27 narių Bendrija pritartų, kad būtų sukurta finansinė priemonė klimato kaitos padarytiems nuostoliams ir žalai atlyginti, taip patenkinant besivystančių šalių reikalavimą. Tačiau ES parama būtų suteikta tik tuo atveju, jei visos valstybės sutiktų prisiimti griežtesnius įsipareigojimus atsisakyti iškastinio kuro naudojimo. Pažadas sukurti nuostolių ir žalos atlyginimo fondą įtrauktas į galutinį COP27 susitarimą; griežtesnis susitarimas dėl laipsniško iškastinio kuro atsisakymo – ne.
Šis pralaimėjimas F. Timmermansui vis dar skaudus. „Niekaip – niekaip – nepasieksime jokių savo užsibrėžtų tikslų, jei nedarysime daugiau klimato kaitos švelninimo srityje“, – kalbėjo jis praėjusią savaitę Berlyne vykusiame „Petersberg Climate Dialogue“ forume, renginyje, kuriuo siekiama padidinti užmojus prieš šių metų pabaigoje Dubajuje vyksiantį kasmetinį JT aukščiausiojo lygio susitikimą dėl klimato kaitos.
Jei nebus imtasi griežtesnių kovos su emisijomis priemonių, „kad ir ką darytume finansų, adaptacijos, nuostolių ir žalos sferose, vis tiek nepasieksime to, ko mums reikia.“
Praėjusių metų COP27 konferencijoje ES ir jos sąjungininkės patyrė pralaimėjimą dėl emisijų mažinimo, todėl COP28 laukia viena sunkiausių kovų. Priimančioji šalis, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), yra nafta turtinga valstybė, kurios ekonomika priklauso nuo naftos ir dujų eksporto. Išmetamųjų teršalų mažinimo šalininkams teks stoti į akistatą su JAE pasirinktu COP28 pirmininku Sultanu al Jaberu, JAE Abu Dabio valstybinės naftos bendrovės („Abu Dhabi National Oil Co.“ – ADNOC), dvyliktos didžiausios pasaulyje naftos ir dujų gamintojos, vadovu. Jo vadovaujama valstybinė naftos bendrovė yra parengusi vieną agresyviausių planų plėsti iškastinio kuro gavybą.
F. Timmermanso pusėje – mokslas. Emisijų kiekio mažinimo sąnaudos bus daug mažesnės, palyginti su didesnės žalos, susijusios su šylančiu pasauliu, atlyginimu. Bet politinis klausimas taps dar aštresnis.
S. al Jaberas praėjusią savaitę vykusiame renginyje klimato kaitos klausimu teigė, kad diplomatai turėtų sutelkti dėmesį veikiau į laipsnišką teršalų iš naftos bei dujų išmetimo mažinimą nei į paties kuro atsisakymą. Taip, tikėtina, paliekama galimybė deginti naftą bei dujas, tuo pat metu proporcingai plečiant anglies dioksido surinkimo technologijas.
ES diplomatai nėra dėl to tikri. „Nemanau, kad anglies dioksido surinkimas padės mums pasiekti šį tikslą, – interviu „Bloomberg TV“ sakė Vokietijos pasiuntinė klimato klausimais Jennifer Morgan. – Tai, ko mums iš tikrųjų reikia, ir manau, kad pasaulio šalys tą įgyvendins, yra iškastinio kuro eros pabaiga ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos telkimas.“
Todėl kyla klausimas: kokiais būdais ES sieks savo tikslo sparčiau mažinti emisijų kiekį. Praėjusiais metais Šarm el Šeiche blokas prisijungė prie Indijos raginimo išplėsti COP26 konferencijoje priimtą formuluotę dėl laipsniško perėjimo nuo anglies prie dujų ir naftos.
F. Timmermansas taip pat norėjo, kad būtų įsipareigota iki 2025 metų pasiekti maksimalų emisijų kiekį energetikos sektoriuje. Šios pastangos žlugo dėl Saudo Arabijos, Kinijos ir Rusijos daromo spaudimo: jos įtikino viršūnių susitikimui pirmininkaujantį Egiptą atmesti šią idėją.
Šįmet ES vadovai akivaizdžiai tikisi pasipriešinimo formuluotėms, kuriomis raginama sparčiai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Europos pareigūnai – nuo Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen iki Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock – ėmė raginti nustatyti visuotinį atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros tikslą. Tokia priemonė reikštų taršos sumažėjimą, nes vėjas ir saulė smukdo iškastinio kuro dalį energijos pasiūloje.
Balandžio mėnesį ES susitarė iki 2030 metų padidinti savo atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį iki 42,5 procento. Tarptautinė energetikos agentūra (angl. International Energy Agency – IEA), kuri dalyvaus nustatant visuotinį atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą, apskaičiavo, kad 2021 metais šių technologijų dalis bendroje pasaulinėje energijos pasiūloje sudarė tik 5,2 procento.
Berlyne surengto „Petersberg Climate Dialogue“ forumo santraukoje minima, kad būtina patrigubinti atsinaujinančiosios energijos pajėgumus. S. al Jaberas savo kalboje renginyje tvirtino, kad pajėgumai iki 2030 metų turėtų būti patrigubinti, o iki 2040 metų – padvigubinti dar kartą.
Tomas Evansas, ekspertų grupės E3G patarėjas politikos klausimais, teigė, kad itin svarbu, jog bet koks tikslas būtų tiesiogiai siejamas su laipsnišku iškastinio kuro atsisakymu, o ne su leidimu tolesniam anglies ir dujų jėgainių funkcionavimui. „Mes matome neišvengiamą įtampą, kai pirmininkaujanti naftos turtinga valstybė mėgina pasiekti to, kas yra neįmanoma, tačiau kyla rimtų problemų įsigilinus, ką tai reikštų planetai, – teigė T. Evansas. – Nematome lyderių, kurie susietų šią problemą su iškastinio kuro atsisakymu, ir tai kelia man susirūpinimą.“
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo ir plėtros sąnaudos, ypač besivystančiose ekonomikose, gali būti didžiulės. Turtingos valstybės ne kartą nesėkmingai bandė pasiekti 100 mlrd. JAV dolerių metinio finansavimo tikslą – kurį galbūt pavyks įgyvendinti šiais metais, bent jau tikimasi, – tačiau skurdesnės šalys jau pareiškė, kad šis skaičius turi siekti trilijonus ir be jokių tam iškeltų sąlygų. Šiai spragai užpildyti gali prireikti naujų pažangių finansavimo priemonių, pavyzdžiui, pasaulinių mokesčių už susisiekimą oro transportu ir jūrų transporto talpyklų kurą. Arba galbūt pertvarkyti daugiašalius plėtros bankus – šią idėją yra iškėlusi Barbadoso ministrė pirmininkė Mia Mottley.
Tuo tarpu atskirą visuotinį tikslą padidinti energijos vartojimo efektyvumą gali būti lengviau įgyvendinti, teigė su šiuo klausimu susipažinęs Europos pareigūnas. ES jau susitarė dėl tikslo sumažinti energijos suvartojimą. Šis pareigūnas pažymėjo, kad COP28 konferencijoje gali būti raginama orientuotis į visuotinį tikslą, kuriuo veikiau būtų siekiama sumažinti energijos vartojimo intensyvumą – arba energijos kiekį, reikalingą produkcijos vienetui pagaminti.
„Kodėl jau dabar mes nesame labiau linkę mažinti energijos suvartojimą? – klimato renginyje kalbėjo F. Timmermansas. – Ypač didžiausi teršėjai, didžiosios pramoninės valstybės. Energijos vartojimo efektyvumo srityje galime padaryti daug, daug daugiau nei šiuo metu.“
