aA
1943 m., būdamas vaikas, Indijos ekonomistas Amartya Senas stebėjo vieną baisiausių XX amžiaus badmečių, siaubiančių jo gimtąją Bengaliją. Priešingai nei paprastai manoma, nelaimė nepasireiškė kaip visuotinis maisto trūkumas, vėliau rašė jis. Viduriniosios klasės „per visą badmetį nepatyrė nė menkiausių sunkumų“; badas pirmiausia paveikė „bežemius kaimo darbininkus“.
Indija
© AFP / Scanpix

Šis pastebėjimas – svarbi pamoka Indijai, išgyvenančiai stygių to, kas svarbiau ir už grūdus: šalyje trūksta vandens. Kaip parodė A. Senas, badas nėra elementari pasibaigusių išteklių pasekmė; jis ištinka tada, kai kainos užkeliamos tiek, jog skurstantieji nebegali jų įpirkti. Dabartinė Indijos sausra taip pat vyksta ne dėl absoliutaus vandens trūkumo, bet dėl netinkamo jo paskirstymo ir neteisingai nustatytų kainų.

Išpardavinėja savo brangiausią turtą: kodėl Indijos vandens yra visur – tik ne Indijoje
© Bloomberg


Drastiškiausiai tai pademonstravo krizė Čenajuje. Nors miestas dabar priklausomas nuo tanklaivių importuojamo vandens troškuliui malšinti, Indija tuo pačiu metu yra didžiausia pasaulyje vandens eksportuotoja:

Vadinamasis virtualus vandens eksportas – kai H20 molekulės „įmontuojamos“ eksportuojamose prekėse kartu su tomis, kurios dėl prekių gamybos tampa netinkamos vartoti – sudaro 95,4 milijardus kubinių metrų per metus, remiantis Vandens pėdsako tinklo (taupesnį naudojimą skatinančios grupės) surinktais duomenimis. Taigi Indija yra didesnė vandens eksportuotoja nei kitos, kur kas daugiau vandens išteklių turinčios šalys, kaip antai Brazilija, Rusija, JAV ir Kanada; minėtas vandens kiekis yra beveik keturis kartus didesnis nei 25 milijardai vandens kubų, kuriuos per metus sunaudoja Indijos namų ūkiai ir pramonė.

Išpardavinėja savo brangiausią turtą: kodėl Indijos vandens yra visur – tik ne Indijoje
© Bloomberg


Iš esmės tai susiję su tuo, kad pagrindinis Indijos žemės ūkio eksportas yra ryžiai ir medvilnė, kuriems reikia tūkstančių litrų vandens kiekvienam kilogramui produkto. Cukrus ir vandeninių buivolų mėsa, du kiti pirmaujantys eksporto produktai, taip pat reikalauja daug vandens.

Pasauliniu mastu šių prekių anaiptol netrūksta. Indija blokuoja ryžių importą tarifais ir paprastai išsiunčia apie 10 proc. savo derliaus į užsienį. Šiuo atžvilgiu šalis prilygsta didžiausiam ryžių eksportuotojui Tailandui ir prisideda prie pasaulinio ryžių suvartojimo, kuris, kaip tikimasi, 2020 m. pasieks rekordinius 172 milijonus tonų. Medvilnės kainos per pastaruosius metus nukrito 20 proc., o pasaulinė atsargų dalis sudaro apie 60 proc. suvartojamo kiekio. Cukrus praėjusį rugpjūtį pasiekė žemiausią kainą per visą dešimtmetį.

Indija
Indija
© AP / Scanpix


Kišti šitiek vandens į apvalėjančius ryžių grūdus ir besipučiančius medvilnės kamuoliukus atrodo nusikalstamas brangių išteklių, taip reikalingų miestams, švaistymas. Kaip rašė mano kolega Mihiras Sharma, iki kitų metų gruntinio vandens pradės trūkti 21 Indijos mieste, įskaitant Naująją Delį ir Bengalūrą, o 200 000 žmonių šalyje kasmet miršta dėl nepakankamos prieigos prie saugaus vandens.

Jeigu Indija nori auginti šių miestų ekonomiką, ji privalo suteikti pagrindinius išteklius, būtinus jų funkcionavimui. Tačiau, nors miestiečiai turi skaičiuoti kiekvieną išgertą gurkšnį, ūkininkai gyvena kuo puikiausiai. Apie 70 proc. žemės ūkiui reikalingo vandens gaunama iš gruntinio vandens, o didžioji jo dalis pumpuojama iš dirvožemio stipriai subsidijuota, anglimis kūrenama elektros energija, o vėliau, kaip žinia, visiškai nenašiai sunaudojama.

Išpardavinėja savo brangiausią turtą: kodėl Indijos vandens yra visur – tik ne Indijoje
© Bloomberg


Čenajaus baseine maždaug 79 proc. vandens paliekama žemės ūkiui ir gyvulininkystei, ir tik 11 proc. tenka namų ūkiams bei dar 10 proc. pramonei. Visoje šalyje skaičiai netgi dar labiau pakrypę žemės ūkio sektoriaus pusėn. Šalyje, kurios trečdalis populiacijos gyvena miestuose, žemės ūkis sunaudoja maždaug 90 proc. viso gėlo vandens, palyginus su 64 proc. Kinijoje, 60 proc. Brazilijoje ir 44 proc. Nigerijoje.

Galima būtų teigti, kad toks netolygus paskirstymas – kaina, kurią Indija moka už neturtingų kaimo gyventojų rėmimą. Tai ne visai tiesa. Ūkininkai, turintys prieigą prie siurbiamo gruntinio vandens, paprastai nėra tie mažas pajamas gaunantys smulkūs fermeriai, bet daug didesnio masto kaimo įmonių savininkai, galintys finansuoti siurbimo įrangos pirkimus.

Šie skaičiai atspindi galingą politinį grupavimą, kuris priešinasi tokioms priemonėms, kaip energijos matavimas ir vandens nukreipimas į miestus, kuriuose taip reikalingas vanduo. Neturtingi kaimo gyventojai anaiptol nemirksta vandeny. Kas jau kas, o būtent smulkūs fermeriai, priklausomi nuo rankomis semiamo šulinių vandens, vargsta labiausiai, kol jų turtingesni kaimynai ramiai sau pumpuoja vandenį.

Išpardavinėja savo brangiausią turtą: kodėl Indijos vandens yra visur – tik ne Indijoje
© Bloomberg


Toks status quo negali tęstis ilgai. Ministras pirmininkas Narendra Modi pažadėjo kiekvienam Indijos namų ūkiui iki 2024 m. suteikti galimybę naudotis geriamuoju vandeniu iš vamzdynų – tai tikslas, kuris neišvengiamai reikalauja, kad ūkiai atsiriektų mažesnę pyrago dalį. Dar blogiau, klimato kaita ir pernelyg gausus gruntinio vandens išgavimas jau stumia sistemą į lūžio tašką.

Tai vis ta pati sena istorija, apie kurią kalbėjo A. Senas. Kaip ir 1943 m., Indijos neturtingieji ir bežemiai gyventojai (tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse) turi kentėti, kol turtingieji ir žemvaldžiai klesti. Jeigu N. Modi nori įvykdyti savo rinkiminius pažadus, tai turės pasikeisti.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
4.0000

Kaip Vokietija atrėmė spaudimą didinti išlaidas ir netgi laimėjo sąjungininką (2)

Pasaulio finansų vadovų susitikime Vokietija griežtai atsisakė įvesti visapusiškas ekonomines...

Su Trumpo lėšų rinkėjo pagalba „Huawei“ lobizmo išlaidos muša rekordus

„ Huawei Technologies Co.“ išlaidos lobizmui trečiąjį ketvirtį neregėtai išaugo, nes...

Turkijos ir Rusijos pavyzdžiai siunčia pavojingą žinią – teritorijų grobimas duoda vaisių (161)

Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano teritorijų užgrobimas Sirijoje, visai kaip ir jo kolegos...

Mokysi Lenkijos paauglius apie seksą – atsidursi už grotų (58)

Jei pasakosi paaugliams apie prezervatyvų naudą ir sakysi, kad nieko blogo būti gėjumi, gali...

Berlynas įšaldo būsto nuomos kainas: penkerius metus kainas reguliuos valdžia (140)

Berlyno miesto tarybos valdančiosios partijos susitarė įšaldyti būsto nuomos kainas Vokietijos...

Top naujienos

Iš Alytaus mero – nerimą keliančios žinios: mūsų vyrai po truputį krenta (297)

Alytaus meras Nerijus Cesiulis ir toliau aktyviai informuoja žmones apie situaciją gaisro...

Po slapto STT tyrimo – kaltinimai garsiam verslininkui: dovanų maišelyje – butelis alkoholinio gėrimo ir vokelis (73)

Lietuvos transporto ir logistikos paslaugų bendrovių grupės „ Transekspedicija “ generalinis...

Skvernelis: aš esu priešlaikinių rinkimų šalininkas (204)

Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja trys ugniagesių gelbėtojų grandys – vieni pavaldūs...

Kelionė į Keniją šeimai neapsiėjo be nuotykių: batai iš padangų, akistata su medžiojančia liūte ir pasikeitęs vaikų elgesys (39)

Jei dar visai neseniai motinystė siejosi su dvejų metų namų rutina, tai šiandien vis daugiau...

Čempionų lyga: svarbi „Inter“ pergalė, Messi ir Mertenso pasiekimai bei nuostabus „Liverpool“ įvartis (1)

UEFA Čempionų lygoje trečiadienio vakarą baigėsi grupių varžybų pirmasis ratas.

JAV bombonešių skrydžiai virš Lietuvos ir Estijos: šį kartą rusams paspendė spąstus (658)

Trečiadienio popietę virš Lietuvos jau antrą kartą šiais metais pasirodė JAV strateginis...

Lietuvą dar palepins šiluma: savaitės pabaigoje termometrų stulpeliai vėl kils (3)

Šiandien Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio sritis. Lietaus nenumatoma, tačiau debesų bus gana...

Dar viena pergalė: pajėgų kroatą palaužęs Maslobojevas užsitikrino pasaulio čempionato medalį (42)

Savo pergalingą žygį WAKO pasaulio kikbokso čempionate Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina) pratęsė...

Užkalnis. Ši vyriausybė klyno nesugebėtų užsisegti (396)

Žiūrim, ką turim. Alytuje tai dega, tai smilksta, tai rūksta senos padangos, gyventojai...

Mantas Stonkus paviešino savo susirašinėjimą su Alytaus meru: jis galėtų būti neblogas komikas (89)

Praėjusią savaitę vienoje Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilęs gaisras tapo rimta...