aA
Jeigu Egiptas yra sparčiausiai auganti Artimųjų Rytų ekonomika, kodėl tuomet vis daugiau ir daugiau egiptiečių nuskursta? Šis klausimas ekonomistams rūpi nuo tada, kai šalies statistinė institucija paskelbė skurdo rodiklius, – per pastaruosius trejus metus skurdo lygis padidėjo penkiais procentais.
© AFP / Scanpix

Būtent per šį laikotarpį augimas smarkiai šoktelėjo, iš dalies dėl nuolat augančio užsienio įsiskolinimo.

Skurdo rodiklius lengva aiškinti socialiniu Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomenduotos reformų programos, pradėtos 2016 metų lapkritį, poveikiu; su programa sietina ir masinė Egipto svaro devalvacija, kaip ir keli subsidijų mažinimo ciklai ir vartojimo mokesčių didinimas.

Kai kurie apžvalgininkai tvirtina, jog tokios priemonės nuskurdino nemažą dalį egiptiečių, nors makroekonominiai rodikliai stabilūs – pavyzdžiui, infliacijos lygis kontroliuojamas, palūkanų normos sumažintos, o valiutos kursas pastovus.

Tačiau skurdo statistikos tendencija pastebima gerokai anksčiau nei pradėta pastaroji TVF programa. Oficiali statistika rodo, kad skurdo lygis stabiliai auga nuo praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio pradžios; nuo 2000 metų skurdo rodiklis išaugo beveik dvigubai.

Pastarasis šuolis pratęsia ankstesnę ir nuoseklesnę tendenciją, kurios TVF ir Pasaulio banko (PB) globojamų fiskalinių ir pinigų reformų raundai arba nepaveikė, arba dar tik pablogino.

Tie, kurie aiškindami skurdo augimo priežastis susitelkia ties TVF griežto taupymo programos vaidmeniu, pražiūri kelis kitus tendenciją lemiančius veiksnius.

Pirmasis – tai ekonominio augimo sektorių struktūra. Egipte sektoriai, generuojantys didžiausią augimą ir kuriantys ekonominę vertę, yra tie, kurie reikalauja daug kapitalo ir kuriuose suvartojama daug energijos, ir kuriuose sukuriama palyginti nedaug darbo vietų, – pavyzdžiui, naftos bei dujų pramonė, bankininkystė ir telekomunikacijos.

Kai kurie augantys sektoriai, pavyzdžiui, statybos pramonė, generuoja darbo vietas, bet šios reikalauja žemos kvalifikacijos, nedidelių įgūdžių ir yra atitinkamai mažai apmokamos. Tokia pat tendencija pastebima ir turizmo sektoriuje.

Sektoriai, kurie galėtų sukurti aukšto produktyvumo ir gerai apmokamas darbo vietas, - tokiose sferose, kaip įgūdžių reikalaujančios paslaugos ir didelės pridėtinės vertės eksportuojama produkcija, kuriai pagaminti reikalingi įgūdžiai ir atitinkamos technologijos, – neauga, bent jau ne tokiais tempias, kurie galėtų turėti įtakos bendrai skurdo lygio statistikai.

Įspūdingas Egipto ekonominis augimas daugumą gyventojų nuskurdino dar labiau
© Reuters / Scanpix


Šiems sektoriams reikalingos didelės valstybinės investicijos į mokymus ir profesinį ugdymą, mokslinius tyrimus bei plėtrą, taip pat į institucinę inovacijoms bei verslui palankią infrastruktūrą. Nei vienam iš šių aspektų Egipto valdžia neteikia prioriteto.

Didžiausias užimtumas Egipte, bent jau nuo devintojo dešimtmečio, pastebimas neoficialiame sektoriuje – per savisamdą arba per smulkųjį verslą, kur kuriamos mažai apmokamos darbo vietos, užtikrinančios viso labo pragyvenimo minimumą.

Kaip parodė 2009 metais atliktas Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) tyrimas, 91 proc. dirbančių jaunų žmonių Egipte dirbo neoficialiai, žemo našumo, mažai apmokamą darbą, neturėdami jokių socialinių garantijų. Remiantis Pasaulio banko pateikiamais nesaugaus užimtumo duomenimis, vidutinis nesaugaus užimtumo rodiklis Egipte 1997–2007 m. laikotarpiu sudarė net 24,09 proc. bendro užimtumo.

Antrasis veiksnys, lemiantis skurdo rodiklio padidėjimą, siejamas su redistribucija, perskirstymu. Egipto valstybė, naudodama vis dar gana primityvius turto bei pajamų mokesčių rinkimo metodus, išgyvena nuolatinę fiskalinę krizę nuo pat devintojo dešimtmečio.

Stengdamasi ją įveikti, valdžia, dažnai prižiūrima TVF, epizodiškai taiko griežto taupymo priemones, karpydama valstybės išlaidas ir didindama netiesioginius vartojimo mokesčius. Taikant abi šios priemones fiskalinės krizės valdymo našta paprastai paskirstoma netolygiai, stipriausias smūgis tenka skurdesniems ir labiau pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams.

Tarptautinės finansinės institucijos vienaip ar kitaip prie to prisideda, pakartotinai vykdydama tokias nuskurdinimo politikas, kaip būtinas reformas siekiant stabilizuoti makroekonominius rodiklius ir atgaivinti ekonomiką. Ilgus dešimtmečius, jų vadinamosios reformos – Egipte, kaip ir kitose pasaulio Pietų šalyse, – buvo sutelktos į pastangas stabilizuoti makroekonominius signalus, kaip būtiną sąlygą rinkos reikalavimais pagrįstai plėtrai.

Bėda ta, kad bendri rodikliai, tokie kaip biudžeto deficitas, bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis ir užsienio atsargos, yra pernelyg abstraktūs, pernelyg ekonominiai, norint suvokti socialinius ir politinius aspektus bei ekonomikos poveikį.

Tikrasis iššūkis yra suteikti galimybę vis didesnei daliai žmonių – ypač darbingo amžiaus moterų ir vyrų, – dalyvauti ekonominės vertės generavimo procese. Užuot susitelkę daugiausia į ekonominį augimą, TVF ir kiti tarptautiniai kreditoriai, – kaip ir Egipto ekonomikos vadovai, – turėtų labiau gilintis į tai, kur atsiranda augimas ir kaip tas augimas perskirstomas per valstybės išlaidas bei pajamas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Zelenskis negrąžins didžiausio šalies banko savininkui: gresia rimtas konfliktas su buvusiu partneriu (55)

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jo vyriausybė negrąžins didžiausio šalies banko...

Ekspertas: Šiaurės Korėja situacijos nebekontroliuoja, gresia badas (121)

Oficialiais duomenimis, Rytų Azijoje siaučiantis kiaulių užkratas praktiškai aplenkė Šiaurės...

Rusijos picų karalius užkariauja pasaulį: konkurentus lenkia dėl slapto ingrediento, kuris net nevalgomas (261)

Jei jau įsigudrini užsidirbti pristatydamas karštas picas Arktyje, kur sūrio blokai atkeliauja ant...

Eksperimento dalyviai ruošiasi pirmajam pasaulyje 20 valandų lėktuvo skrydžiui (5)

Ištisus dešimtmečius keliautojai stoiškai kentėjo „džetlagą“ (angl. jet lag , ilgo...

TVF teigia, kad išaugo „staigaus ir smarkaus“ diržų veržimosi rizika (24)

Tarptautinis valiutos fondas ( TVF ) perspėjo, kad pasaulinė ekonominė rizika auga, nes centriniai...

Top naujienos

Po įvykių Vokietijoje – nerimą keliančios užuominos: jau esama tokių, kurie rimtai svarsto palikti šalį (93)

Vokietijoje tebesitęsia po Halės išpuolio įsiplieskusios diskusijos apie šalyje stiprėjantį...

Jautri Lietuvos slaugytojų išpažintis: 600 eurų vertas darbas, fizinis bei psichologinis smurtas (30)

Kaip skelbia „Sodra“, Lietuvoje slaugytojais dirba 22,3 tūkst. žmonių. Tai – viena...

Orai: savaitę užbaigsime rekordine šiluma (1)

Sekmadienį mūsų laukia dar viena labai šilta ir graži diena. Naktį vietomis tvyrojęs rūkas...

Naujų technologijų era: piršto atspaudu ar veidu atrakinami išmanieji telefonai – kiek tai saugu (62)

Šiandien jau nieko nestebina, kad pirštų atspaudu ar savo veidu galite atrakinti išmanųjį...

Sutampa net aplinkybės: Karbauskiui teko savo kailiu pabūti Pranckiečio vietoje (312)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininkas Ramūnas Karbauskis patekęs į...

Gaisras Alytuje: dūmai nusisuko nuo miesto Prognozuoja, kada gaisras bus užgesintas. Papildyta 21:03 (593)

DELFI žurnalistai apsilankė Alytaus apylinkėse, kur šiuo metu vargsta nuo degančių padangų...

Zelenskis negrąžins didžiausio šalies banko savininkui: gresia rimtas konfliktas su buvusiu partneriu (55)

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jo vyriausybė negrąžins didžiausio šalies banko...

Veryga kreipėsi į Alytaus gyventojus (145)

Alytuje jau ketvirtą parą nepavykstant užgesinti padangų perdirbimo gamykloje kilusio gaisro,...

Johnsonas įpareigotas atidėti „Brexit“: tikisi, kad ši idėja nesužavės ES (23)

Borisas Johnsonas teigė nesijaučiąs sužlugdytas, nors Jungtinės Karalystės (JK) parlamentas...

Prancūzijoje turėjo savo krautuvėlę, bet ramybės oazę atrado mažame Žemaitijos kaimelyje (32)

Trylika metų mažame miestelyje Prancūzijoje gyvenusi Lina Galminaitė Blanchot ten turėjo savo...