„Tokie R.T. Erdogano „ekscesai“ ir „šiurkštumai“ yra nepriimtini, šeštadienį paskelbtame pranešime teigė Eliziejaus rūmai, pažymėdami, kad tai pirmas kartas, kai aukšto rango diplomatas atšaukiamas iš šalies.
„Mes reikalaujame, kad R. T. Erdoganas keistų savo politikos kursą, nes jis pavojingas“, – teigiama pareiškime.
Įtampa tarp Prancūzijos ir Turkijos auga. E. Macronas jau seniai kritikuoja R. T. Erdogano postulatus dėl regioninės valdžios, nuo intervencijos Libijos pilietiniame kare iki jo vaidmens sprendžiant teritorinį ginčą dėl Kalnų Karabacho regiono ir jo siekių vykdyti energijos išteklių žvalgymą Viduržemio jūros rytinėje dalyje.
Po Turkijos lyderio komentarų, nuskambėjusių Prancūzijai gedint dėl islamisto nužudyto mokytojo, E. Macronas pažadėjo užkirsti kelią radikaliajam islamui. Kaip teigiama pranešime, po mokytojo nužudymo R.T. Erdoganas nenusiuntė jokios užuojautos ar palaikymo žinutės.
Eliziejaus rūmų atstovas komentarus dėl E. Macrono psichinės sveikatos pavadino „brutaliais“, „agresyviais“ ir „išpuoliu prieš Prancūzijos vertybes“. Pranešime taip pat pažymima, kad ambasadoriaus atšaukimas yra „stiprus diplomatinis signalas“.
Pastarąjį kartą Prancūzijos ambasadorius buvo atšauktas, kai Italijos vicepremjeras Luigi Di Maio susitiko su Prancūzijos antivyriausybinio „geltonųjų liemenių“ protestuotojų judėjimo atstovais.
Gali būti numatyta ir daugiau priemonių, vos Prancūzijos ambasadorius pasikalbės su prezidentu, teigė pareigūnas, nepanoręs skelbti savo pavardės.
Tačiau viskas tuo nesibaigė. Netrukus Turkija vėl paliejo griežtesnės kritikos Europai dėl jos politikos musulmonų atžvilgiu, o prezidentas R. T. Erdoganas dar kartą paragino savo kolegą Prancūzijos prezidentą E. Macroną kreiptis pagalbos į psichiatrus, tuo galimai dar labiau pagilindamas nesantaiką tarp NATO šalies ir jos Europos sąjungininkų.
„Aš jau sakiau šeštadienį ir dar kartą tai pakartosiu, – sekmadienį per televiziją kalbėjo R. T. Erdoganas. – E. Macronui reikia pasitikrinti psichinę sveikatą.“
Iš pradžių R. T. Erdoganas užsipuolė E. Macroną, esą Prancūzijos prezidentas demonstruoja religinį nepakantumą žadėdamas susidoroti su ekstremistais po mokytojo nužudymo Paryžiuje.
Sekmadienį Turkijos prezidentūros komunikacijos direktorius apie vyriausybės pasipiktinimą išsiliejo tviteryje.
„Europa tampa vis pavojingesne vieta musulmonams, – tviteryje rašė Fahrettinas Altunas. – „Šunų švilpukų“ politika, pasitelkiant užgaulaus pobūdžio karikatūras, kaltinimus separatizmu ir reidus mečetėse visiškai nedera su saviraiškos laisve. Tai veikiau rodo pastangas įbauginti musulmonus ir priminti jiems, kad iš jų laukiama indėlio palaikant Europos ekonomiką, tačiau jie niekada jai nepriklausys.“
Į F. Altuno komentarus griežtai atkirto keletas ES pareigūnų, tarp jų ir už europinės gyvensenos propagavimą atsakingas Europos Komisijos narys Margaritis Schinas, kuris tviteryje parašė: „Man gaila jus nuvilti, bet, kaip yra apibrėžta mūsų Sutartyje, tokia mūsų gyvensena.“
Įtampą tarp Turkijos ir ES kursto visa eilė klausimų, nuo Libijos pilietinio karo iki Turkijos energijos išteklių žvalgymo rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Be to, Europos Sąjunga yra priklausoma nuo Turkijos, stengiantis sustabdyti pabėgėlių srautus į regioną, ir pagal 2016 metų susitarimą ji sutiko sumokėti Turkijai milijardus dolerių, kad ši padėtų sukontroliuoti atvykti siekiančių sirų ir kitų migrantų antplūdį.
R. T. Erdoganas paliejo griežtos kritikos ir Junginėms Valstijoms dėl jos grasinimų įvesti šaliai sankcijas, siejamas su jos sprendimu pirkti ir testuoti rusiškas S-400 raketas, pareikšdamas: „taikykite, pirmyn“.
