro žalą ekonomikai, – pažymi Berlyno socialinių mokslų centro prezidentė Jutta Allmendinger. – Pokyčiai vyksta tik tada, kai spaudimą daro pačios moterys. Jie nevyksta savaime.“

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen – gydytoja ir septynių vaikų motina – pakilo į Vokietijos politikos gretas vadovaujant A. Merkel, kuri pati vaikų neturi.

Tačiau jos pakilimas yra veikiau išimtis ir maskuoja faktą, kad Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje galioja struktūros, trukdančios moterims siekti karjeros, tuo labiau veržtis į aukštesnius darbo rinkos ešelonus. Šios struktūros apima mokesčių taisykles, baudžiančias dvigubas pajamas gaunančius namų ūkius, ikimokyklinės priežiūros įstaigas, atsiliekančias nuo kitų šalių, taisykles, pagal kurias nedirbantiems sutuoktiniams suteikiamos nemokamos socialinio draudimo išmokos ir dosnią našlių pensiją.

Kultūra taip pat vaidina reikšmingą vaidmenį: vokiečių kalba netgi turi terminą moterims, kurios tariamai apleidžia savo vaikus – jos vadinamos „motinomis-varnomis“ (vok. Rabenmutter).

„Jei aš, būdama mama, dirbčiau visą darbo dieną, žmonės mane teistų, – sako 34 metų Jessica Fey, dirbanti ne visą darbo dieną viename banke Vokietijos provincijoje, kur jos trejų metų sūnui neatsirado vietos vaikų darželyje. – Žmonės manytų, kad aš teikiu pirmenybę savo karjerai, o ne vaikui, nežinodami tikrųjų priežasčių, galėjusių nulemti tokį sprendimą.“

Nors prancūzų vaikai nuo mažumės siunčiami į valstybinius vaikų darželius, vokiškai kalbančiose šalyse tokios galimybės yra ribotos arba brangios.

Vokiečiai tėvai turės teisę į visos dienos priežiūrą savo pradinukams tik nuo 2026 metų. Šveicarijos Ciuricho kantone, remiantis „Credit Suisse Group AG“ ataskaita, vidutines pajamas gaunančiai šeimai metinė sąskaita už dvi vaiko priežiūros dienas per savaitę gali viršyti 20 000 frankų (21 700 dolerių). Austrijos 2018 m. apklausa parodė, kad tarp tėvų, kurie atsisakė vaiko priežiūros paslaugų, ketvirtadalis kaip priežastį nurodė išlaidas.

EBPO 2017 m. paragino Šveicariją padidinti produktyvumą, pasirūpinant, kad vaiko priežiūra taptų lengviau prieinama ir pereinant prie individualios, o ne namų ūkių mokesčių sistemos. Nė viena iš šių problemų taip ir nebuvo išspręsta.

Vokietija ėmėsi veiksmų, kad tariamai padėtų moterims, pavyzdžiui, padidindama minimalų atlyginimą. Tačiau bendra pajamų mokesčių ir išmokų sistema, kurią EBPO kritikavo už tai, kad ji baudžia namų ūkius, kuriuose dirba du asmenys, ir toliau tebegalioja. Miunchene įsikūrusio Ifo instituto vertinimu, perėjimas prie individualių mokesčių galėtų padidinti užimtumą 200 000 visos dienos darbo vietų.

Lėta reforma

Nors maždaug pusė universitetų absolventų visame vokiškai kalbančiame regione yra moterys, tėra nedaug ženklų, rodančių, kad moterų dalyvavimas verslo valdyme didėja. Birželio mėnesį paskelbtas „Allbright Foundation“ atliktas didžiausių Vokietijos biržoje listinguojamų kompanijų tyrimas atskleidė, kad neseniai įkurtose firmose vyrų dominavimas buvo netgi dar didesnis nei senesnėse.

Vyriausybė bandė išspręsti šį disbalansą, nustatydama kvotas didelių kompanijų vadovams – naujos taisyklės įsigalios šiais metais.

Tačiau kai kuriems, pavyzdžiui, Hamburgo universiteto ekonomikos profesorei Miriam Beblo, atrodo, kad A. Merkel administracija tiesiog nenuveikė pakankamai.

A. Merkel „paaukštino kelias konkrečias moteris, bet nepasirūpino plataus masto įstatymų pokyčiais“, – teigia ji. „Tikriausiai prireiks dar ketverių metų“, kad būtų pakeista dabartinė pajamų apmokestinimo tvarka.