aA
Jeigu Egiptas yra sparčiausiai auganti Artimųjų Rytų ekonomika, kodėl tuomet vis daugiau ir daugiau egiptiečių nuskursta? Šis klausimas ekonomistams rūpi nuo tada, kai šalies statistinė institucija paskelbė skurdo rodiklius, – per pastaruosius trejus metus skurdo lygis padidėjo penkiais procentais.
© AFP / Scanpix

Būtent per šį laikotarpį augimas smarkiai šoktelėjo, iš dalies dėl nuolat augančio užsienio įsiskolinimo.

Skurdo rodiklius lengva aiškinti socialiniu Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomenduotos reformų programos, pradėtos 2016 metų lapkritį, poveikiu; su programa sietina ir masinė Egipto svaro devalvacija, kaip ir keli subsidijų mažinimo ciklai ir vartojimo mokesčių didinimas.

Kai kurie apžvalgininkai tvirtina, jog tokios priemonės nuskurdino nemažą dalį egiptiečių, nors makroekonominiai rodikliai stabilūs – pavyzdžiui, infliacijos lygis kontroliuojamas, palūkanų normos sumažintos, o valiutos kursas pastovus.

Tačiau skurdo statistikos tendencija pastebima gerokai anksčiau nei pradėta pastaroji TVF programa. Oficiali statistika rodo, kad skurdo lygis stabiliai auga nuo praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio pradžios; nuo 2000 metų skurdo rodiklis išaugo beveik dvigubai.

Pastarasis šuolis pratęsia ankstesnę ir nuoseklesnę tendenciją, kurios TVF ir Pasaulio banko (PB) globojamų fiskalinių ir pinigų reformų raundai arba nepaveikė, arba dar tik pablogino.

Tie, kurie aiškindami skurdo augimo priežastis susitelkia ties TVF griežto taupymo programos vaidmeniu, pražiūri kelis kitus tendenciją lemiančius veiksnius.

Pirmasis – tai ekonominio augimo sektorių struktūra. Egipte sektoriai, generuojantys didžiausią augimą ir kuriantys ekonominę vertę, yra tie, kurie reikalauja daug kapitalo ir kuriuose suvartojama daug energijos, ir kuriuose sukuriama palyginti nedaug darbo vietų, – pavyzdžiui, naftos bei dujų pramonė, bankininkystė ir telekomunikacijos.

Kai kurie augantys sektoriai, pavyzdžiui, statybos pramonė, generuoja darbo vietas, bet šios reikalauja žemos kvalifikacijos, nedidelių įgūdžių ir yra atitinkamai mažai apmokamos. Tokia pat tendencija pastebima ir turizmo sektoriuje.

Sektoriai, kurie galėtų sukurti aukšto produktyvumo ir gerai apmokamas darbo vietas, - tokiose sferose, kaip įgūdžių reikalaujančios paslaugos ir didelės pridėtinės vertės eksportuojama produkcija, kuriai pagaminti reikalingi įgūdžiai ir atitinkamos technologijos, – neauga, bent jau ne tokiais tempias, kurie galėtų turėti įtakos bendrai skurdo lygio statistikai.

Įspūdingas Egipto ekonominis augimas daugumą gyventojų nuskurdino dar labiau
© Reuters / Scanpix


Šiems sektoriams reikalingos didelės valstybinės investicijos į mokymus ir profesinį ugdymą, mokslinius tyrimus bei plėtrą, taip pat į institucinę inovacijoms bei verslui palankią infrastruktūrą. Nei vienam iš šių aspektų Egipto valdžia neteikia prioriteto.

Didžiausias užimtumas Egipte, bent jau nuo devintojo dešimtmečio, pastebimas neoficialiame sektoriuje – per savisamdą arba per smulkųjį verslą, kur kuriamos mažai apmokamos darbo vietos, užtikrinančios viso labo pragyvenimo minimumą.

Kaip parodė 2009 metais atliktas Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) tyrimas, 91 proc. dirbančių jaunų žmonių Egipte dirbo neoficialiai, žemo našumo, mažai apmokamą darbą, neturėdami jokių socialinių garantijų. Remiantis Pasaulio banko pateikiamais nesaugaus užimtumo duomenimis, vidutinis nesaugaus užimtumo rodiklis Egipte 1997–2007 m. laikotarpiu sudarė net 24,09 proc. bendro užimtumo.

Antrasis veiksnys, lemiantis skurdo rodiklio padidėjimą, siejamas su redistribucija, perskirstymu. Egipto valstybė, naudodama vis dar gana primityvius turto bei pajamų mokesčių rinkimo metodus, išgyvena nuolatinę fiskalinę krizę nuo pat devintojo dešimtmečio.

Stengdamasi ją įveikti, valdžia, dažnai prižiūrima TVF, epizodiškai taiko griežto taupymo priemones, karpydama valstybės išlaidas ir didindama netiesioginius vartojimo mokesčius. Taikant abi šios priemones fiskalinės krizės valdymo našta paprastai paskirstoma netolygiai, stipriausias smūgis tenka skurdesniems ir labiau pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams.

Tarptautinės finansinės institucijos vienaip ar kitaip prie to prisideda, pakartotinai vykdydama tokias nuskurdinimo politikas, kaip būtinas reformas siekiant stabilizuoti makroekonominius rodiklius ir atgaivinti ekonomiką. Ilgus dešimtmečius, jų vadinamosios reformos – Egipte, kaip ir kitose pasaulio Pietų šalyse, – buvo sutelktos į pastangas stabilizuoti makroekonominius signalus, kaip būtiną sąlygą rinkos reikalavimais pagrįstai plėtrai.

Bėda ta, kad bendri rodikliai, tokie kaip biudžeto deficitas, bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis ir užsienio atsargos, yra pernelyg abstraktūs, pernelyg ekonominiai, norint suvokti socialinius ir politinius aspektus bei ekonomikos poveikį.

Tikrasis iššūkis yra suteikti galimybę vis didesnei daliai žmonių – ypač darbingo amžiaus moterų ir vyrų, – dalyvauti ekonominės vertės generavimo procese. Užuot susitelkę daugiausia į ekonominį augimą, TVF ir kiti tarptautiniai kreditoriai, – kaip ir Egipto ekonomikos vadovai, – turėtų labiau gilintis į tai, kur atsiranda augimas ir kaip tas augimas perskirstomas per valstybės išlaidas bei pajamas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

„Google“ – rimti nemalonumai tėvynėje: nesudaužė konkurentai, pribaigs politikai? (14)

Valstijų generaliniai prokurorai, tiriantys „ Google “ veiklą, nurodo bendrovei pateikti...

Milijardierius, apie kurį naujoje Ukrainoje kalba visi (68)

Ukrainos rinkėjai sulaukia sparčių permainų, kokių jie reikalavo, kai šiais metais rimtai...

Bloomberg: pasaulis yra mažiau atsparus sukrėtimams nei 2007 metais žemėlapis (3)

Praėjo daugiau nei dešimt metų nuo tada, kai finansų krizė sukėlė sumaištį viso pasaulio...

Saudo Arabiją pradeda lašišų auginimą fermose: ne tik sau, bet ir eksportui (28)

Saudo Arabijos dykumų karalystė, jau seniai neatsiejama nuo savo naftos turtų, jau greitai gali...

Nesusekamas Irano tanklaivių laivynas kelia didžiausią paslaptį naftos rinkoje (76)

Tuo metu, kai vienas Irano tanklaivis pritraukia viso pasaulio dėmesį, rimtiems naftos rinkos...

Top naujienos

Politika ir verslas viename: į Matijošaičio sūnaus įmonę teka Kauno savivaldybės įmonių pinigai (405)

Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio sūnaus Šarūno Matijošaičio įmonei UAB „Autovici“...

Šimtus kartų keičiami įstatymai: kokius mokesčius mokėti, nebežino nei įmonės, nei gyventojai (119)

Diskutuojant apie šešėlinės ekonomikos Lietuvoje priežastis įvardyta, kad viena pagrindinių...

Vakarietiškas atostogas iškeitė į avantiūrą: rizikinga kelionė virto netikėta pažintimi su egzotiška šalimi

Socialiniuose tinkluose apstu nuotraukų iš įvairių pasaulio kampelių. Prisipažinsiu: būtent jos...

Baisi avarija Vilniuje: žuvo su vilkiku susidūrusio lengvojo automobilio vairuotojas susidarė spūstys (103)

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Vilniuje , Savanorių pr. 211, susidūrė krovininis ir...

Naujausios žinios apie ant mirties slenksčio atsidūrusios aktorės Zavorotniuk būklę: prasidėjo komplikacijos (8)

Aktorei Anastasijai Zavorotniuk prasidėjo komplikacijos, informuoja naujienų portalas vesti.ru,...

Alkoholio „skolinimo“ bet kuriuo paros metu paslaugos kūrėjams jau grasina baudomis (34)

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ( NTAKD ) Vilniuje siekia nutraukti...

Karbauskis: derybos su frakcija „Lietuvos gerovei“ gali prasidėti dar šiandien (27)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienį...

Puikiai užsirekomendavęs Lukošiūnas tęs sezoną Kauno „Žalgiryje“ apsisprendė dėl visų jaunųjų žalgiriečių ateities

Draugiškų rungtynių ciklą baigusios Kauno „Žalgirio“ komandos trenerių štabas apsisprendė...

Iš politikos pasitraukusio Ušacko gyvenime – netikėtas karjeros posūkis papildyta (119)

Ilgametis Lietuvos ir ES diplomatas Vygaudas Ušackas nuo antradienio dirba verslininko Gedimino...